Ar prietarai valdo jūsų gyvenimą?

PRIETARAI paplitę visame pasaulyje. Kai kas juos laiko kultūros paveldu. Kitiems jie tik sukelia smalsulį — paįvairina kasdienybę. Vakarų šalyse prietarams neteikiama daug reikšmės. O štai Afrikoje žmonių gyvenimą prietarai gali paveikti rimtai.

Prietarais pagrįsta beveik visa Afrikos kultūra. Prietarai ir mistiniai dalykai, pavyzdžiui, magija, protėvių garbinimas ir amuletai, dažnai iškeliami šalies kino filmuose, radijo programose ir literatūroje. Kodėl prietarai daro žmonėms tokią didelę įtaką? Iš kur jie kilo?

Prietarų kilmė

Daugelis prietarų atsirado dėl mirusių žmonių dvasių ar kitokių dvasių baimės. Įvairūs įvykiai aiškinami šių dvasių veikla: jos grasina gyviesiems, perspėja ar padeda.

Prietarai taip pat glaudžiai susiję su gydymu. Besivystančiose šalyse daugeliui žmonių šiuolaikinis gydymas per brangus ir dažnai tiesiog neprieinamas. Todėl norėdami pasveikti ar apsisaugoti nuo ligų daug kas griebiasi protėvių papročių, spiritizmo ir prietarų. Jiems lengviau kreiptis į burtininkus, žinančius jų papročius ir kalbančius jų kalba, o ne į gydytojus. Taip prietaringi įsitikinimai klesti.

Tikintieji prietarais ligas ir nelaimes laiko ne atsitiktiniais, o dvasinių jėgų sukeltais įvykiais. Burtininkas gali teigti, kad vienas iš mirusių protėvių yra kažkuo nepatenkintas. Arba dvasių tarpininkas gali sakyti, kad auką kieno nors prašymu užkeikė burtininkas varžovas ir tai sukėlė ligą arba nelaimę.

Prietarai pasaulyje labai įvairuoja. Jų paplitimas priklauso nuo vietinės tautosakos, legendų ir nuo aplinkybių. Tačiau bendras bruožas yra įsitikinimas, kad iš nematomo dvasių pasaulio kažką reikia numaldyti.

Nežalingi ar pavojingi?

Šeimai dvynių gimimas paprastai yra išskirtinis ir jaudinantis įvykis. Bet prietaringiesiems tai gali būti ženklas. Kai kuriuose Vakarų Afrikos regionuose gimę dvyniai laikomi dievybėmis, todėl garbinami. Jeigu vienas iš dvynių arba abu miršta, padaromos jų statulėlės ir šeima turi šiems stabams aukoti maistą. Kitur žmonės į dvynių gimimą žiūri kaip į užkeikimą  ir kai kurie tėvai vieną iš jų net nužudo. Kodėl? Jie tiki, kad abu išlikę dvyniai kada nors nužudys savo tėvus.

Iš to akivaizdu, jog nors kai kurie prietarai gali atrodyti nežalingi, kiti yra pavojingi, net pražūtingi. Nereikšmingas įvykis, palaikytas bloga lemtimi, gali virsti nelaime.

Taip, prietarai yra tikėjimas, religija. Turint omenyje prietarų žalą, dera paklausti: kam prietaringi įsitikinimai ir veiksmai iš tiesų naudingi?

Prietarų šaltinis

Nepaisydami įrodymų, kai kurie žmonės šiandien linkę neigti Šėtono ir piktųjų dvasių buvimą. Tačiau karo metu nepripažinti grėsmingo priešo gali būti pražūtinga. Taip pat yra ir kovojant su antžmogiškomis dvasinėmis būtybėmis, nes apaštalas Paulius rašė: „Mes grumiamės... su... dvasinėmis blogio jėgomis.“ (Efeziečiams 6:12, kursyvas mūsų)

Nors piktųjų dvasių negalime matyti, jos yra. Biblijoje rašoma apie nematomą dvasinį asmenį, kuris naudodamasis gyvate lyg pilvakalbys lėle kalbėjo su pirmąja moterimi Ieva ir paskatino ją sukilti prieš Dievą. (Pradžios 3:1-5, Brb) Biblijoje šis dvasinis asmuo vadinamas „senąja gyvate..., Velniu ir Šėtonu, kuris suvedžioja visą pasaulį“. (Apreiškimo 12:9, Brb) Šėtonas sugundė maištauti ir kitus angelus. (Judo 6) Tie blogi angelai tapo demonais, Dievo priešais.

Jėzus ir jo mokiniai išvarinėjo demonus iš žmonių. (Morkaus 1:34; Apaštalų darbų 16:18) Šios dvasios nėra mirę protėviai, nes mirusieji „nieko nebežino“. (Mokytojo 9:5, Brb) Jos yra Šėtono suklaidinti sukilę angelai. Turėti su jomis ryšį ar joms paklusti nėra bereikšmis dalykas, nes šios dvasios, kaip ir jų vadovas Šėtonas Velnias, nori mus praryti. (1 Petro 5:8) Jos siekia nukreipti mus nuo Dievo Karalystės — vienintelės žmonijos vilties.

 Biblija atskleidžia vieną iš Šėtono ir jo demonų metodų: „Pats šėtonas geba apsimesti šviesos angelu.“ (2 Korintiečiams 11:14) Šėtonas norėtų suvilioti mus tikėti, kad jo siūlomas gyvenimo kelias geresnis. Taigi gali atrodyti, jog piktųjų dvasių įsikišimas duoda naudos. Bet jos negali padėti visam laikui išspręsti problemas. (2 Petro 2:4) Jos negali suteikti amžinojo gyvenimo nė vienam ir greit bus sunaikintos. (Romiečiams 16:20) Mūsų Kūrėjas yra vienintelis amžinojo gyvenimo ir tikrosios laimės šaltinis bei geriausia apsauga nuo piktųjų dvasinių jėgų. (Jokūbo 4:7)

Dievas smerkia tuos, kurie ieško pagalbos per spiritizmą. (Pakartoto Įstatymo 18:10-12; 2 Karalių 21:6) Tai bendravimas su priešu, sąjunga su Dievo išdavikais! Skaitydami horoskopus, kreipdamiesi į genties žiniuonį ar užsiimdami kokia nors su prietarais susijusia veikla leistume piktosioms dvasioms lemti mūsų gyvenimo sprendimus. Tai būtų tolygu kartu su jomis maištauti prieš Dievą.

Ar įmanoma apsisaugoti nuo blogio?

Adė *, gyvenantis Nigeryje, studijavo Bibliją su Jehovos liudytojų visalaikiu skelbėju. Jis paaiškino, kad savo parduotuvėje laiko talismaną, nes aplink daug priešų. Biblijos mokytojas Adei parodė, jog tik Jehova gali suteikti tikrąją apsaugą. Jis perskaitė Psalmyno 34:7 (Brb): „Viešpaties angelas stovyklauja aplink tuos, kurie Jo bijo, ir išgelbsti juos.“ Adė nusprendė: „Jeigu Jehova iš tiesų gali mane apsaugoti, tada talismaną išmesiu.“ Nuo to laiko praėjo jau daug metų; dabar  jis tarnauja vyresniuoju ir visalaikiu skelbėju. Jam nepakenkė nė vienas jo priešas.

Biblijoje sakoma, kad laikas ir nenumatyti įvykiai ištinka mus visus, būtume prietaringi, ar ne. (Mokytojo 9:11, Brb) Bet Jehova niekada nebando mūsų blogais dalykais. (Jokūbo 1:13) Iš Adomo paveldėjome mirtį ir netobulybę. (Romiečiams 5:12) Todėl kartais sergame ar padarome klaidų, dėl kurių labai nukenčiame. Taigi nebūtų teisinga visas ligas ir nesėkmes suversti piktosioms dvasioms. Toks įsitikinimas tik paskatintų mus tas dvasias kaip nors numaldyti. * Jeigu sergame, turėtume kreiptis į gydytoją, o ne klausti patarimo Šėtono Velnio, „melagio ir melo tėvo“. (Jono 8:44) Statistika rodo, kad tose šalyse, kur įsigalėję prietarai, žmonės negyvena ilgiau ar geriau nei kitur. Taigi prietarai sveikatos nepagerina.

Dievas daug galingesnis už bet kurią piktąją dvasią ir jam rūpi mūsų gerovė. „Viešpaties žvilgsnis lydi teisiuosius, ir Jo ausys girdi jų maldas.“ (1 Petro 3:12, Brb) Melskite jį apsaugos ir išminties. (Patarlių 15:29; 18:10) Stenkitės suprasti jo Šventąjį Žodį, Bibliją. Tikslus Biblijos pažinimas — geriausia įmanoma apsauga. Jis padės suvokti, kodėl atsitinka nelaimės ir kaip įgyti Visagalio Dievo malonę.

Dievo pažinimo nauda

Tikslus Jehovos ir jo tikslų pažinimas — priešingai nemokšiškumui ir prietarams — laiduoja tikrąją apsaugą. Tai rodo Žano iš Benino pavyzdys. Žano šeima buvo prietarų pavergta. Pagal genties papročius moteris, tik pagimdžiusi sūnų, devynias dienas turėjo būti specialiai pastatytoje trobelėje. Jeigu pagimdydavo dukterį, ji toje trobelėje turėdavo išbūti septynias dienas.

Žano žmona 1975 metais pagimdė gražų berniuką, kurį jie pavadino Marku. Remdamasi Biblijos žiniomis, ši pora su piktosiomis dvasiomis nenorėjo turėti nieko bendra. Bet ar jie pasiduos baimei ir spaudimui uždaryti motiną trobelėje? Ne, jie atmetė šį genties prietarą. (Romiečiams 6:16; 2 Korintiečiams 6:14, 15)

Ar Žano šeima kaip nors nukentėjo? Praėjo daug metų, ir Markas dabar tarnauja tarnybiniu padėjėju vietiniame Jehovos liudytojų susirinkime. Visa šeima džiaugiasi, kad nesileido prietarų pavergiama ir išsaugojo savo dvasinę gerovę. (1 Korintiečiams 10:21, 22)

Tikrieji krikščionys turi atmesti viską, kas susiję su prietarais, ir priimti dvasinę šviesą, teikiamą Kūrėjo Jehovos ir jo Sūnaus Jėzaus Kristaus. Taip jie galės džiaugtis dvasine ramybe, pagrįsta supratimu, kad daro tai, kas teisinga Dievo akyse. (Jono 8:32)

[Išnašos]

[Rėmelis/iliustracija 5 puslapyje]

Kai kurie paplitę prietarai

• Ryžių dubenėlyje įbestos valgomosios lazdelės — mirties ženklas

• Dieną matyti pelėdą — nelaimė

• Per kokią nors ceremoniją gęsta žvakė — netoliese piktosios dvasios

• Ant grindų nukrito skėtis — namuose kas nors bus nužudytas

• Dėti skrybėlę ant lovos — nelaimė

• Varpelių skambesys nubaido demonus

• Pirmu sykiu užpučiamos visos žvakės ant gimtadienio torto — išsipildys norai

• Šluota atremiama į lovą — šluotoje esančios piktosios dvasios tą lovą užburs

• Juodas katinas, pereinantis kelią, — nelaimė

• Nukrinta šakutė — apsilankys koks nors vyras

• Priešais duris pakabintas dramblio atvaizdas — laimė

• Pasaga virš durų — sėkmė

• Prie namo auganti gebenė — apsauga nuo blogio

• Vaikščioti po kopėčiomis — nelaimė

• Sudaužyti veidrodį — septynerius metus neturėti laimės

• Išpilti pipirus — susiginčyti su geriausiu draugu

• Išpilti druską — nelaimė, nebent jos žiupsnelį mestum per kairįjį petį

• Supamoji kėdė paliekama suptis tuščia — į ją atsisėda demonai

• Palikti batus padais į viršų — nelaimė

• Kam nors numirus langus būtina atidaryti, kad išlėktų siela

[Rėmelis 6 puslapyje]

Išsilaisvinusi iš prietarų jungo

Jehovos liudytojai viename Pietų Afrikos Respublikos rajone skelbė apie Karalystę. Pabeldus į vienas duris išėjo moteris, visa apsirengusi kaip sangoma (burtininkė). Liudytojai norėjo nueiti, bet moteris primygtinai prašė jų pranešti savo žinią. Vienas iš liudytojų norėdamas parodyti Dievo požiūrį į spiritizmą perskaitė Pakartoto Įstatymo 18:10-12. Burtininkė priėmė žinią ir sutiko studijuoti Bibliją. Ji pasakė, kad jeigu studijuodama įsitikins, jog būti sangoma prieštarauja Jehovos valiai, liausis burtininkauti.

Išstudijavus su Biblija knygos Tu gali gyventi amžinai žemės rojuje 10 skyrių, moteris sudegino visus burtininkavimo reikmenis ir pradėjo lankyti sueigas Karalystės salėje. Be to, ji vėl susiėjo su vyru, nors buvo nuo jo atsiskyrusi 17 metų. Dabar abu yra pasiaukoję krikštyti Jehovos liudytojai.

[Iliustracija 6 puslapyje]

„Sangoma“ meta kauliukus, kad atspėtų paciento negalios priežastį

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Tikslus Dievo pažinimas teikia tikrąją apsaugą ir laimę