Joga: ar tai tik fiziniai pratimai?

ŠIANDIEN daug kas geidžia būti liekni ir sveiki. Dėl to nemažai žmonių lanko gimnastikos sales, sveikatingumo klubus. Kiti tūkstančiai vakariečių to siekdami susidomi iš Rytų atkeliavusia joga.

Įtampos, depresijos, frustracijos kamuojami žmonės iš jogos tikisi ir nuraminimo, pagalbos. Rytų religijomis ir jų mistinėmis idėjomis Vakaruose ypač domimasi nuo septintojo dešimtmečio — vadinamųjų gėlių vaikų ir kitų hipių suklestėjimo meto. Kino žvaigždės ir roko muzikantai išpopuliarino artimą jogos giminaitę transcendentinę meditaciją. Kadangi dėmesys jogai vis didėja, verta pasvarstyti: ar joga — tik fiziniai pratimai sveikatai palaikyti, kūnui liekninti, suteikiantys dvasios ramybę? ar joga įmanoma be religijos prieskonio? ar ji tinka krikščionims?

Jogos šaknys

Pavadinimas „joga“ kilęs iš to paties žodžio kaip ir lietuviškas „jungas“. Tas sanskrito kalbos žodis reiškia surišti, sujungti, įkinkyti į jungą, valdyti. Hinduistui joga yra būdas susivienyti su didžia antgamtine jėga ar būtybe. Joga apibūdinama kaip „visų kūno, proto ir sielos jėgų susijungimas su Dievu“.

Ar seniai joga atsirado? Įvairiomis jogos pozomis sėdintis žmogus vaizduojamas Indo slėnyje (dabar Pakistanas) randamuose antspauduose. Archeologai teigia, kad Indo civilizacija egzistavo trečiame—antrame tūkstantmetyje prieš mūsų erą, beveik tuo pačiu metu kaip Mesopotamijos. Abiejų civilizacijų radiniuose vaizduojamas žmogus-dievas su ragų vainiku, apsuptas gyvūnų. Tai primena „galingą  medžiotoją“ Nimrodą. (Pradžios 10:8, 9, NW) Hinduistai tvirtina, kad jogos pozomis sėdintis žmogus yra dievas Šiva — gyvūnų valdovas, jogos viešpats, dažnai garbinamas per falo simbolį lingą. Todėl Bendžamino Volkerio knygoje Hindu World joga apibrėžiama taip: „Asketinė sistema, beveik visa atsiradusi dar prieš arijus, apimanti daug pirmykščių sąvokų ir apeigų.“

Kaip atlikti jogos pratimus, pradžioje buvo perduodama iš lūpų į lūpas. Vėliau juos detaliai surašė indų jogos žinovas Patandžalis. Jo knyga Jogasutra iki šiol yra pagrindinis jogos vadovėlis. Joga, anot Patandžalio, — „tikslingos pastangos pasiekti tobulumą suvaldant kūninį ir sielinį žmogiškosios prigimties pradą“. Nuo pat užgimimo joga yra neatsiejama Rytų religijų, dabar ypač hinduizmo, džainizmo ir budizmo, dalis. Kai kurie jogai tiki, kad taip jie pasieks mokšą, arba išsivadavimą susijungus su visur esančia dvasia.

Taigi dar kartą klausiame: ar įmanoma, kad joga būtų vien fiziniai pratimai kūnui sveikinti ir protui atpalaiduoti, be religinio šešėlio? Žvelgiant į jos istoriją peršasi atsakymas: ne.

Prie ko joga veda?

Pagrindinis jogos tikslas — „pakinkyti“, arba sujungti, žmogų su antgamtine dvasia. Kuria?

Knygoje Hindu World apie jogą rašoma: „Ji turbūt yra sena maginių apeigų sistema; joga iki šiol išlaikė okultizmo ir magijos atspalvį.“ Hinduistų filosofai sutinka, kad joga gali suteikti antgamtinės galios, nors, jų tvirtinimu, tai nėra svarbiausias jos tikslas. Pavyzdžiui, knygoje Indian Philosophy buvęs Indijos prezidentas dr. Sarvepalis Radakrišnanas sako, kad „kūną kontroliuojant pozomis nebejaučiamas kraštutinis karštis ir šaltis... Jogas sugeba matyti ir girdėti iš toli... Visai įmanoma, kad vienas asmuo be jokių įprastų susižinojimo metodų perduotų mintį kitam... Jogas gali pasidaryti nematomas“.

Jogo, miegančio vinių lovoje ar vaikščiojančio ant žarijų, įvaizdis kai kam atrodo juokingai. Bet Indijoje tokie dalykai gana dažni. Jogai dar ir ištisas valandas stovėdami ant vienos kojos spokso tiesiai į saulę, išmoksta taip kontroliuoti kvėpavimą, kad sugeba ilgą laiką išgulėti užkasti smėlyje. 1995-ųjų birželį laikraštyje The Times of India buvo rašoma, kad per transo būsenoje gulinčios trejų su puse metų mergaitės pilvą pervažiavo daugiau kaip 750 kilogramų sveriantis automobilis. Miniai nesitveriant nuostaba ji pabudo visiškai sveika. Laikraštyje pridurta: „Tai buvo akivaizdi jogos galia.“

Be jokios abejonės, joks paprastas žmogus tokių dalykų nesugeba. Todėl krikščionims verta pamąstyti: ką šie faktai byloja? ar taip daryti žmones įgalina Jehova Dievas, „Aukščiausiasis visai žemei“, ar kas nors kitas? (Psalmyno 83:18, Jr) Biblija atsako aiškiai. Kai izraelitai buvo visai šalia kanaaniečių gyvenamos Pažadėtosios žemės, Jehova Izraelio sūnums per Mozę kalbėjo: „Nesimokysi pamėgdžioti tų tautų bjaurių darbų.“ Kokių „bjaurių darbų“? Mozė perspėjo, kad niekas neturi užsiimti ‘ateities spėjimu, ženklų aiškinimu, kerėjimu ar burtininkavimu’. (Pakartoto Įstatymo 18:9, 10, Brb) Tokie dalykai  jam bjaurūs, nes tai demonų ir puolusio kūno darbai. (Galatams 5:19-21)

Ne krikščionims

Kad ir ką tvirtintų kai kurie sveikatingumo propaguotojai, joga nėra vien fiziniai pratimai. Knygoje Hindu Manners, Customs and Ceremonies pasakojama apie vieno guru mokomus du jogos naujokus. Vienas jų sakė: „Stengiausi sulaikyti kvėpavimą ilgiau negu paprastai įmanoma; atsikvėpdavau tik kai jausdavau, kad alpstu... Kartą per patį vidurdienį man pasirodė mėnulis; jis judėjo ir svyravo į šalis. Kitą kartą atrodė, kad vidury dienos mane apgaubė tiršta tamsa. Kai šias vizijas papasakojau vadovui..., jis liko labai patenkintas... Jis patikino, kad netoli laikas, kai už vargus gausiu dar nuostabesnį atlygį.“ Antrasis vyras pasakojo: „Jis man liepė kasdien nemirkčiojant ir nejudant žiūrėti į dangų... Kartais ore man pasirodydavo žiežirbos, kartais pamatydavau ugnies kamuolius ir kitokius reiškinius. Mokytojas labai džiaugėsi, kad mano pastangos tokios sėkmingos.“

Guru nuomone, keisti reginiai — sveikintinas požymis siekiant tikrojo jogos pratimų tikslo. Kaip žinome, galutinis jos tikslas yra mokša, arba susiliejimas su didinga beasmene dvasia. Tokia būsena apibrėžiama taip: „(Tyčinis) savaiminio proto aktyvumo sustabdymas.“ Šis tikslas visiškai priešingas iškeltajam krikščionims: ‘Aukokite savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, — tai jūsų sąmoningas tarnavimas. Ir neprisitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia.’ (Romiečiams 12:1, 2, Brb)

Fizinius pratimus kiekvienas pasirenka pats. Vis dėlto krikščionys neturi leisti, kad bet kas — ar kūno lavinimas, ar valgymas, ar gėrimas, ar apranga, ar pramogos, ar dar kas nors — suardytų jų santykius su Jehova Dievu. (1 Korintiečiams 10:31) Būdų sveikai mankštintis yra gausybė, ir visai nereikia lįsti į okultizmo keliamą pavojų. Iš tolo vengdami klaidatikystės darbų ir įsitikinimų galime laukti Dievo pažadėtos naujosios santvarkos, kurioje kiekvienas džiaugsimės tobulai sveiku kūnu ir protu per nesibaigiančius amžius. (2 Petro 3:13; Apreiškimo 21:3, 4)

[Iliustracijos 22 puslapyje]

Yra daugybė sveikų pratimų, visiškai nesusijusių su okultizmu