Ar tu prisimeni?

Ar vertini paskutinius Sargybos bokšto numerius? Pamėgink atsakyti į šiuos klausimus:

• Kas yra atjauta ir kodėl krikščionys turi ją ugdytis?

Tai sugebėjimas įsivaizduoti save kito vietoje, savo širdimi jausti kito skausmą. Krikščionims patariama būti „užjaučiantiems kitus, mylintiems brolius, gailestingiems“. (1 Petro 3:8) Jehova yra mums pavyzdys, kaip rodyti atjautą. (Psalmyno 103:14, Brb; Zacharijo 2:8, Brb) Kitą žmogų labiau atjausime išklausydami jį, stebėdami ir įsivaizduodami save to asmens vietoje (4/15, 24—26 puslapiai).

• Kodėl norint pasiekti tikrąją laimę, kai bus visiškai pašalintos fizinės negalios, pirmiausia reikia išgyti dvasiškai?

Daugelis fiziškai sveikų žmonių yra nelaimingi, sunkumų prispausti. O nemažai krikščionių su fizinėmis negaliomis džiaugsmingai tarnauja Jehovai. Tie, kas priima dvasinį gydymą, turės galimybę naujajame pasaulyje būti visiškai išvaduoti ir iš fizinių negalių (5/1, 6—7 puslapiai).

• Kodėl Hebrajams 12:16 Ezavas prilygintas ištvirkėliui?

Biblijoje sakoma, kad Ezavas troško laikino pasitenkinimo ir niekino šventus dalykus. Jeigu šiandien kas nors išsiugdo panašų į Ezavo požiūrį, jis gali nusiristi į tokias sunkias nuodėmes kaip paleistuvystė (5/1, 10—11 puslapiai).

• Kas buvo Tertulianas ir kuo jis pagarsėjo?

Tertulianas buvo rašytojas ir teologas, gyvenęs antrajame—trečiajame m. e. amžiuje. Jis žinomas kaip autorius, savo raštuose gynęs nominaliąją krikščionybę. Bet ją gindamas Tertulianas įvedė mokymų ir filosofinių idėjų, padėjusių suformuoti klaidingas doktrinas, tokias kaip Trejybė (5/15, 29—31 puslapiai).

• Kodėl visõs kaltė̃s dėl žmonių ligų, elgesio ir mirties negalime suversti genams?

Mokslininkai padarė išvadą, kad įvairios ligos greičiausiai kyla dėl genetinių priežasčių. Kai kurių nuomone, žmonių elgseną irgi lemia genai. Tačiau Biblijoje atskleidžiama žmogaus kilmė ir parodoma, kaip žmoniją pradėjo varginti nuodėmė ir netobulybė. Nors genai turi įtakos formuojantis mūsų asmenybei, didelį poveikį daro mūsų netobulumas ir aplinka (6/1, 9—11 puslapiai).

• Ką iš Oksirinche (Egiptas) rasto papiruso fragmento sužinome apie Dievo vardo vartojimą?

Šiame graikų Septuagintos fragmente su Jobo 42:11, 12 tekstu yra tetragrama (keturios hebrajiškos raidės, reiškiančios Dievo vardą). Tai dar vienas įrodymas, kad Dievo vardas hebrajų rašmenimis Septuagintoje buvo ir Krikščionių graikiškųjų raštų rašytojai dažnai jį cituodavo (6/1, 30 puslapis).

• Su kokiomis šiuolaikinėmis pramogomis galima palyginti žiaurias ir mirtinas Romos imperijos gladiatorių kovas?

Italijoje Romos Koliziejuje neseniai vykusioje parodoje buvo rodomi šiuolaikinių pramogų — bulių kautynių, profesionalaus bokso, automobilių bei motociklų lenktynių ir žiūrovų siautėjimo dabartiniuose sporto renginiuose siužetai. Pirmieji krikščionys atsakingai žiūrėjo į tai, kad Jehova nemėgsta smurto ir smurtininkų. Tokio požiūrio krikščionys turi laikytis ir šiandien. (Psalmyno 11:5) (6/15, 29 puslapis)

• Ko galime pasimokyti iš Ezros norėdami mokyti paveikiai?

Ezros 7:10 (Brb) nurodomi keturi dalykai, kurių ėmėsi Ezra. Mes irgi galime daryti tą patį. Ten sakoma: „[Ezra] [1] paruošė savo širdį [2] tyrinėti Viešpaties įstatymą, [3] jį vykdyti ir [4] mokyti Izraelyje jo nuostatų ir teisės“ (7/1, 20 puslapis).

• Kada krikščionė mokydama turi prisidengti galvą?

Pirma, to gali reikėti šeimoje. Dėvėdama galvos apdangalą ji parodo pripažįstanti, kad melstis ir vadovauti Biblijos mokymui yra įpareigotas jos vyras. Antra, mokant susirinkime. Prisidengdama galvą krikščionė pripažįsta, jog mokyti ir vadovauti Raštas įgaliojo krikštytus vyrus. (1 Korintiečiams 11:3-10) (7/15, 26—27 puslapiai)

• Kodėl krikščionys pripažįsta, kad joga nėra vien fiziniai pratimai ir kad jie kelia pavojų?

Jogos tikslas yra sujungti žmogų su antgamtine dvasia. Joga stabdo savaiminį proto aktyvumą, o tai priešinga Dievo nurodymams. (Romiečiams 12:1, 2; Brb) Užsiiminėjantis joga gali pasiduoti spiritizmui ir okultizmui. (Pakartoto Įstatymo 18:10, 11) (8/1, 20—22 puslapiai)