Iškreiptas požiūris į ištikimybę

VIENĄ šiltą penktadienio vakarą Tel Avive (Izraelis) kažkoks jaunuolis įsimaišė į būrelį jaunimo, lūkuriuojančio prie baro. Po kelių akimirkų nugriaudėjo siaubingas sprogimas.

Kitas savižudis tokiu pat būdu nusinešė kitų 19 jaunuolių gyvybes. „Jaunuolių — tokių jaunų — kūno dalys mėtėsi visur; tai pats šiurpiausias reginys, kokį kada nors esu matęs“, — vėliau korespondentams pasakojo vienas gydytojas.

„Būtent dėl savybių, kuriomis visi žavisi, pavyzdžiui, ištikimybės... greičiau kyla ir sunkiau sustabdomi karai“, — rašė Terstanas Bruinas veikale The Lancet. Taip, nuo krikščioniškojo pasaulio kryžiaus žygių iki nacistinės Vokietijos organizuotų pogromų žmonijos istorija yra kruvinos skerdynės, rengiamos ištikimybės vardu.

Nuo neištikimybės kenčia vis daugiau žmonių

Be abejo, fanatiška ištikimybė gali būti žalinga, tačiau be ištikimybės visuomenė irgi žlunga. Būti ištikimam reiškia būti atsidavusiam kokiam nors asmeniui arba reikalui ir likti tvirtam, kai kyla pagunda visa mesti arba išduoti. Nors daug kas sako, kad tokia ištikimybe žavisi, žmonės kenčia nuo neištikimybės pačioje svarbiausioje visuomenės institucijoje — šeimoje. Sparčiai daugėja skyrybų, prie kurių veda vien asmeninio pasitenkinimo troškimas, kasdienio gyvenimo įtampa ir paplitusi seksualinė neištikimybė. Kaip sprogus bombai Tel Avive, taip ir iširus šeimai, dažniausiai aukomis tampa niekuo dėti jaunuoliai.

„Skyrybų, atsiskyrimo, vienišos motinystės ar tėvystės atveju susidarius nestabiliai padėčiai šeimoje paprastai nukenčia vaikų auklėjimas“, — tvirtinama viename pranešime. Neretai itin didelė tikimybė būti netinkamai auklėjamiems, labiau linkusiems į savižudybę ir nusikalstamumą yra vienišų motinų auginamiems berniukams. Jungtinėse Valstijose kiekvienais metais tėvų skyrybas patiria milijonas vaikų; pusė visų vaikų, gimstančių susituokusiems tėvams toje šalyje, tikriausiai patirs tėvų skyrybas nesulaukę 18 metų. Statistika rodo, jog ir kitur pasaulyje daugelio jaunuolių ateitis tokia pat sukrečianti.

 Ar būti ištikimam — per aukšta norma?

Šiuolaikinį ištikimybės tradicijų žlugimą labai taikliai apibūdina karalius Dovydas: „Gelbėk, Viešpatie, nes nebėra dievotųjų, pradingo ištikimieji iš žmonių tarpo.“ (Psalmyno 12:1, Jr) Kodėl neištikimybė taip klesti? Žurnale Time Rodžeris Rozenblatas aiškina: „Nors būti ištikimam tauru, mes, žmonės, esame per daug bailūs, nepasitikintys savimi, prisitaikėliški ir ambicingi, kad laikytumės šios normos.“ Biblijoje apie dabartinius laikus rašoma: „Žmonės bus savimylos, ... neištikimi, neturintys natūralaus prieraišumo.“ (2 Timotiejui 3:1-5, NW)

Atsižvelgdami į didžiulę įtaką, kurią ištikimybė arba neištikimybė daro asmens mąstysenai ir elgesiui, galime paklausti: „Kas tikrai vertas ištikimybės?“ Apsvarstykite, kas apie tai rašoma kitame straipsnyje.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 3 puslapyje]

Nuotrauka viršuje: © AFP/CORBIS