Kaip nuovoka gali tave apsaugoti?

MILŽINIŠKOS bangos — nuostabus reginys, bet jūreiviams jos neša nelaimę. Tie vandens kalnai gali juos pražudyti.

Panašiai ir Dievo tarnai patiria vis didesnių sunkumų, galinčių juos sugniuždyti. Tikriausiai matai, kaip krikščionis nuolat blaško išbandymų ir pagundų bangos. Tu, žinoma, nori joms ryžtingai pasipriešinti, kad tavo dvasinis laivas nesudužtų. (1 Timotiejui 1:19) Svarbiausia tavo gynybos priemonė — nuovoka. Kokia tai savybė? Kaip ją ugdytis?

Hebrajiškas žodis mezimmah, išverstas „nuovoka“, kyla iš šakninio žodžio, reiškiančio „suplanuoti ar sumanyti“. (Patarlių 1:4, Brb) Kai kuriuose Biblijos vertimuose žodis mezimmah verčiamas „apdairumas“ ar „įžvalgumas“. Biblistai Džamisonas, Fosetas ir Braunas mezimmah apibrėžia kaip „atsargumą, padedantį išvengti blogio ir patirti gera“. Tai reiškia apgalvoti, kokių pasekmių — tuoj pat ar ateityje — susilauksime ką nors padarę. Būdami nuovokūs rūpestingai apsvarstysime savo galimybes prieš veikdami, ypač kai reikia nuspręsti ką nors svarbaus.

Kai nuovokus asmuo sprendžia klausimus, susijusius su jo ateitimi ar dabartimi, jis pirmiau apsvarsto galimus pavojus. Jeigu pavojų yra, žmogus numato, kaip jų išvengti, taip pat atsižvelgia į aplinkos ir draugijų poveikį. Tada jis pasirenka veikimo kryptį, kuri duotų gerų rezultatų, netgi Dievo palaimų. Apsvarstykime keletą pavyzdžių.

Venk seksualinio amoralumo spąstų

Kai vėjas galingas bangas gena priešais laivą, tai vadinama priešpriešiniu bangavimu. Jeigu jūreiviai nenukreipia laivo tiesiai į bangas, jis gali apsiversti.

Mūsų padėtis panaši: gyvename pasaulyje, pamišusiame dėl sekso. Kasdien esame atakuojami gašlių idėjų ir vaizdų. Jų poveikio normaliam lytiniam potraukiui ignoruoti negalime. Todėl pasinaudodami nuovoka turime ryžtingai kovoti su pagundomis, o ne leistis įtraukiami į pavojingas situacijas.

Pavyzdžiui, daugeliui krikščionių vyrų tenka dirbti su žmonėmis, menkai gerbiančiais  moteris ir laikančiais jas tik sekso objektais. Bendradarbiai galbūt nevengia gašlių juokų ar nepadorių užuominų. Taip krikščionies prote gali būti pasėtos amoralios mintys.

Būna, kai sunkumų patiria ir dirbanti krikščionė. Jai galbūt tenka dirbti su vyrais ir moterimis, kurie negerbia jos moralės normų. Galbūt kuris nors bendradarbis ima rodyti jai dėmesį. Iš pradžių jis gali elgtis draugiškai, netgi gerbti ją už jos religines pažiūras. Bet jo nuolatinis dėmesys ir buvimas šalia gali paskatinti krikščionę geisti artimesnio bendravimo.

Kaip tokiomis aplinkybėmis mums, krikščionims, padėtų nuovoka? Pirma, įspėtų mus apie dvasinį pavojų; antra, paskatintų apgalvoti, kaip elgtis. (Patarlių 3:21-23) Šiais atvejais bendradarbiams turėtume aiškiai parodyti, kad dėl Raštu pagrįstų įsitikinimų laikomės kitokių moralės normų. (1 Korintiečiams 6:18) Mūsų kalba ir elgsena galėtų tai patvirtinti. Be to, su kai kuriais kolegomis galbūt derėtų bendrauti mažiau.

Pagundų amoraliai pasielgti kyla ne tik darbo vietoje. Jų gali atsirasti sutuoktiniams, jei dėl sunkumų susilpnėja poros vienybė. Vienas keliaujantysis tarnas pažymėjo: „Santuoka neišyra staiga. Sutuoktiniai mažai kalbėdamiesi ar retai būdami kartu pamažu tolsta vienas nuo kito. Norėdami užpildyti tuštumą jie galbūt pradeda vaikytis turto. Retai girdėdami iš partnerio malonų žodį jie gali susižavėti kitu priešingos lyties asmeniu.“

Šis patyręs tarnas priduria: „Sutuoktiniams kartkartėmis dera susėdus aptarti, ar kas nors negadina jų santykių. Abu turi planuoti, kaip kartu studijuoti, melstis, skelbti. Būtų naudinga drauge kalbėtis ‘esant namie, keliaujant, gulantis ir keliantis’, taip kaip daro tėvai su vaikais. (Pakartoto Įstatymo 6:7-9)

Kaip iškęsti nekrikščionišką elgesį

Nuovoka mums ne tik padeda sėkmingai priešintis moralinėms pagundoms, bet ir sugyventi su bendratikiais. Kai vėjas gena bangas link laivo iš galo, toks bangavimas vadinamas lydimuoju. Bangos gali kilnoti laivagalį ir mėtyti jį į šalis. Tada laivas pasisuka į bangas šonu ir gali būti jų apgadintas.

Mes irgi nesame apsaugoti nuo netikėtų pavojų. Tarnaujame Jehovai „petys į petį“ kartu su daugybe ištikimų krikščionių brolių bei seserų. (Sofonijo 3:9, Jr) Jeigu kas nors iš jų elgiasi nekrikščioniškai, galime nusivilti, imti graužtis. Kaip nuovoka padėtų išlaikyti ramybę ir per daug nesisieloti?

Atsimink, kad „nėra žmogaus, kuris nenusidėtų“. (1 Karalių 8:46) Tad neturėtume nustebti, jei kartais bendratikis mus suerzina ar užgauna. Tai žinodami, galėtume pasiruošti ir apgalvoti, kaip reaguosime. Ką atsakė apaštalas Paulius, kada kai kurie krikščionys kalbėjo apie jį įžeidžiamai ir niekinamai? Jis neprarado dvasinės pusiausvyros, bet pasakė, kad svarbiau turėti Jehovos, o ne žmonių palankumą. (2 Korintiečiams 10:10-18) Toks požiūris padės mums išvengti skubotų veiksmų, jei kiltų susierzinimas.

Panašiai būna susimušus kojos pirštą. Iš karto po smūgio nebesugebame aiškiai mąstyti. Bet skausmui aprimus protaujame ir elgiamės normaliai. Į nemalonią pastabą ar poelgį irgi neturėtume reaguoti ūmiai. Verčiau sustokime ir pagalvokime, kas bus, jei atsilyginsime tuo pačiu.

 Ilgametis misionierius Malkolmas aiškina, ką daro, kai jį kas nors įžeidžia. „Pirmiausia peržvelgiu klausimus, kuriuos turiu užsirašęs: ar pykstu ant to brolio dėl to, kad nesutampa mūsų charakteriai? ar tie jo žodžiai tokie jau reikšmingi? gal tokį mano dirglumą sukėlė maliarija? gal po kelių valandų viskas atrodys kitaip?“ Dažnai, kaip patyrė pats Malkolmas, nesutarimas būna nereikšmingas ir jį galima pamiršti. *

Malkolmas priduria: „Kartais, kad ir ką daryčiau, priešiškas brolio požiūris nesikeičia. Stengiuosi nenusiminti. Viską išbandęs, problemą vertinu kitaip. Mintyse ją atidedu vėlesniam laikui ir nebandau spręsti pats. Neleidžiu, kad ji man kenktų dvasiškai ar paveiktų mano santykius su Jehova ir broliais.“

Mes, kaip Malkolmas, neturėtume leistis per daug sutrikdomi kieno nors netinkamo elgesio. Kiekviename susirinkime yra daug puikių ištikimų brolių ir seserų. Malonu su jais sutartinai vaikščioti krikščionies keliu. (Filipiečiams 1:27) Be to, mus remia mūsų dangiškasis Tėvas. Tai žinodami, padėtį vertinsime nešališkai. (Psalmyno 23:1-3; Patarlių 5:1, 2; 8:12)

Nemylėk to, kas pasaulyje

Nuovoka padeda mums atlaikyti kitokį vos jaučiamą spaudimą. Kai vėjo genamos bangos daužosi į laivo šonus, tai vadinama šoniniu bangavimu. Net ir nesant vėjo šoninės bangos gali pamažu kreipti laivą  nuo kurso. O siaučiant audrai tokios bangos laivą gali apversti.

Panašiai ir su mumis. Jei pasiduosime spaudimui mėgautis viskuo, ką siūlo nedoras pasaulis, tokia materialistinė gyvensena sužlugdys mus dvasiškai. (2 Timotiejui 4:10) Pamilę pasaulį galime net palikti krikščionies kelią. (1 Jono 2:15) Kaip mums padėtų nuovoka?

Pirmiausia ji padėtų nustatyti tykančius pavojus. Mums privilioti pasaulis turi visokiausių gudrybių. Jis be paliovos siūlo tai, ko neva reikia kiekvienam žmogui: prabangaus, kerinčio ir klestinčio gyvenimo. (1 Jono 2:16) Mums žadama, kad visi mumis žavėsis ir palankiai vertins, ypač bendraamžiai ir kaimynai. Gebėdami nuovokiai mąstyti atmesime šią propagandą: prisiminsime, kaip svarbu ‘gyventi be godumo pinigams’, nes Jehova pažadėjo ‘niekada mūsų nepamesti’. (Hebrajams 13:5)

Antra, nuovoka apsaugos mus nuo kelio tų, kurie „nuklydo nuo tiesos“. (2 Timotiejui 2:18) Sunku prieštarauti tiems, kuriuos mylėjome ir kuriais pasitikėjome. (1 Korintiečiams 15:12, 32-34) Bet jeigu nors kiek pasiduotume atsitraukusiųjų įtakai, mūsų dvasinė pažanga gali sulėtėti ir galiausiai nukentėtume. Būtume tarsi laivas, kuris nukrypsta nuo kurso vos vienu laipsniu, tačiau per ilgą kelionę nuo savo tikslo nutolsta dideliu atstumu. (Hebrajams 3:12)

Nuovoka padės įvertinti savo dvasinę būklę. Galbūt suvokiame turį daugiau dalyvauti krikščioniškoje veikloje. (Hebrajams 6:11, 12) Štai kaip vienam jaunam liudytojui nuovoka padėjo siekti dvasinių tikslų: „Turėjau galimybę siekti žurnalisto karjeros. Ji mane iš tiesų žavėjo, tačiau prisiminiau eilutes iš Biblijos: ‘pasaulis praeina’, o ‘kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius’. (1 Jono 2:17) Svarsčiau, jog turiu gyventi pagal savo įsitikinimus. Mano tėvai paliko krikščionišką tikėjimą, bet aš nenorėjau jais sekti. Tad nusprendžiau gyventi prasmingai ir pradėjau visalaikę reguliariojo pionieriaus tarnybą. Po ketverių džiaugsmingos tarnybos metų matau, kad pasirinkau teisingai.“

Sėkmingai kovok su dvasinėmis audromis

Kodėl taip svarbu šiandien ugdytis nuovoką? Jūrininkai turi budriai stebėti pavojaus ženklus, ypač kylant audrai. Jei oras vėsta ir vėjas stiprėja, jie sandariai uždaro visus liukus ir ruošiasi blogiausiam. Artėjant šios blogos santvarkos pabaigai mes irgi turime pasiruošti atlaikyti štorminiam vėjui prilygstantį stiprų spaudimą. Visuomenės moralė žlunga ir ‘pikti žmonės eina dar blogyn’. (2 Timotiejui 3:13) Kaip jūrininkai nuolat klausosi orų prognozės, taip mes turime klausytis Dievo įkvėpto Žodžio pranašiškų perspėjimų. (Psalmyno 19:8-12 [19:7-11, Brb])

Esame nuovokūs, jei taikome žinias, vedančias į amžinąjį gyvenimą. (Jono 17:3) Galime numatyti sunkumus ir galvoti, kaip juos įveikti. Taip būsime pasiryžę neiškrypti iš krikščioniško kelio ir nusistatydami dvasinius tikslus bei jų siekdami pasidėsime „gerus pamatus ateičiai“. (1 Timotiejui 6:19)

Jei laikomės sveikos išminties ir nuovokos, ‘nebijosime ūmaus siaubo’. (Patarlių 3:21, 25, 26) Priešingai, guosimės Dievo pažadu: „Kai išmintis įeis į tavo širdį ir pažinimas bus malonus tavo sielai“, „įžvalgumas tave apsaugos.“ (Patarlių 2:10, 11, Brb, Jr)

[Išnaša]

[Iliustracija 23 puslapyje]

Nuolatinis bendravimas stiprina santuoką