Kas vertas jūsų ištikimybės?

„Mūsų šalis... Te ji visada būna teisi; bet teisi ji ar ne, nesvarbu — tai mūsų šalis“ (JAV karinio jūrų laivyno karininkas Stivenas Diketuras, 1779—1820 m.).

DAUGELIS besąlygišką ištikimybę savo šaliai laiko svarbiausia pareiga. Kiti Stiveno Diketuro žodžius perfrazuotų taip: „Te mano religija visada būna teisinga; bet teisinga ji ar ne, nesvarbu — tai mano religija.“

Iš tikrųjų kokiai šaliai arba religijai žmogus yra ištikimas, dažniausiai nulemia jo gimimo vieta. Bet juk apsisprendimas, kam turėtume būti ištikimi, yra per daug svarbus, kad jį lemtų koks nors atsitiktinumas. Tiesa, suabejoti, ar dalykai, kurių žmogus buvo mokomas nuo mažens, tikrai verti atsidavimo, yra drąsus žingsnis, sukeliantis ir sunkumų.

Ištikimybės išbandymas

Viena Zambijoje augusi moteris sako: „Nuo pat vaikystės buvau religinga. Kasdien melsdavausi namų koplytėlėje, švęsdavau religines šventes ir reguliariai lankydavau šventyklą — taip buvau auklėjama.  Mano religija ir garbinimas buvo glaudžiai susijęs su kultūra, bendruomene ir šeima.“

Tačiau vėlyvoje paauglystėje ji pradėjo studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais ir netrukus nusprendė savo religiją pakeisti. Ar tai buvo išdavystė?

Zlatko užaugo Bosnijoje. Šalyje prasidėjus konfliktui jis kurį laiką kariavo. Vėliau šis vyras irgi pradėjo studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais. Dabar Zlatko atsisako su kuo nors kariauti. Ar jis neištikimas?

Kaip atsakysite į šiuos klausimus, priklauso nuo jūsų požiūrio. Anksčiau minėta moteris sako: „Mano bendruomenėje pakeisti religiją yra didžiulė gėda; tai laikoma šeimos ir bendruomenės išdavyste.“ Panašiai ir buvusieji Zlatko kovų draugai išdaviku laiko kiekvieną, kuris atsisako kariauti jų pusėje. Bet tiek ta moteris, tiek Zlatko mano, jog taip elgtis juos skatina aukštesnė ištikimybė — ištikimybė Dievui. Dar svarbiau tai, kaip Dievas žiūri į tuos, kurie nori būti jam ištikimi.

Tikroji ištikimybė — meilės išraiška

Karalius Dovydas Jehovai Dievui kalbėjo: „Su ištikimu tu elgiesi ištikimai.“ (2 Samuelio 22:26) Hebrajų kalbos žodis, išverstas „ištikimybė“, čia reiškia meilės kupiną gerumą ir atsidavimą kokiam nors asmeniui ar dalykui tol, kol pasiekiamas tikslas. Jehova meilingai prisiriša prie tų, kurie jam ištikimi, panašiai kaip motina prie žindomo kūdikio. Savo ištikimiems tarnams senovės Izraelyje Jehova sakė: „Ar gali moteris užmiršti savo mažylį, būti nešvelni savo įsčių sūnui? Net jeigu ji ir užmirštų, aš tavęs niekada neužmiršiu.“ (Izaijo 49:15) Tiems, kurie labiau už viską trokšta būti ištikimi Dievui, jo meilingas rūpinimasis garantuotas.

Ištikimybė Jehovai yra pagrįsta meile. Ji asmenį skatina mylėti tai, ką myli Jehova, ir neapkęsti blogio, kurio jis neapkenčia. (Psalmyno 97:10, Brb) Kadangi svarbiausia Jehovos savybė yra meilė, ištikimas Jehovai žmogus nesielgia su kitais nemeilingai. (1 Jono 4:8) Todėl jei asmuo dėl ištikimybės Dievui pakeičia savo religinius įsitikinimus, tai nereiškia, jog jis nebemyli šeimos.

Ištikimybė Dievui daro gerą poveikį

Anksčiau paminėta moteris savo apsisprendimą aiškina taip: „Studijuodama Bibliją pažinau Jehovą kaip tikrąjį Dievą ir išsiugdžiau su juo artimus santykius. Jehova nepanašus į jokius kitus dievus, kuriuos garbinau anksčiau; jis tobulai suderina meilę, teisingumą, išmintį ir jėgą. Kadangi Jehova reikalauja išimtinio atsidavimo, kitus dievus turėjau palikti.

Tėvai ne kartą priekaištavo, kad sukėliau jiems didžiulį sielvartą ir apvyliau. Buvo be galo sunku, nes man tėvų pritarimas labai svarbus. Bet kaskart geriau suvokdama Biblijos tiesas, aiškiai supratau, jog kito kelio nėra. Aš negalėjau nusigręžti nuo Jehovos.

Tai, kad nustojau laikytis religinių tradicijų ir pasirinkau ištikimybę Jehovai, nereiškia, jog išdaviau savo šeimą. Tiek žodžiais, tiek veiksmais stengiuosi jiems parodyti, kad suprantu jų jausmus. Bet, jei atsisakyčiau ištikimybės Jehovai, tikriausiai sukliudyčiau savo šeimai jį pažinti. Tai jau tikrai būtų neištikimas poelgis.“

Taip pat asmuo nėra išdavikas, kai ištikimybė Dievui reikalauja likti politiškai  neutraliam ir neimti ginklo. Štai kaip savo apsisprendimą aiškina Zlatko: „Nors buvau mokomas nominaliosios krikščionybės, susituokiau su mergina, kuri nebuvo mano bendratikė. Prasidėjus karui abi pusės reikalavo, kad būčiau joms lojalus. Todėl turėjau pasirinkti. Kariavau trejus su puse metų. Galiausiai su žmona pabėgome į Kroatiją. Čia sutikome Jehovos liudytojus.

Studijuodami Bibliją supratome, jog svarbiausias asmuo, kuriam turime būti ištikimi, yra Jehova. Jis nori, kad mylėtume savo artimą, nesvarbu, kokia jo religija ar rasė. Dabar abu su žmona vieningai garbiname Jehovą ir aš supratau, kad negaliu būti ištikimas Dievui, jei kovoju su savo artimu.“

Ištikimybė ugdoma tiksliu pažinimu

Kadangi Jehova yra mūsų Kūrėjas, iš visų reikalaujančiųjų mūsų ištikimybės pirmumas priklauso jam. (Apreiškimo 4:11) Tačiau, kad ištikimybė Dievui netaptų fanatiška, griaunamąja jėga, ji turi būti ugdoma tiksliu pažinimu. Biblija mus ragina ‘atsinaujinti protą žadinančia jėga, apsivilkti nauja asmenybe, sukurta pagal Dievo valią tikra... ištikimybe’. (Efeziečiams 4:23, 24, NW) Šiuos įkvėptus žodžius užrašęs žymus vyras turėjo drąsos suabejoti ištikimybe, kuri buvo jam įdiegta nuo mažens. Tai, ką jis ištyrė, paskatino keistis.

Taip, Sauliaus, kaip ir daugelio mūsų laikais, ištikimybė buvo išbandyta. Saulius buvo išauklėtas pagal griežtas savo šeimos tradicijas ir tapo nepaprastai ištikimas savo religijai. Tokia ištikimybė jį netgi paskatino imtis smurto prieš kitokių pažiūrų žmones. Saulius buvo plačiai pagarsėjęs tuo, kad įsiverždavo į krikščionių namus ir gabendavo juos į Jeruzalę, kad būtų nubausti, kartais — net mirtimi. (Apaštalų darbų 22:3-5; Filipiečiams 3:4-6)

Tačiau įgijęs tikslų Biblijos pažinimą, jis padarė tai, kas daugeliui jo amžininkų atrodė neleistina. Jis pakeitė savo religiją. Saulius, vėliau žinomas kaip apaštalas Paulius, pasirinko ištikimybę Dievui, o ne tradicijoms. Tiksliu pažinimu pagrįsta ištikimybė Dievui paskatino Saulių tapti tolerantišku, mylinčiu ir ugdančiu; tai buvo visai priešinga jo ankstesniam žalingam, fanatiškam elgesiui.

Kodėl reikia būti ištikimiems?

Ugdydami savo ištikimybę pagal Dievo normas gauname akivaizdžią naudą. Pavyzdžiui, 1999-ųjų Australijos šeimos tyrimo instituto pranešime tvirtinama, jog vieni iš svarbiausių veiksnių, sąlygojančių ilgą, malonų santuokinį gyvenimą, yra „pasitikėjimas ir ištikimybė... [bei] dvasingumas“.  Tame pačiame moksliniame darbe teigiama, jog „stabilus ir malonus santuokinis gyvenimas“ padeda žmonėms būti laimingesniems, sveikesniems ir ilgiau gyventi, be to, tokios santuokos laimingus padaro ir vaikus.

Nepatikimame šių dienų pasaulyje ištikimybė yra lyg lynas, laikantis plaukiką prisirišusį prie gelbėjimosi valties. Jei „plaukikas“ nėra ištikimas niekam, jis bus tarsi bangų ir vėjo blaškomas. Bet rodyti ištikimybę tam, kas jos nėra vertas, yra tas pats, kas lynu laikytis skęstančio laivo. Toks žmogus, kaip ir Saulius, laikui bėgant gali suprasti, kad jo elgesys žalingas. O ištikimybė Jehovai, pagrįsta tiksliu pažinimu, yra kaip tas lynas, kuris mus laiko ir išgelbsti. (Efeziečiams 4:13-15)

Jehova tiems, kurie jam ištikimi, pažada: „Viešpats myli, kas teisinga, ir nepalieka savo ištikimųjų. Jis saugo juos amžinai.“ (Psalmyno 37:28) Netrukus visi Jehovai ištikimi žmonės bus įvesti į žemės rojų, kur išsilaisvinę iš sielvarto ir skausmo džiaugsis tvirtais santykiais — jų netemdys religiniai ir politiniai susiskaldymai. (Apreiškimo 7:9, 14; 21:3, 4)

Jau dabar milijonai žmonių visame pasaulyje suvokia, kad tikroji laimė priklauso nuo ištikimybės Jehovai. Kodėl nesutikus, kad Jehovos liudytojai padėtų jums pasitikrinti savo požiūrį į ištikimybę Biblijos tiesos šviesoje? Biblijoje sakoma: „Patikrinkite patys save, ar laikotės tikėjimo. Ištirkite save!“ (2 Korintiečiams 13:5)

Ištirti savo tikėjimą ir priežastis, dėl kurių ištikimai jo laikomės, — drąsus žingsnis, bet stengtis verta, nes tai suartins mus su Dievu Jehova. Anksčiau paminėta moteris daugelio žmonių jausmus išreiškia taip: „Supratau, jog ištikimybė Jehovai ir jo normoms padeda deramai elgtis su savo šeima ir tapti geresniais bendruomenės nariais. Kad ir koks sunkus būtų išbandymas, jei esame ištikimi Jehovai, jis irgi visada bus mums ištikimas.“

[Iliustracijos 6 puslapyje]

Tikslus pažinimas padėjo Sauliui suprasti, kas vertas jo ištikimybės

[Iliustracija 7 puslapyje]

Kodėl nepasitikrinus savo ištikimybės Biblijos tiesos šviesoje?

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 4 puslapyje]

Čerčilis viršuje kairėje: U.S. National Archives photo; Jozefas Gėbelsas dešinėje: Library of Congress