Skaitytojų klausimai

Kas Rašte nurodoma dėl vaikų auklėjimo šeimoje, kurioje tik vienas iš tėvų yra Jehovos liudytojas?

Liudytojui tėvui ar motinai, kurio sutuoktinis nėra liudytojas, auklėjant vaikus būtina laikytis dviejų pagrindinių Rašto principų. Vienas jų: „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių.“ (Apaštalų darbų 5:29) Kitas: „Vyras yra žmonos galva, kaip ir Kristus Bendruomenės galva.“ (Efeziečiams 5:23, Jr) Jo turi laikytis tiek liudytojų, tiek neliudytojų žmonos. (1 Petro 3:1) Kaip tikinčiam tėvui ar motinai suderinti šiuos principus mokant savo vaikus?

Jeigu vyras — Jehovos liudytojas, jis atsakingas už šeimos dvasinį ir fizinį aprūpinimą. (1 Timotiejui 5:8) Nors netikinti motina su vaikais galbūt praleidžia daugiau laiko, liudytojas tėvas turi vaikus dvasiškai auklėti ne tik namuose, bet ir vestis juos į krikščionių sueigas, kur jie bus mokomi doros ir galės naudingai bendrauti.

Na, o jeigu žmona atkakliai siekia vestis vaikus į savąją bažnyčią ar mokyti juos savojo tikėjimo? Šalies įstatymas galbūt suteikia jai tokią teisę. Ar vaikai ten dalyvaus apeigose, ar ne, daug priklauso nuo to, kiek tėvas juos lavina dvasiškai. Kai vaikai paūgėja, iš tėvo gauti bibliniai pamokymai turėtų padėti jiems laikytis Dievo Žodžio tiesos. Koks laimingas bus tikintis tėvas, jei jo vaikai pasiryš eiti tiesos keliu!

Jeigu motina yra Jehovos liudytoja, ji turi gerbti autoriteto principą, bet ir nepamiršti rūpintis amžina savo vaikų gerove. (1 Korintiečiams 11:3) Paprastai netikintis sutuoktinis neprieštarauja, jeigu žmona liudytoja moko vaikus moralinių ir dvasinių dalykų, o toks mokymas vyksta Jehovos tautos sueigose. Motina gali padėti vyrui suprasti, koks naudingas vaikams toks ugdantis lavinimas, gaunamas per Jehovos organizaciją. Ji gali taktiškai pabrėžti, jog mokyti vaikus moralinių Biblijos principų verta, nes moraliai sugedęs pasaulis daro jiems didelę įtaką.

Tačiau netikintis sutuoktinis galbūt reikalauja, kad vaikai laikytųsi jo religijos, vedasi juos į savo bažnyčią ir moko pagal savo tikėjimą. O galbūt jis apskritai nėra tikintis ir nenori, kad vaikai būtų auklėjami religine dvasia. Kaip šeimos galva, jis yra atsakingas nuspręsti. *

Krikščionė žmona pripažins vyro autoritetą ir kartu laikysis požiūrio, išreikšto apaštalų Petro ir Jono: „Mes negalime tylėti apie tai, ką esame matę ir girdėję.“ (Apaštalų darbų 4:19, 20) Rūpindamasi  dvasine vaikų gerove motina liudytoja ras progų skiepyti jiems moralės normas. Ji įsipareigojo Jehovai mokyti kitus to, ką žino esant teisinga, — ir jos vaikai neturi būti išimtis. (Patarlių 1:8; Mato 28:19, 20) Kaip tikinčiai motinai išspręsti šį klausimą?

Štai, pavyzdžiui, tikėjimas Dievu. Tikinti motina dėl vyro prieštaravimo galbūt negalės su savo vaikais studijuoti Biblijos. Ar dėl to ji turėtų vengti jiems pasakoti apie Jehovą? Ne. Jos žodžiai ir veiksmai rodys jos tikėjimą Kūrėju. Vaikams, be abejo, kils klausimų. Mama, naudodamasi religijos laisve, turėtų nebijoti jiems kalbėti apie Kūrėją. Net jeigu ji negalėtų vesti vaikams Biblijos studijų ar imti juos į sueigas, ji gali diegti jiems pažinimą apie Jehovą Dievą. (Pakartoto Įstatymo 6:7)

Apie sutuoktinių, kurių vienas nėra liudytojas, santykius apaštalas Paulius rašė: „Netikintis vyras pašventinamas per žmoną, o netikinti žmona pašventinama per tikintį vyrą. Antraip jūsų vaikai būtų netyri, o dabar jie šventi.“ (1 Korintiečiams 7:14) Jehova tokį poros ryšį laiko šventu dėl vieno tikinčio sutuoktinio, todėl ir jų vaikai Jehovos akyse šventi. Žmona liudytoja turi dėti visas pastangas padėti vaikams suprasti tiesą, o visa kita palikti Jehovos rankose.

Užaugę vaikai, remdamiesi tėvų suteiktu mokymu, patys turės nuspręsti, kokiu keliu eiti. Jiems galbūt atrodys teisinga laikytis Jėzaus žodžių: „Kas myli tėvą ar motiną labiau negu mane, nevertas manęs.“ (Mato 10:37) Jiems liepiama: „Vaikai, klausykite savo gimdytojų Viešpatyje.“ (Efeziečiams 6:1, Jr) Daug jaunuolių apsisprendė labiau ‘klausyti Dievo’ negu netikinčio gimdytojo, nors šis ir kliudytų. O koks laimingas bus krikščionis tėvas (mama), kai vaikai nepaisydami priešiškumo nuspręs tarnauti Jehovai!

[Išnaša]