Kaip tikri šventieji gali jums padėti?

KAM Šventajame Rašte taikomas graikų kalbos žodis, verčiamas „šventasis“? Kaip pažymima žodyne An Expository Dictionary of New Testament Words, „daugiskaitinė šio žodžio forma taikoma visiems tikintiesiems, o ne ypatingu šventumu pasižymintiems ar jau mirusiems išskirtinėmis dorybėmis pagarsėjusiems asmenims“.

Tad apaštalas Paulius tikrais šventaisiais vadino visus pirmuosius krikščionis. Pavyzdžiui, vieną savo laiškų pirmajame m. e. amžiuje jis adresavo „Dievo susirinkimui Korinte ir visiems šventiesiems [Romos provincijoje] Achajoje“. (2 Korintiečiams 1:1, Vl) Vėliau Paulius rašė „visiems Dievo mylimiesiems, esantiems Romoje, pašauktiesiems šventiesiems“. (Romiečiams 1:7) Aišku, jog tie šventieji nebuvo nei mirę, nei pasižymėję didesnėmis dorybėmis už kitus krikščionis. Kodėl Paulius juos pavadino šventaisiais?

Pašventinti Dievo

Dievo Žodis rodo, jog ne žmogus ar kokia organizacija paskelbia asmenį šventu. Šventajame Rašte sakoma: „[Dievas] mus išgelbėjo bei pašaukė šventuoju pašaukimu, ne atsižvelgdamas į mūsų darbus, bet savo laisvu nutarimu bei malone.“ (2 Timotiejui 1:9) Taigi žmogus yra pašventinamas Jehovos pašaukimu dėl neužtarnautos Dievo malonės, pagal Dievo tikslus.

Krikščionių susirinkimo šventieji yra „naujosios Sandoros“ dalyviai. Jėzaus Kristaus pralietas kraujas patvirtina šią sandorą ir pašventina jos dalininkus. Apvalyti Dievo akyse, jie yra ‘šventa kunigystė ir atnašauja dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų’. (1 Petro 2:5, 9)

Maldavimas šventųjų užtarimo ir tarpininkavimo

Manydami, jog „šventieji“ gali suteikti ypatingos galios, milijonai tikinčiųjų garbina juos per relikvijas arba kreipiasi į juos kaip į tarpininkus. Ar tai biblinis mokymas? Kalno pamoksle Jėzus savo sekėjus mokė, kaip dera kreiptis į Dievą. Jis kalbėjo: „Todėl melskitės taip: ‘Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas.’“ (Mato 6:9) Iš tikrųjų maldomis tinka kreiptis tik į Dievą Jehovą.

 Mėgindami įrodyti, jog „šventieji“ tarpininkauja, kai kurie teologai cituoja Romiečiams 15:30. Čia rašoma: „Raginu jus, broliai, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu ir Dvasios dovanotosios meilės dėlei kartu su manimi ir už mane kovoti maldomis Dievui.“ (Romiečiams 15:30) Ar Paulius ragino tikinčiuosius melstis jam, arba jo vardu kreiptis į Dievą? Ne. Nors Biblijoje yra raginama melstis už tikrus šventuosius, Dievas niekur nenurodo mums melstis patiems šventiesiems arba per juos. (Filipiečiams 1:1, 3, 4)

Tačiau jis yra paskyręs mums maldų Tarpininką. „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas, — sakė Jėzus Kristus. — Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.“ Be to, Jėzus pareiškė: „Ko tik prašysite mano vardu, aš padarysiu, kad Tėvas būtų pašlovintas Sūnuje. Jei ko prašysite manęs mano vardu, aš padarysiu.“ (Jono 14:6, 13, 14) Galime būti tikri, kad Jehova yra pasiruošęs išklausyti maldas, sakomas Jėzaus vardu. Apie Jėzų Biblijoje rašoma: „Todėl jis per amžius gali išgelbėti tuos, kurie per jį eina prie Dievo. Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų.“ (Hebrajams 7:25)

Jei Jėzus yra pasiruošęs mums tarpininkauti, kodėl krikščionijos bažnyčių tikintieji maldomis dažnai kreipiasi į „šventuosius“? Savo knygoje The Age of Faith istorikas Vilis Durantas aiškina šio įpročio kilmę. Nors buvo bijomasi Visagalio Dievo ir Jėzus atrodė prieinamesnis, Durantas teigia: „Žmogui, visiškai ignoravusiam [Kalno pamokslo] palaiminimus, vargu ar galėjo užtekti drąsos kreiptis [į Jėzų] tiesiogiai. Atrodė išmintingiau savo maldavimus išsakyti kuriam nors šventajam, kanonizavimu patvirtintam būti danguje, ir prašyti jį užtarimo prieš Kristų.“ Ar toks nerimas pagrįstas?

Biblija mus moko, jog malda į Dievą galime kreiptis per Jėzų „drąsiai ir su  pasitikėjimu“. (Efeziečiams 3:11, 12) Visagalis Dievas nėra per toli, kad neišgirstų mūsų maldų. Psalmininkas Dovydas su pasitikėjimu meldėsi: „Tu išklausai maldas. Žmonės iš visur ateis pas tave.“ (Psalmyno 65:3 [65:2, Brb]) Užuot suteikęs galią per mirusių „šventųjų“ relikvijas, Jehova išlieja šventąją dvasią tiems, kurie tikėdami jos prašo. Jėzus teigė: „Jei tad jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo.“ (Luko 11:13)

Šventųjų vaidmuo

Šventieji, kuriems rašė Paulius, mirė prieš šimtus metų ir atėjus tam tikram laikui turėjo gauti „gyvenimo vainiką“ — būti prikelti dangiškajam gyvenimui. (Apreiškimo 2:10) Jehovos Dievo tarnai pripažįsta, jog šių tikrų šventųjų garbinimas nėra pagrįstas Raštu ir negarantuoja apsaugos nuo ligų, stichinių nelaimių, ekonomikos nestabilumo, senatvės ar mirties. Todėl galbūt kyla klausimas, ar Dievo šventieji tikrai mumis rūpinasi. Ar turėtume tikėtis jų pagalbos?

Svarbus šventųjų vaidmuo išryškėja vienoje Danieliaus užrašytoje pranašystėje. Šeštajame amžiuje p. m. e. jis matė jaudinantį regėjimą, kuris tebesipildo dar ir dabar. Iš jūros išbrido keturi baisūs žvėrys, simbolizuojantys žmonių vyriausybes, nesugebančias patenkinti tikrųjų žmonijos poreikių. Tuomet Danielius pranašavo: „Bet Aukščiausiojo šventieji gaus karalystę ir paveldės karalystę amžinai ir per amžių amžius.“ (Danieliaus 7:17, 18)

Paulius patvirtino, jog šis „šventųjų garbingo paveldo turtas“ yra būti Kristaus bendrapaveldžiais danguje. (Efeziečiams 1:18-21) Jėzaus pralietas kraujas atvėrė kelią 144000 šventųjų būti prikeltiems dangiškajai šlovei. Apaštalas Jonas skelbė: „Palaimintas ir šventas, kas turi dalį pirmajame prisikėlime! Šitiems antroji mirtis neturi galios; jie bus Dievo ir Kristaus kunigai ir viešpataus su juo tūkstantį metų.“ (Apreiškimo 20:4, 6; 14:1, 3) Regėjime Jonas girdėjo daugybę dangiškų būtybių giedant priešais pašlovintą Jėzų: „Atpirkai Dievui savo krauju žmones iš visų genčių, kalbų, tautų ir giminių. Iš jų tu padarei mūsų Dievui karalystę bei kunigus, ir jie karaliaus žemėje.“ (Apreiškimo 5:9, 10) Kokia paguoda! Pats Jehova kruopščiai pasirinko šiuos vyrus ir moteris. Be to, jie ištikimai tarnavo žemėje ir patyrė bemaž visus žmogiškus sunkumus. (1 Korintiečiams 10:13) Todėl galime būti tikri, kad šie prikelti šventieji bus gailestingi ir supratingi valdovai, atsižvelgiantys į mūsų silpnybes ir ribotumus.

Karalystės valdymo palaimos

Netrukus Karalystės vyriausybė imsis veiksmų išvaduoti žemę nuo blogio ir kančių. Tuo metu žmonija priartės prie Dievo labiau nei kada nors anksčiau. Jonas rašė: „Ir išgirdau galingą balsą, skambantį nuo sosto: ‘Štai Dievo padangtė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tauta, o pats Dievas bus su jais.’“ Tai žmonėms atneš neapsakomų palaimų, nes toliau pranašystėje rašoma: „Jis nušluostys  kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo.“ (Apreiškimo 21:3, 4)

Koks džiaugsmingas bus tas laikas! Kokių palaimų atneš tobulas Jėzaus Kristaus ir 144000 šventųjų valdymas, smulkiau aprašoma Michėjo 4:3, 4: „[Jehova] išspręs daugelio tautų ginčus, išspręs galingų, nors ir tolimų tautų bylas. Jos perkals savo kalavijus į arklus, o ietis — į geneklius. Tauta nebekels kalavijo prieš kitą tautą, nebebus mokomasi kariauti. Tuomet visi sėdės po savo vynmedžiais, po savo figmedžiais, ir nebus kam jų gąsdinti. Tai ištarė Galybių Viešpaties lūpos!“ (Michėjo 4:3, 4)

Būti tokių palaimų dalininkais mus kviečia šventieji. Biblijoje prilyginti nuotakai tikri šventieji nesiliauja raginę: „‘Ateik!’“ — Toliau sakoma: „Ir kas girdi, teatsiliepia: ‘Ateik!’ Ir kas trokšta, teateina, ir kas nori, tesisemia dovanai gyvybės vandens.“ (Apreiškimo 22:17) Kas yra tas „gyvybės vanduo“? Be viso kito, tai — aiškus Dievo tikslų pažinimas. Melsdamasis Dievui Jėzus sakė: „O amžinasis gyvenimas — tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų — Mesiją.“ (Jono 17:3) Šį pažinimą įmanoma įgyti reguliariai studijuojant Bibliją. Kokie laimingi esame, kad per Dievo Žodį įžvelgiame, kas yra tikri šventieji, ir sužinome, kaip Dievas juos panaudos amžinam žmonijos labui!

[Iliustracija 4 puslapyje]

Paulius rašė įkvėptus laiškus tikriems šventiesiems

[Iliustracija 4, 5 puslapiuose]

Tikrais šventaisiais tapo ištikimi Jėzaus apaštalai

[Iliustracija 6 puslapyje]

Mes galime su pasitikėjimu melstis Dievui per Jėzų Kristų

[Iliustracija 7 puslapyje]

Prikelti šventieji bus užjaučiantys žemės valdovai