Džiūgavimo metas Balkanuose

Ėjo 1922-ieji. Uolūs Biblijos tyrinėtojai (taip tuomet vadinosi Jehovos liudytojai) susirinko Insbruke, Austrijoje. Tarp dalyvių buvo Francas Brandas, jaunuolis iš Voivodinos krašto, Apatino miesto (Serbija). Kai kalbėtojas paminėjo Dievo vardą, Jehova, minia ėmė švilpti nebeleisdama jam tęsti. Sueiga nutrūko. Tačiau Francui išgirsti žodžiai padarė didelį įspūdį ir jis ėmė skelbti gerąją Karalystės naujieną. Tai buvo pati pradžia džiugaus dvasinio augimo vienoje iš Balkanų šalių.

DAUGUMA žmonių Jugoslavijos vardą šiandien sieja su karu ir žudynėmis. Mintyse iškyla liūdni vaizdai: žiaurios skerdynės, nevilties apimti pabėgėliai, sugriauti namai, kenčiantys našlaičiai. Kančių ir vargo, kuriuos sukėlė 1991—1995 metais Balkanus nusiaubęs karas, neįmanoma apsakyti žodžiais. Viltis žmonių pastangomis sukurti saugią ir laimingą ateitį žlugo. Dėl karo buvusios Jugoslavijos gyventojai patiria ekonominius sunkumus ir didžiausią skurdą. *

Tiek vargų iškentusiame krašte sunku tikėtis rasti laimingų žmonių. Vis dėlto jų ten yra. Iš tiesų XX amžiaus pabaigoje jie patyrė ypatingą džiaugsmą. Kaip su tuo susijęs Francas Brandas, jaunuolis, paminėtas šio straipsnio pradžioje?

Dvasinis augimas Balkanuose

Francas Brandas, sujaudintas išgirstų naujų tiesų, nusprendė turįs skleisti gerąją naujieną kitiems. Įsidarbinęs kirpėju Maribore, Slovėnijos mieste prie Austrijos sienos, jis pradėjo skelbti savo klientams, kurie kerpami paprastai ramiai sėdėdavo ir klausydavosi. Jo pastangomis baigiantis trečiajam dešimtmečiui Maribore jau buvo maža Karalystės skelbėjų grupė. Biblinės kalbos būdavo sakomos viename jūrų gėrybių restorane,  kuris vėliau taikliai pavadintas restoranu „Naujasis pasaulis“.

Laikui bėgant geroji naujiena buvo paskelbta visoje šalyje. Tam pagelbėjo ir aštuonių valandų garsinio kino bei skaidrių juosta „Kūrimo fotodrama“. Paskui, ketvirtajame dešimtmetyje kilus žiauriam Jehovos liudytojų persekiojimui Vokietijoje, Jugoslavijos liudytojų gretas papildė gimtinę palikę vokiečiai pionieriai. Atsisakę patogumų, jie kėlėsi į tolimiausius šios kalnuotos šalies kampelius ir ten skelbė. Tada į jų žinią atsiliepė nedaugelis. Penktojo dešimtmečio pradžioje skelbimo ataskaitas davė tik 150 skelbėjų.

1941-aisiais prasidėjo nuožmus persekiojimas, kuris tęsėsi iki 1952-ųjų. Koks buvo džiaugsmas, kai 1953-iųjų rugsėjo 9-ąją, valdant komunistiniam generolo Tito režimui, Jehovos liudytojai pagaliau buvo įteisinti! Tais metais gerąją naujieną skleidė 914 skelbėjų ir jų nuolat daugėjo. 1991-aisiais skelbėjų skaičius jau siekė 7420, o Minėjime dalyvavo 16072.

Tų metų rugpjūčio 16—18 dienomis Kroatijos mieste Zagrebe įvyko pirmasis šiame regione tarptautinis Jehovos liudytojų kongresas. Iš viso dalyvavo 14684. Šis nepamirštamas kongresas parengė Jehovos tautą būsimiems išbandymams. Autobusai su namo vykstančiais serbų liudytojais buvo vieni iš paskutinių, kertančių patikrinimo punktą tarp Kroatijos ir Serbijos. Pervažiavus paskutiniam autobusui siena buvo uždaryta. Prasidėjo karas.

Jehovos tauta turi dėl ko džiūgauti

Karo metu Jehovos liudytojai Balkanuose patyrė sunkių išbandymų. Vis dėlto džiaugtis yra dėl ko, nes Jehova palaimino savo tautą įspūdingu augimu. Nuo 1991 metų Karalystės skelbėjų buvusioje Jugoslavijoje padaugėjo daugiau kaip 80 procentų. 2001 tarnybiniais metais didžiausias jų skaičius buvo 13472.

Jehovos liudytojų darbu visoje ankstesnėje Jugoslavijoje rūpinosi Zagrebo ir Belgrado (Serbija) biurai. Daugėjant liudytojų ir keičiantis politinei padėčiai prireikė įkurti naujus biurus Liublianoje (Slovėnija) ir Skopjėje (Makedonija) bei praplėsti patalpas Belgrade ir Zagrebe. Šiuose biuruose tarnauja apie 140 žmonių. Dauguma iš jų jaunuoliai, labai uolūs ir mylintys Jehovą. Nemaža jų dalis į kroatų, makedonų, serbų ir slovėnų kalbas verčia priemones Biblijai studijuoti. Kaip džiugu, kad beveik visi Jehovos liudytojų žurnalai bei kita literatūra šiomis kalbomis išeina sinchroniškai su angliškuoju leidimu! Šie leidiniai daugeliui žmonių teikia paguodą ir viltį.

Kita džiugesio priežastis — nesavanaudiška visalaikių Dievo tarnų iš kitų šalių parama. Paskutiniais metais susirinkimo narių džiaugsmui pastatyta ne viena Karalystės  salė. Vis dėlto laukė dar didesnė staigmena! Kokia?

Nepaprastas užmojis

Daugelis skelbėjų ne kartą klausdavo: „Ar kada nors turėsime „Naujojo pasaulio vertimą“ savo kalba?“ Kasmet jie puoselėjo viltį išgirsti pranešimą apie tai per srities kongresą. Tačiau kaip galėjo būti įgyvendintas toks milžiniškas užmojis žinant, kad vertimo į šias kalbas grupės buvo tik neseniai įkurtos ir kad vertėjų gana mažai?

Viską apsvarsčiusi Vadovaujančioji taryba patvirtino bendrą vertimo planą: kroatų, makedonų ir serbų vertėjų grupės turėjo artimai bendradarbiauti ir versdamos dalytis patirtimi bei žiniomis. Vadovauti buvo paskirta kroatams.

Džiugesio ir laimės diena

Balkanų šalių Jehovos liudytojai niekada nepamirš 1999-ųjų liepos 23-iosios. Srities kongresų „Dievo pranašiškas žodis“ programa turėjo vykti tuo pačiu metu Belgrade, Sarajeve (Bosnija ir Hercegovina), Skopjėje ir Zagrebe. Kurį laiką nebuvo aišku, ar kongresas įvyks Belgrade, nes dėl NATO bombardavimo visos viešos sueigos buvo uždraustos. Kaip džiaugėsi broliai galimybe bendrauti vieni su kitais po daugelio nežinios mėnesių! Bet brolių laukė ir didelė staigmena.

Penktadienį visuose keturiuose kongreso miestuose buvo perduotas specialus pranešimas. 13497 delegatai laukė sulaikę kvapą. Kai kalbėtojas pristatė „Krikščionių graikiškųjų raštų Naujojo pasaulio vertimą“ kroatų ir serbų kalba ir pasakė, jog makedoniškasis vertimas irgi gerokai pasistūmėjo pirmyn, auditorija nebesuvaldė emocijų. Griausmingi plojimai nutraukė kalbėtojo žodžius. Sarajevo kongreso dalyviai nuščiuvę iš nuostabos kurį laiką tylėjo. Paskui pratrūko ilgais plojimais. Belgrado stadione liejosi džiaugsmo ašaros ir kalbėtojas negalėjo baigti dalyviams be perstojo plojant. Visų veidai švytėjo laime.

Ši dovana dvigubos vertės, nes Jehovos liudytojai jau buvo gavę teisę spausdinti kitus Biblijos vertimus kroatų ir serbų kalbomis. Todėl „Krikščionių graikiškųjų raštų Naujojo pasaulio vertimas“ šiomis kalbomis išspausdintas viename tome kartu su tuo Hebrajiškųjų raštų vertimu. Be to, Biblija serbų kalba išleista lotyniškais rašmenimis ir kirilica.

Dėkingi už visas palaimas ir vadovavimą Jehovos tautos žmonės Balkanuose nuoširdžiai pritaria Dovydo žodžiams: „Nors einu per tamsiausią slėnį, nebijau jokio pavojaus, nes tu [Jehova] su manimi.“ Kad ir kokie būtų sunkumai, jie pasiryžę ‘Viešpaties džiaugsmą laikyti savo stiprybe’. (Psalmyno 23:4; Nehemijo 8:10)

[Išnaša]

[Iliustracija 20 puslapyje]

Pirmoji grupelė skelbėjų iš Mariboro (Slovėnija) skelbia tolimoje vietovėje