Jehova tavimi rūpinasi

„Paveskite [Dievui] visus savo rūpesčius, nes jis jumis rūpinasi.“ (1 PETRO 5:7)

1. Koks kontrastas liudija, kad Jehova ir Šėtonas visiškai skiriasi?

JEHOVA ir Šėtonas skiriasi kaip diena ir naktis. Jei žmogų traukia prie Jehovos, tai Velnias kelia vien pasibjaurėjimą. Šis kontrastas apibūdinamas viename standartiniame žinyne. Leidinyje Encyclopædia Britannica (1970) apie Biblijoje, Jobo knygoje, aprašytą Šėtono veiklą sakoma: ‘Šėtono tikslas yra klajoti po žemę ir apskųsti žmones arba jų darbus; tad jo akys žiūri skatinamos priešingų motyvų nei „Viešpaties akys“, apžvelgiančios žemę, kad sustiprintų visa, kas gera (II Metr. XVI, 9). Šėtonas netiki nesavanaudišku žmogaus gerumu ir šiuo atžvilgiu jam leista mus mėginti tiek, kiek nedraudžia Dievo valdžia, jo kontrolė bei apribojimai.’ Koks didžiulis kontrastas! (Jobo 1:6-12; 2:1-7)

2, 3. a) Kaip Jobui nutikę dalykai patvirtina graikiško žodžio, verčiamo „velniu“, reikšmę? b) Kaip iš Biblijos matyti, kad Šėtonas ir toliau kaltina žemiškuosius Jehovos tarnus?

² Graikiškas žodis, verčiamas „velniu“, reiškia „melagingas kaltintojas“, „šmeižikas“. Jobo knygoje pasakojama, kaip Šėtonas kaltino ištikimąjį Jobą, neva tarnaujantį Jehovai iš savanaudiškų paskatų. Šėtonas kalbėjo: „Argi veltui Jobas bijo Dievo.“ (Jobo 1:9) Iš tos  knygos aišku, kad Jobas, nepaisydamas išmėginimų bei nelaimių, dar arčiau glaudėsi prie Jehovos. (Jobo 10:9, 12; 12:9, 10; 19:25; 27:5; 28:28) Po išbandymų jis pasakė Dievui: „Buvau girdėjęs gandus apie tave, bet dabar mano akys mato tave.“ (Jobo 42:5)

³ Ar Šėtonas nuo Jobo laikų nustojo kaltinti ištikimus Dievo tarnus? Ne. Apreiškimo knygoje rašoma, kad šiuo pabaigos laiku Šėtonas toliau skundžia Kristaus pateptuosius brolius ir, be abejo, jų ištikimus draugus. (2 Timotiejui 3:12; Apreiškimo 12:10, 17) Tad mums visiems, tikriesiems krikščionims, būtina paklusti savo rūpestingam Dievui Jehovai, tarnauti jam iš didelės meilės ir tuo įrodyti, kad Šėtono kaltinimai yra klaidingi. Taip darydami džiuginsime Jehovos širdį. (Patarlių 27:11)

Jehova trokšta mums padėti

4, 5. a) Ko Jehova, skirtingai nei Šėtonas, ieško žemėje? b) Ką turime daryti, kad Jehova būtų mums palankus?

⁴ Šėtonas klajoja po žemę ieškodamas, ką galėtų apskųsti ir praryti. (Jobo 1:7, 9; 1 Petro 5:8) O Jehova priešingai — ieško tų, kuriuos reikia sustiprinti. Pranašas Hananis karaliui Asai pasakė: „Viešpaties akys aprėpia visą žemę ir sustiprins tuos, kurie su juo visa širdimi.“ (2 Metraščių 16:9) Koks skirtumas tarp Šėtono, įsmeigusio neapykantos kupiną žvilgsnį, ir meilingai besirūpinančio Jehovos!

⁵ Jehova nėra slaptas stebėtojas, norintis sučiupti mus kaskart, kai tik nusižengiame. Psalmininkas rašė: „Jei tu, Viešpatie, paisysi nuodėmių, tai kas, Viešpatie, išliks gyvas?“ (Psalmyno 130:3) Atsakymas aiškus — nė vienas. (Mokytojo 7:20) Jei visa širdimi artinsimės prie Jehovos, jis žvelgs į mus ne smerkdamas, o stebėdamas mūsų pastangas ir atsilieps į prašymą padėti bei atleisti. Apaštalas Petras rašė: „Viešpaties žvilgsnis lydi teisiuosius, ir jo ausys išgirs jų maldas, bet Viešpaties veidas — prieš darančius pikta.“ (1 Petro 3:12)

6. Kaip atsitikimas su Dovydu yra mums ir paguoda, ir perspėjimas?

⁶ Dovydas buvo netobulas ir sunkiai nusidėjo. (2 Samuelio 12:7-9) Bet jis išliejo savo širdį Jehovai ir glaudėsi prie jo karštai melsdamasis. (Psalmyno 51:3-14 [51:1-12, Brb]) Jehova išklausė jo maldą ir atleido, nors Dovydas neišvengė nemalonių savo nuodėmės padarinių. (2 Samuelio 12:10-14) Tebūna tai mums ir paguoda, ir perspėjimas. Paguoda žinoti, kad Jehova yra pasiruošęs atleisti mūsų nuodėmes, jei iš širdies atgailaujame, bet sykiu rimtas įspėjimas, kad nuodėmė dažnai sukelia sunkias pasekmes. (Galatams 6:7-9) Norėdami kuo glaudžiau suartėti su Jehova, turime tuo labiau šalintis visko, kas jam nepatinka. (Psalmyno 97:10, Brb)

Jehova patraukia savo žmones

7. Į kokius žmones Jehova nukreipia savo žvilgsnį ir kaip juos patraukia prie savęs?

⁷ Vienoje psalmėje Dovydas rašė: „Nors Viešpats yra aukštybėse, Jis žvelgia į nusižeminusį“, „o nuo išdidžiojo laikosi atstu.“ (Psalmyno 138:6; NW) Kitoje psalmėje irgi sakoma: „Kas yra toks kaip Viešpats, mūsų Dievas, kuris sėdi aukštybėse, bet lenkiasi žemai pamatyti, kas danguje ir žemėje? Jis pakelia silpną žmogų iš dulkių.“ (Psalmyno 113:5-7) Taip, visagalis visatos Kūrėjas pasilenkia, kad pamatytų, kas žemėje, ir jo akys nukreiptos į nusižeminusius, silpnus žmones, „dūsaujančius ir dejuojančius dėl visų bjauriųjų nusikaltimų“. (Ezechielio 9:4) Tokius jis patraukia per savo Sūnų. Gyvendamas žemėje Jėzus pasakė: „Niekas negali ateiti pas mane, jei mane pasiuntęs Tėvas jo nepatraukia... Niekas  negali ateiti pas mane, jeigu jam nėra duota Tėvo.“ (Jono 6:44, 65)

8, 9. a) Kodėl visi turime ateiti prie Jėzaus? b) Kuo nepaprasta yra išpirka?

⁸ Visi žmonės turi ateiti prie Jėzaus ir tikėti išperkamąja auka, nes gimė atskirtais nuo Dievo nusidėjėliais. (Jono 3:36) Jie privalo susitaikyti su Dievu. (2 Korintiečiams 5:20) Dievas nelaukė, kol nusidėjėliai ims maldauti, kad būtų pasirūpinta atkurti taiką su juo. Apaštalas Paulius rašė: „Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus numirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai. Jeigu, kai dar buvome priešai, mus sutaikino su Dievu jo Sūnaus mirtis, tai juo labiau mus išgelbės jo gyvybė, kai jau esame sutaikinti.“ (Romiečiams 5:8, 10)

⁹ Didingą tiesą, kad Dievas sutaiko žmones su savimi, patvirtino ir apaštalas Jonas: „Dievo meilė pasireiškė mums tuo, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad mes gyventume per jį. Meilė — ne tai, jog mes pamilome Dievą, bet kad jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes.“ (1 Jono 4:9, 10) Taigi tokį žingsnį pirmas žengė ne žmogus, o Dievas. Ar tavęs netraukia prie Dievo, parodžiusio didelę meilę mums, žmonėms, kurie buvome ne vien nusidėjėliai, bet ir jo priešai? (Jono 3:16)

Būtina ieškoti Jehovos

10, 11. a) Ką turime daryti ieškodami Jehovos? b) Kaip turime žiūrėti į Šėtono santvarką?

¹⁰ Žinia, Jehova neverčia nė vieno ateiti pas jį. Mums patiems reikia jo ieškoti, kad ‘tarytum apčiuopomis jį atrastume, nes jis visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų’. (Apaštalų darbų 17:27) Turime pripažinti Jehovos teisę reikalauti iš mūsų paklusnumo. Jėzaus mokinys Jokūbas rašė: „Būkite klusnūs Dievui; priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų. Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų. Nusimazgokite rankas, nusidėjėliai, nusivalykite širdis, besiblaškantieji!“ (Jokūbo 4:7, 8) Būtina ryžtingai priešintis Velniui ir stoti už Jehovą.

¹¹ Tai reiškia pasitraukti nuo sugedusios Šėtono santvarkos. Jokūbas dar rašė: „Argi nežinote, kad draugystė su pasauliu priešinga draugystei su Dievu? Taigi kas nori būti pasaulio bičiulis, tas tampa Dievo priešininku.“ (Jokūbo 4:4) Ir atvirkščiai — jei norime būti Jehovos draugai, galime neabejoti, jog Šėtono pasaulis mūsų neapkęs. (Jono 15:19; 1 Jono 3:13)

12. a) Kokius paguodžiančius žodžius užrašė Dovydas? b) Kaip Jehova įspėjo visus per pranašą Azariją?

¹² Kai Šėtono pasaulis mus kuo nors spaudžia, ypač būtina kreiptis į Jehovą malda ir prašyti pagalbos. Dovydas, ne kartą patyręs, kokia gelbstinti yra Jehovos ranka, užrašė mintis, kuriomis galime pasiguosti: „Viešpats artimas kiekvienam, kas jo šaukiasi, visiems, kas jo nuoširdžiai trokšta. Jis tenkina norus tų, kurie jo pagarbiai bijo, jis girdi jų šauksmą ir juos  gelbsti. Viešpats saugo kiekvieną, kas jį myli, o nedorėlius sunaikins.“ (Psalmyno 145:18-20) Iš šios psalmės aišku, kad Jehova gali išgelbėti kiekvieną iš mūsų, kai esame mėginami, ir kad jis išvaduos visą savo tautą „didžio sielvarto“ metu. (Apreiškimo 7:14) Jehova bus šalia, jei patys laikysimės arti jo. Dievo dvasios vadovaujamas pranašas Azarijas pasakė tokią visuotinę tiesą: „Viešpats su jumis, kai jūs su juo. Jeigu jo ieškosite, jis leisis surandamas, bet jeigu paliksite jį, jis paliks jus.“ (2 Metraščių 15:1, 2)

Ar Jehova mums yra realus asmuo

13. Kaip galime parodyti, kad Jehova yra mums realus asmuo?

¹³ Apaštalas Paulius rašė, kad Mozė „liko nepajudinamas, tarsi regėtų Neregimąjį“. (Hebrajams 11:27) Mozė, aišku, niekada nematė paties Jehovos. (Išėjimo 33:20) Tačiau Jehova buvo jam toks realus tartum jį regėtų. Po išmėginimų Jobo akys irgi matė Jehovą aiškiau — kaip Dievą, kuris leidžia savo ištikimiems tarnams patirti išmėginimus, bet niekada nepalieka jų vienų. (Jobo 42:5) O apie Henochą ir Nojų buvo pasakyta, kad jie „vaikščiojo su Dievu“. Šie vyrai tai darė stengdamiesi įtikti Dievui ir jam paklusti. (Pradžios 5:22-24; 6:9, 22, Brb; Hebrajams 11:5, 7) Jeigu Jehova yra mums toks pat realus, koks buvo Henochui, Nojui, Jobui ir Mozei, tai visada ‘pripažinsime jį’ ir jis „ištiesins [mūsų] kelius“. (Patarlių 3:5, 6)

14. Ką reiškia „glaustis“ prie Jehovos?

¹⁴ Prieš pat izraelitams įeinant į Pažadėtąją žemę, Mozė jiems tarė: „Viešpatį, savo  Dievą, seksite, tik jo bijosite, tik jo įsakymų laikysitės, tik jo balsui paklusite, tik jam vienam tarnausite ir tik prie jo ištikimai glausitės.“ (Pakartoto Įstatymo 13:5 [13:4, Brb]) Jie turėjo sekti Jehova, jo bijoti, jam paklusti, prie jo glaustis. Žodžiu, čia išverstu „glaustis“, pasak vieno biblisto, išreiškiamas „labai artimas ryšys“. Psalmininkas tvirtino: „Artimai draugauja Viešpats su tais, kurie jo bijo.“ (Psalmyno 25:14, vertė A. Jurėnas, 1972 [Jr72]) Mes irgi galėsime turėti tokį brangų artimą ryšį su Dievu, jei laikysime jį realiu asmeniu ir mylėsime taip, kad bijosime kaip nors jam neįtikti. (Psalmyno 19:10-15 [19:9-14, Brb])

Ar žinai, kad Jehova rūpinasi mumis?

15, 16. a) Kaip iš 34-tos psalmės matyti, kad Jehova mumis rūpinasi? b) Ką turime daryti, jei sunku prisiminti Jehovos geradarystes mums?

¹⁵ Viena iš Šėtono klastų yra priversti mus pamiršti, kad Dievas Jehova nuolat rūpinasi savo ištikimais tarnais. Izraelio karalius Dovydas puikiai žinojo, kaip apsaugo Jehovos ranka net pačiomis pavojingiausiomis akimirkomis. Sykį Dovydui teko apsimesti pamišėliu Gado karaliaus Achišo akivaizdoje; paskui jis sudėjo giesmę, puikią psalmę, kurioje apie savo tikėjimą kalbėjo taip: „Skelbkite su manimi Viešpaties didybę, aukštinkime jo vardą drauge! Kreipiausi į Viešpatį, ir jis man atsakė, išgelbėjo iš visų mano baimių. Viešpaties angelas saugo tuos, kurie jo pagarbiai bijo, ir juos gelbsti. Išbandykite ir patirkite patys, koks geras Viešpats. Laimingas žmogus, kuris randa pas jį užuovėją! Viešpats arti tų, kurie sielojasi, ir gelbsti nevilties apimtuosius. Daugel vargų ištinka teisųjį, bet Viešpats išgelbsti iš jų visų.“ (Psalmyno 34:4, 5, 8, 9, 19, 20 [34:3, 4, 7, 8, 18, 19, Brb]; 1 Samuelio 21:11-15 [21:10-15, Brb])

 ¹⁶ Ar tiki Jehovos gelbstinčia galia? Ar esi tikras jo angelų apsauga? Ar pats išbandei Jehovą ir patyrei, koks jis geras? Kada paskutinį kartą aiškiai pajutai, kad Jehova tau yra maloningas? Nagi, prisimink. Gal tai buvo skelbimo tarnyboje kalbantis su paskutiniu žmogumi, kai jautei, jog daugiau nebepajėgsi? Galbūt tada užsimezgė puikus pokalbis. Ar nepamiršai padėkoti Jehovai, kad suteikė daugiau jėgų ir tave palaimino? (2 Korintiečiams 4:7) O gal tau sunku prisiminti kokį nors atvejį, kai patyrei Jehovos geradarystę: nepameni, kad taip būtų buvę praėjusią savaitę, praėjusį mėnesį, praeitais metais ar dar seniau. Kodėl tokiu atveju nepasistengus labiau suartėti su Jehova ir įžvelgti, kaip jis tau vadovauja? Apaštalas Petras krikščionims patarė: „Nusižeminkite po galinga Dievo ranka. ... Paveskite jam visus savo rūpesčius, nes jis jumis rūpinasi.“ (1 Petro 5:6, 7) Tikrai būsi nustebintas, kiek daug jis daro dėl tavęs! (Psalmyno 73:28)

Toliau ieškok Jehovos

17. Ko reikia, kad nuolat ieškotume Jehovos?

¹⁷ Mes turime nepaliaujamai stiprinti savo santykius su Jehova. Maldoje savo Tėvui Jėzus pasakė: „Amžinasis gyvenimas — tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų — Mesiją.“ (Jono 17:3) Jehovai ir jo Sūnui pažinti reikia nuolatinių pastangų. Mums būtina malda ir šventosios dvasios parama, kad gerai suvoktume „Dievo gelmes“. (1 Korintiečiams 2:10; Luko 11:13) Taip pat mums reikia „ištikimo ir protingo vergo“ vadovavimo, kad sotintume savo protą dvasiniu penu, tiekiamu „deramu laiku“. (Mato 24:45; Jr) Per jį Jehova pataria mums kasdien skaityti jo Žodį, reguliariai lankyti krikščionių sueigas ir uoliai skelbti „gerąją naujieną apie karalystę“. (Mato 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972) Taip darydami nepaliaujamai ieškosime savo rūpestingo Dievo Jehovos.

18, 19. a) Kam turime būti pasiryžę? b) Kaip būsime palaiminti, jei tvirtai priešinsimės Velniui ir nepaliaujamai ieškosime Jehovos?

¹⁸ Šėtonas visomis išgalėmis stengiasi užtraukti Jehovos tautai persekiojimus, priešiškumą bei visokiausią spaudimą. Jis mėgina sudrumsti mums ramybę ir sugadinti mūsų gerus santykius su Dievu. Jis nenori, kad toliau ieškotume nuoširdžių žmonių ir padėtume jiems palaikyti Jehovos pusę, kai sprendžiamas klausimas dėl visavaldystės. Būkime pasiryžę likti ištikimi Jehovai ir neabejokime, kad jis išvaduos mus iš piktojo. Leisdami Dievo Žodžiui mums vadovauti ir veikliai tarnaudami su Jo žemiškąja organizacija, galime būti tikri, kad jis visada mus rems. (Izaijo 41:8-13)

¹⁹ Tad visi tvirtai priešinkimės Velniui bei jo klastoms ir be perstojo ieškokime savo brangaus Dievo Jehovos, kuris tikrai mus „sutvirtins, pastiprins“. (1 Petro 5:8-11) Taip ‘išsilaikysime Dievo meilėje laukdami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gailestingumo amžinajam gyvenimui’. (Judo 21)

Kaip atsakytum?

• Ką reiškia žodis „velnias“ ir kaip jis apibūdina Velnio elgesį?

• Kuo nuo Velnio skiriasi Jehova, žvelgiantis į žemės gyventojus?

• Kodėl prie Jehovos besiartinantis žmogus turi pripažinti išpirką?

• Ką reiškia glaustis prie Jehovos ir kaip galime nuolat jo ieškoti?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 15 puslapyje]

Nors ir slegiamas išmėginimų, Jobas suvokė, kad Jehova juo rūpinasi

[Iliustracijos 16, 17 puslapiuose]

Kasdienis Biblijos skaitymas, reguliarus krikščionių sueigų lankymas ir uolus dalyvavimas skelbimo darbe primins, kad Jehova mumis rūpinasi