„Priešinkitės velniui“
„Priešinkitės velniui“
„Priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų.“ (JOKŪBO 4:7)
1. Kaip galime apibūdinti šiuolaikinį pasaulį ir kodėl pateptieji bei jų draugai turi būti budrūs?
„DIEVAS pasislėpė, o Velnias lieka kaip buvęs.“ Tie prancūzų rašytojo Andrė Marlo žodžiai labai tinka šiandieniniam pasauliui apibūdinti, nes savo elgesiu žmonės labiau panėšėja ne į Dievo valios, o į Šėtono kėslų vykdytojus. Šėtonas klaidina „įvairiais galingais darbais, ženklais ir netikrais stebuklais ir visokiomis nedoromis apgaulėmis einančius į pražūtį“. (2 Tesalonikiečiams 2:9, 10) Tačiau šiomis „paskutinėmis dienomis“ Šėtonas yra sutelkęs jėgas kovai su pasiaukojusiais Dievo tarnais — pateptaisiais krikščionimis, „kurie laikosi Dievo įsakymų ir saugoja Jėzaus liudijimą“. (2 Timotiejui 3:1; Apreiškimo 12:9, 17) Šie liudytojai ir žemišką viltį puoselėjantys jų draugai turi būti budrūs.
2. Kaip Šėtonas suvedžiojo Ievą ir dėl ko nuogąstavo apaštalas Paulius?
2 Šėtonas yra tikras suvedžiotojas. Padaręs taip tarsi kalbėtų gyvatė, jis suktai įpiršo Ievai mintį, kad ji bus laimingesnė, jei pasirinks nepriklausomybės nuo Dievo kelią. (Pradžios 3:1-6) Maždaug po keturių tūkstančių metų apaštalas Paulius nuogąstavo, kad Korinto pateptieji krikščionys irgi gali tapti Šėtono klastų aukomis. Paulius rašė: „Bijau, kad kaip angis savo gudrumu suvedžiojo Ievą, taip ir jūsų minčių kas neatitrauktų nuo tyro ir nuoširdaus atsidavimo Kristui.“ (2 Korintiečiams 11:3) Šėtonas gadina žmonių protus, iškreipia jų mąstymą. Kaip Ievai, taip ir krikščionims jis gali įkvėpti klaidingų minčių, kad jie įsivaizduotų būsią laimingi darydami tai, kam nepritaria Jehova ir jo Sūnus.
3. Ką ir kaip Jehova saugo nuo Velnio?
3 Šėtoną galima prilyginti paukštgaudžiui, spendžiančiam pinkles nieko neįtariančioms aukoms pagauti. Norėdami išvengti jo spąstų, turime ‘gyventi Aukščiausiojo pastogėje’, simbolinėje apsaugos vietoje, kurią Jehova parūpina tiems, kas savo elgesiu parodo, jog pripažįsta jo pasaulinę visavaldystę ir jam paklūsta. (Psalmyno 91:1-3) Mums būtina naudotis visa Dievo apsauga, teikiama per jo Žodį, šventąją dvasią bei organizaciją, kad ‘galėtume išsilaikyti prieš velnio klastas’. (Efeziečiams 6:11) Velnias, be abejo, naudoja daugybę klastų, kad suviliotų Jehovos tarnus.
Pinklės, Šėtono paspęstos pirmiesiems krikščionims
4. Koks pasaulis supo pirmuosius krikščionis?
4 Pirmojo ir antrojo m. e. amžiaus krikščionys gyveno Romos imperijos zenito laikais. Vadinamosios Pax Romana (Romos taika) sąlygomis klestėjo prekyba. Dėl tokios gerovės valdančiajai klasei netrūko laisvo laiko, tad valdovai negailėjo liaudžiai gausybės pramogų, kad ji nemaištautų. Kai kuriais tarpsniais šventėms buvo skiriama tiek pat dienų kiek ir darbui. Vadovai eikvojo visuomenines lėšas maistui ir žaidimams, kad žmonės būtų sotūs, gyventų niekuo nesirūpindami.
5, 6. a) Kodėl krikščionims nederėjo lankyti Romos teatrų bei amfiteatrų? b) Kokia suktybe naudojosi Šėtonas ir kaip krikščionys galėjo jos išvengti?
5 Ar ši aplinka buvo pavojinga pirmiesiems krikščionims? Iš tokių poapaštališkųjų laikų rašytojų kaip Tertulianas įspėjimų aišku, kad didesnė dalis anuometinių pramogų kėlė tikriesiems krikščionims dvasinį bei moralinį pavojų. Viena, dauguma liaudies švenčių ir žaidimų buvo rengiamos pagoniškų dievų garbei. (2 Korintiečiams 6:14-18) O teatruose net klasikiniai spektakliai buvo kupini be galo amoralių arba kruvinų scenų. Vėliau publikai klasika nusibodo ir scenoje pasirodė nepadori pantomima. Džeromas Karkopinas knygoje Daily Life in Ancient Rome (Senovės Romos kasdienybė) rašo: „Spektakliuose aktorėms leisdavo visiškai apsinuoginti... Kraujas liete liedavosi... [Mimai] vaizduodavo kraštutinius iškrypimus, kurie buvo užvaldę sostinės gyventojų sąmonę. Jie tokiais reginiais nesišlykštėdavo, nes amfiteatruose rengiamos kraupios skerdynės jau seniai buvo atbukinusios jausmus ir iškreipusios instinktus.“ (Mato 5:27-30)
6 Amfiteatruose gladiatoriai rungdavosi iki mirties tarpusavyje arba grumdavosi su žvėrimis — juos nužudydavo arba patys žūdavo. Įsiutusiems žvėrims būdavo atiduodami pasmerkti nusikaltėliai, o vėliau ir daugelis krikščionių. Jau tais laikais Šėtonas stengėsi tiek atbukinti žmonių antipatiją amoralumui bei smurtui, kad tai taptų įprasti, liaudies mėgstami reginiai. Išvengti Šėtono paspęstų pinklių galima buvo tik vienaip — šalinantis tokių teatrų bei amfiteatrų. (1 Korintiečiams 15:32, 33)
7, 8. a) Kodėl krikščioniui būtų buvę neišmintinga lankytis kovos vežimų lenktynėse? b) Kaip Šėtonas, naudodamasis romėnų pirčių aplinka, būtų galėjęs suvilioti krikščionis?
7 Kovos vežimų lenktynės didžiulėse pailgose arenose, be abejo, buvo kvapą gniaužiantis reginys, bet ir ten krikščioniui nederėjo lankytis, nes paprastai žiūrovai įsisiautėdavo. Vienas trečiojo amžiaus rašytojas paminėjo, kad tarp žiūrovų kildavo muštynės, o Karkopinas tvirtina, kad po cirko arkadomis „savo amatu versdavosi astrologai ir prostitutės“. Aišku, kad romėnų arenos buvo ne vieta krikščionims. (1 Korintiečiams 6:9, 10)
8 O ką galima pasakyti apie garsiąsias romėnų pirtis? Aišku, jog nėra nieko bloga praustis, laikytis švaros. Bet dauguma romėnų pirčių būdavo didžiulės patalpos su kambariais, skirtais masažui daryti, sportuoti, lošti, valgyti bei gerti. Nors vyrams ir moterims būdavo atskiras laikas praustis, dažnai visi maudydavosi bendrai. Klemensas Aleksandrietis rašė: „Veikia bendros vyrų ir moterų pirtys; čia visi nusirengia ir palaidai elgiasi.“ Tokius visuomenėje priimtinus dalykus Šėtonas lengvai paversdavo pinklėmis krikščionims. Supratingieji tokių vietų vengdavo.
9. Kokių pinklių turėdavo vengti pirmieji krikščionys?
9 Lošimai buvo viena iš mėgstamiausių pramogų Romos imperijos didžiausio klestėjimo laikotarpiu. Krikščionys galėjo išvengti lažinimosi nevaikščiodami į kovos vežimų lenktynes. Užeigų bei smuklių užkaboriuose irgi būdavo slapta lošiama. Lošėjai lažindavosi iš nelyginio ir lyginio skaičiaus akmenukų arba kauliukų, laikomų partnerio saujoje. Lošimas keldavo žmonėms jaudulį, nes kurstydavo viltį lengvai prasimanyti pinigų. (Efeziečiams 5:5) Be to, smuklėse dažniausiai patarnaudavo prostitutės, o tai kėlė pavojų pasielgti amoraliai. Tokios buvo Šėtono pinklės, paspęstos krikščionims, gyvenantiems Romos imperijos miestuose. Ar dabartinės aplinkybės labai skiriasi?
Dabartinės Šėtono žabangos
10. Kuo panaši dabartinė ir Romos imperijoje vyravusi padėtis?
10 Apskritai Šėtono apgaulės per šimtmečius nepasikeitė. Norėdamas, kad sugedusiame Korinto mieste gyvenantys krikščionys nebūtų „šėtono apgauti“, apaštalas Paulius davė jiems įspėjamų patarimų. Jis pasakė: „Mes juk žinome [Šėtono] kėslus.“ (2 Korintiečiams 2:11) Daugelyje išsivysčiusių šalių dabar vyrauja tokia padėtis, kokia buvo Romos imperijoje jos klestėjimo laikais. Nemažai žmonių laisvo laiko turi per akis. Valstybės organizuojamos loterijos įžiebia vilties prošvaistę net vargšams. O kiek yra visokių nebrangių pramogų, kurios tiesiog užvaldo žmogų: sporto stadionai pilni žiūrovų, jie lažinasi, kartais minia, o neretai ir sportininkai ima smurtauti. Klausytojui peršama iškrypėliška muzika, žiūrovui brukamos gašlios scenos teatro spektakliuose, filmuose bei televizorių ekranuose. Kai kurių šalių saunose bei karštose versmėse populiarios bendros vyrų bei moterų maudynės, ir, žinoma, nudistų paplūdimiai. Kaip ir pirmųjų krikščionių laikais Šėtonas stengiasi suvilioti Dievo tarnus naudodamasis pasaulietinėmis pramogomis.
11. Kokios pinklės laukia tų, kurie trokšta atsikvėpti?
11 Įtampos kupiname pasaulyje natūralu trokšti atokvėpio, skirti laiko pramogoms. Tačiau kaip romėnų pirtys buvo pavojinga vieta pirmiesiems krikščionims, taip dabar kai kurios poilsiavietės bei kurortai yra Šėtono spąstai, kuriais jis stengiasi įtraukti krikščionis į palaidumą bei girtuoklystę. Korinto krikščionims Paulius rašė: „Neapsirikite: ‘Blogos draugijos gadina gerus papročius!’ Pabuskite, kaip dera, iš apsvaigimo ir nebedarykite nuodėmių! Jūsų gėdai pasakysiu, kad kai kurie jūsų visiškai nepažįsta Dievo.“ (1 Korintiečiams 15:33, 34)
12. Kokiomis suktybėmis Šėtonas šiandien suvilioja Jehovos tarnus?
12 Iš atsitikimo su Ieva matome, kaip Šėtonas suktybe sugadino jos mąstyseną. (2 Korintiečiams 11:3) Šiandien viena iš Velnio pinklių yra įpiršti krikščionims mintį, kad Jehovos liudytojai galės patraukti į tiesą daugiau žmonių, jeigu pritaps, kiek tik leistina, prie pasaulio gyvensenos. Tačiau atsitinka visai atvirkščiai — peržengiamos doro elgesio ribos. (Agėjo 2:12-14) Kita Šėtono apgaulė yra paskatinti tiek jaunus, tiek vyresnio amžiaus pasiaukojusius krikščionis ‘liūdinti Šventąją Dievo Dvasią’ dvilypiu gyvenimu. (Efeziečiams 4:30) Kai kas pakliuvo į tokius spąstus piktnaudžiaudamas internetu.
13. Kokios užslėptos pinklės yra viena iš Velnio klastų ir kokio patarimo iš Patarlių knygos dera paisyti šiuo atveju?
13 Kitos Šėtono pinklės yra užmaskuotas okultizmas. Nė vienas tikrasis krikščionis nepradės domėtis satanizmu arba okultizmu sąmoningai. Tačiau tai atsitinka nejučia — bežiūrint filmus, televizijos serialus, žaidžiant kompiuterinius žaidimus, net skaitant vaikiškas knygas ar komiksus, kur pilna smurto arba mistikos. Reikia vengti visko, ką įtariame esant bent kiek susijusio su okultizmu. Išmintingoje patarlėje sakoma: „Erškėčiai ir spąstai dygsta ant sukto žmogaus kelio; kas vertina savo gyvastį, tas atokiai nuo jo laikysis.“ (Patarlių 22:5) Kadangi Šėtonas yra „šio pasaulio dievaitis“, visur, kas populiaru, gali slypėti kuri nors iš jo pinklių. (2 Korintiečiams 4:4; 1 Jono 2:15, 16)
Jėzus priešinosi Velniui
14. Kaip Jėzus pasipriešino pirmajam Velnio gundymui?
14 Jėzus paliko puikų pavyzdį, kaip priešintis Velniui, kad šis bėgtų šalin. Po savo krikšto ir 40 dienų pasninko Jėzus buvo Velnio gundomas. (Mato 4:1-11) Pirmą kartą gundydamas, Šėtonas pasinaudojo tuo, kad Jėzus po pasninko buvo išalkęs, ir pasiūlė jam padaryti pirmąjį stebuklą savo fiziniams poreikiams patenkinti. Jėzus pacitavo Pakartoto Įstatymo 8:3 žodžius ir atsisakė pasinaudoti galia savanaudiškiems tikslams parodydamas, jog labiau vertina ne kūnišką, o dvasinį peną.
15. a) Kokiu natūraliu troškimu Šėtonas mėgino sugundyti Jėzų? b) Kokia šiandien yra viena iš pagrindinių Velnio užmačių prieš Dievo tarnus ir kaip galime tam pasipriešinti?
15 Įdomu, kad gundydamas Jėzų Velnias nepasiūlė jam pasielgti amoraliai. Alkis buvo natūralus ir tąsyk turbūt stipriausias fizinis poreikis, dėl kurio Jėzų mėginta suvilioti. Kuo šiandien Velnias masina Dievo tarnus? Jis tai daro daugeliu įvairių būdų, bet vienas iš pagrindinių yra palaužti ištikimybę Jehovai seksualiniais gundymais. Pasipriešinti Velniui bei jo pagundoms galime sekdami Jėzaus pavyzdžiu. Kaip jis Rašto žodžiais taikliai atrėmė Šėtono mėginimus suvedžioti, taip mes, gundomi nusidėti, galime atsilaikyti prisiminę tokias eilutes kaip Pradžios 39:9 bei 1 Korintiečiams 6:18.
16. a) Kuo Šėtonas gundė Jėzų antrą kartą? b) Kaip Šėtonas gali raginti mus išmėginti Jehovą?
16 Paskui Velnias ragino Jėzų šokti nuo šventyklos sienos ir išmėginti Dievo gebėjimą apsaugoti jį per savo angelus. Cituodamas Pakartoto Įstatymo 6:16 žodžius, Jėzus atsisakė išbandyti savo Tėvą. Šėtonas galbūt negundo mūsų tokiam veiksmui, bet jis gali vilioti mus išmėginti Jehovą. Ar nesame gundomi pažiūrėti, iki kokios ribos galime mėgdžioti pasaulio drabužių bei išvaizdos madą, kurią peržengę susilauktume tam tikro patarimo? O gal mus vilioja įtartinos pramogos? Taip irgi galime mėginti Jehovą. Jei turime tokį polinkį, tai Šėtonas, užuot bėgęs nuo mūsų, gali laikytis šalia ir be paliovos gundyti palaikyti jo pusę.
17. a) Kaip Velnias gundė Jėzų trečią kartą? b) Kaip žodžiai iš Jokūbo 4:7 pasirodo teisingi mūsų aplinkybėmis?
17 Kai Šėtonas pasiūlė Jėzui visas pasaulio karalystes už vienintelį garbinimo veiksmą, Jėzus vėl pasipriešino jam Rašto žodžiais, tvirtai pasiryžęs garbinti tik savo Tėvą. (Pakartoto Įstatymo 5:9; 6:13; 10:20) Šėtonas galbūt nesiūlo mums pasaulio karalysčių, bet jis nuolat gundo materialiniais blizgučiais, mažos nuosavos „karalystės“ svajone. Ar pasielgsime taip kaip Jėzus ir liksime išimtinai atsidavę Jehovai? Jei taip darysime, su mumis bus kaip su Jėzumi. Mato pasakojime rašoma: „Tuomet velnias nuo jo atsitraukė.“ (Mato 4:11) Šėtonas pasišalins nuo mūsų, jei prisiminsime mūsų aplinkybėms tinkančius Biblijos principus ir juos taikysime. Jėzaus mokinys Jokūbas rašė: „Priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų.“ (Jokūbo 4:7) Štai ką vienas krikščionis parašė į Jehovos liudytojų filialą Prancūzijoje: „Šėtonas yra tikrai kupinas suktybių. Kad ir kokie geri būtų mano siekiai, labai sunku valdyti savo jausmus bei troškimus. Vis dėlto pasitelkęs ryžtą, kantrybę, o visų svarbiausia — Jehovos paramą, lieku ištikimas Dievui ir laikausi tiesos.“
Visiškai apginkluoti pasipriešinti Velniui
18. Kokia dvasine ginkluote galime pasipriešinti Velniui?
18 Jehova aprūpino mus visais dvasiniais ginklais, kad ‘galėtume išsilaikyti prieš velnio klastas’. (Efeziečiams 6:11-18) Meilė tiesai apjuos mūsų strėnas, tai yra parengs mus būti uoliais krikščionimis. Ryžtas laikytis Jehovos teisumo normų bus kaip širdį saugantys šarvai. Jei mūsų kojos apautos gerąja naujiena, tuomet reguliariai dalyvausime skelbimo darbe, o tai mus sustiprins ir apsaugos dvasiškai. Mūsų tvirtas tikėjimas bus kaip didžiulis skydas, saugantis nuo „ugningų piktojo strėlių“ — jo klastingų išpuolių bei gundymų. Mūsų patikima viltis Jehovos pažadų išsipildymu bus kaip šalmas, saugantis mąstymą ir teikiantis vidinę ramybę. (Filipiečiams 4:7) Jei mokėsime gerai naudotis Dievo Žodžiu, jis bus kaip kalavijas, padedantis mums išlaisvinti žmones iš dvasinės Šėtono vergijos. Be to, juo ir patys apsiginsime, kaip darė Jėzus, kai buvo gundomas.
19. Ko dar, be ‘priešinimosi velniui’, reikia?
19 Apsiginklavę „visais Dievo ginklais“ ir nuolat melsdamiesi, galime neabejoti, jog Šėtonui puolant būsime Jehovos apsaugoti. (Jono 17:15; 1 Korintiečiams 10:13) Bet Jokūbas pasakė, kad nepakanka vien ‘priešintis velniui’. Visų pirma mes privalome ‘būti klusnūs Dievui’, kuris mumis rūpinasi. (Jokūbo 4:7, 8) Tai aptarsime kitame straipsnyje.
Kaip atsakytum?
• Kokių Šėtono pinklių turėjo vengti pirmieji krikščionys?
• Kokiomis klastomis Šėtonas stengiasi suvilioti Jehovos tarnus šiandien?
• Kaip Jėzus priešinosi Velnio gundymams?
• Kokia dvasinė ginkluotė padeda priešintis Velniui?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 8, 9 puslapiuose]
Jėzus ryžtingai pasipriešino Velniui
[Iliustracijos 10 puslapyje]
Pirmojo amžiaus krikščionys atmetė smurtingas, amoralias pramogas
[Šaltinio nuoroda]
The Complete Encyclopedia of Illustration/J. G. Heck