Skaitytojų klausimai

Ar negerai lošti iš pinigų, jei statoma tik maža suma?

Dievo Žodyje apie lošimą iš pinigų detaliai nekalbama, tačiau jame gana aiškiai parodoma, kad toks lošimas nesuderinamas su Biblijos principais. * Pavyzdžiui, visi pripažįsta, kad lošimas žadina gobšumą. Jau vien dėl to krikščionys turėtų susimąstyti, nes, kaip teigiama Biblijoje, „gobšai“ nepaveldės Dievo Karalystės, o godumas prilygsta stabmeldystei. (1 Korintiečiams 6:9, 10; Kolosiečiams 3:5)

Lošimas kursto ir išdidumo dvasią, nesveiką konkurenciją, karštą troškimą laimėti. Apaštalas Paulius perspėjo saugotis tokių dalykų žodžiais: „Nesivaikykime tuščios garbės, neerzinkime vieni kitų, nepavydėkime vieni kitiems!“ (Galatams 5:26) Be to, lošdami kai kurie įpranta prietaringai kliautis sėkme. Lošėjai pradeda tikėti įvairiais prietarais vildamiesi palenkti fortūną savo naudai. Tuo jie primena neištikimus izraelitus, kurie ‘dengdavo stalą Laimės dievui ir atmiešdavo ąsotį vyno Lemties deivei’. (Izaijo 65:11)

Kai kam gali atrodyti, kad, žaidžiant su giminaičiais ir artimais draugais kortomis, šaškėmis ar šachmatais, statyti nedidelę sumą pinigų nėra nieko bloga. Statantysis pinigus galbūt nemano esąs godišius, savimyla, trokštantis pergalės ar prietaringas. Tačiau kokį poveikį taip lošdamas jis gali padaryti savo partneriams? Daugelis aistringų lošėjų pradėjo nuo mažų sumų, kurias statė dėl pramogos. (Luko 16:10) Tačiau tokia tariamai nekalta „pramoga“ jiems virto žalingu pomėgiu.

Tai ypač akivaizdu, kai ima lošti vaikai. Daug vaikų išlošę kiek nors pinigų pajunta jaudulį ir susigundo lošti iš didesnės sumos. (1 Timotiejui 6:10) Arizonos konsultacinė taryba, tirianti žmonių aistrą lošti, Jungtinėse Valstijose paskelbė ilgamečio tyrimo duomenis. Jie rodo, jog daug lošėjų jau vaikystėje pradėjo „lažintis iš mažų sumų spėdami sporto rungtynių rezultatus ar žaisdami kortomis su draugais ar giminaičiais“. Kitame pranešime sakoma, jog „vaikai pradeda lošti namuose, dažniausiai žaisdami kortomis su šeima ir draugais“. Pranešime priduriama, kad „trisdešimt procentų vaikų, pamėgusių azartinius lošimus, ėmė lošti nesulaukę nė vienuolikos“. Tyrimo programos Why Do People Gamble Too Much—Pathological and Problem Gambling (Besaikis ir maniakiškas lošimas. Kodėl žmonės įninka lošti?) duomenimis, daugelis paauglių, norėdami prasimanyti lošimams pinigų, daro nusikaltimus ar elgiasi amoraliai. Kaip liūdnai baigiasi tai, kas pradžioje galbūt atrodė nežalinga!

Pasaulyje tiek daug žabangų ir gundymų, tad kam be reikalo lįsti į dar vienus spąstus? (Patarlių 27:12) Lošimas — dalyvaujant vaikams ar be jų, mažomis sumomis ar didelėmis — kenkia dvasingumui ir yra vengtinas. Krikščionims, kurie mėgsta laisvalaikiu pažaisti šaškėmis, šachmatais ar kortomis, geriau pakaktų skaičiuoti taškus ar jų visai neskaičiuoti — žaisti šiaip savo malonumui. Išmintingi krikščionys, kuriems rūpi jų pačių ir jų šeimos bei draugų dvasingumas, vengia lošti net ir iš mažų pinigų sumų.

[Išnaša]