„Te ir toliau jūsų elgesys tarp tautų būna nepriekaištingas“

„Gerbkite visus, mylėkite broliją.“ (1 PETRO 2:17, Brb)

1, 2. a) Ką apie Jehovos liudytojų elgesį rašė vieno laikraščio korespondentas? b) Kodėl Jehovos liudytojai stengiasi laikytis aukštų elgesio normų?

PRIEŠ keletą metų vienas Amarilo (JAV, Teksaso valstija) laikraščio korespondentas aplankė keletą skirtingų tos vietovės bažnyčių ir aprašė savo tyrimo rezultatus. Jo dėmesį ypač patraukė viena bendruomenė. Jis pasakė: „Trečius metus lankau Jehovos liudytojų metinius sambūrius, vykstančius Amarilo administraciniame centre. Ten nepamatysi nė vieno su cigarete, alaus skardine, neišgirsi nešvankiai kalbančio. Iš visų mano lankytų sambūrių tai patys švariausi, puikiai besielgiantys, kukliai apsirengę gero būdo žmonės.“ Neretai skaitome panašius atsiliepimus apie Jehovos liudytojus. Kodėl juos dažnai giria ne jų tikėjimo žmonės?

² Paprastai Dievo tauta yra giriama už gerą elgesį. Nors žmonių elgsena vis prastėja, Jehovos liudytojų požiūriu, laikytis aukštų elgesio normų yra jų pareiga, neatsiejama nuo Dievo garbinimo. Liudytojai žino, kad iš jų elgesio yra sprendžiama apie Jehovą bei jų krikščioniškuosius brolius, be to, tai daug ką pasako apie skelbiamą tiesą. (Jono 15:8; Titui 2:7, 8) Tad pasvarstykime, kaip galime ir toliau gražiai elgtis, kad palaikytume puikią Jehovos bei jo liudytojų reputaciją, ir kuo tai mums naudinga.

Krikščioniška šeima

3. Nuo ko būtina saugoti krikščionių šeimas?

³ Aptarkime elgesį šeimoje. Gerhardas Bėzeris ir Ervinas Šoikas knygoje Die Neuen Inquisitoren: Religionsfreiheit und Glaubensneid  (Naujoji inkvizicija: religijos laisvė ir religinis pavydas) rašo: „Šeimą [Jehovos liudytojų požiūriu] būtina ypač saugoti.“ Iš tiesų dabar tyko tiek daug pavojų, kad šeimai reikia apsaugos. Yra vaikų, „neklusnių gimdytojams“, bet yra ir „šiurkščių“ suaugusių šeimos narių, nejaučiančių „natūralaus prieraišumo“. (2 Timotiejui 3:2, 3; NW) Šeimose smurtaujama prieš sutuoktinį, tėvai skriaudžia vaikus arba jų atsisako; vaikai maištauja, kvaišinasi narkotikais, amoraliai elgiasi, bėga iš namų. Visa tai vyksta dėl žlugdančios ‘šio pasaulio dvasios’ įtakos. (Efeziečiams 2:1, 2) Mes turime sergėti savo šeimas nuo tos dvasios. Kaip? Paisydami Jehovos duodamų patarimų šeimos nariams ir paklusdami jo vadovavimui.

4. Kokie yra šeimos narių įsipareigojimai vienų kitiems?

⁴ Krikščionys sutuoktiniai žino turį tenkinti vienas kito emocines, dvasines ir fizines reikmes. (1 Korintiečiams 7:3-5; Efeziečiams 5:21-23; 1 Petro 3:7) Krikščionys tėvai yra atsakingi už savo vaikus. (Patarlių 22:6; 2 Korintiečiams 12:14; Efeziečiams 6:4) Krikščionių vaikai mato, kad jie irgi turi pareigų namuose. (Patarlių 1:8, 9; 23:22; Efeziečiams 6:1; 1 Timotiejui 5:3, 4, 8) Įsipareigojimams šeimoje vykdyti reikia pastangų, ryžto, meilingos dvasios bei pasiaukojimo. Tačiau kuo stropiau visi šeimos nariai atlieka Dievo nurodytas pareigas, tuo didesnės palaimos būna per juos tiek namuose, tiek susirinkime. Svarbiausia, jie šlovina šeimos Įkūrėją — Jehovą Dievą. (Pradžios 1:27, 28; Efeziečiams 3:15)

Krikščioniška brolija

5. Kuo palaiminga bendrauti su tikėjimo broliais bei seserimis?

⁵ Mes, krikščionys, taip pat turime įsipareigojimų  susirinkimo bendratikiams ir galiausiai „broliams visame pasaulyje“. (1 Petro 5:9) Ryšys su susirinkimu yra itin svarbus mūsų dvasinei sveikatai palaikyti: bendraudami su tikėjimo broliais stiprinamės jų draugiškumu, taip pat sotinamės „ištikimo ir protingo vergo“ tiekiamu dvasiniu penu. (Mato 24:45-47; Jr) Užklupti sunkumų galime kreiptis į bendratikius deramo, Rašto principais pagrįsto patarimo. (Patarlių 17:17; Mokytojo 4:9; Jokūbo 5:13-18) Jei ko nors stokojame, brolija mūsų neapleidžia. Kokia palaima priklausyti Dievo organizacijai!

6. Kaip iš Pauliaus žodžių matyti, kad mes turime įsipareigojimų bendratikiams?

⁶ Vis dėlto susirinkime mes turime būti ne vien gavėjai, bet ir davėjai. Juk Jėzus pasakė: „Palaimingiau duoti negu imti.“ (Apaštalų darbų 20:35) Apaštalas Paulius savo laiške pabrėžė, kaip svarbu duoti: „Išlaikykime nepajudinamą vilties išpažinimą, nes ištikimas tas, kuris yra davęs pažadus; sergėkime vieni kitus, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus. Nepraleiskime savųjų susirinkimų, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau įžvelgiate besiartinančią dieną.“ (Hebrajams 10:23-25)

7, 8. Kaip galime duoti tiek susirinkimo, tiek kitų šalių krikščionims?

⁷ Susirinkime savo „vilties išpažinimą“ išreiškiame atsakinėdami per sueigas arba kitaip dalyvaudami programoje. Taip tikrai skatiname bendratikius. Be to, juos drąsiname kalbėdamiesi prieš sueigą ir po jos. Tuomet galime paguosti silpną, prislėgtą arba ligotą susirinkimo narį. (1 Tesalonikiečiams 5:14) Tai dosnus nuoširdžių krikščionių davimas, kuris patraukia daugelį pirmą kartą į sueigą atėjusių žmonių, matančių tokią mūsų tarpusavio meilę. (Psalmyno 37:21; Jono 15:12; 1 Korintiečiams 14:25)

⁸ Tačiau mes mylime ne vien savojo susirinkimo narius, o visą pasaulinę broliją. Štai todėl Karalystės salėse yra dėžutės, skirtos aukoti Karalystės salių statyboms. Mūsų Karalystės salė galbūt yra puiki, bet žinome, kad tūkstančiai bendratikių kitose šalyse neturi tinkamos sueigų vietos. Aukodami Karalystės salėms, rodome jiems meilę, net jei nesame pažįstami.

9. Dėl kokio pagrindinio motyvo Jehovos liudytojai myli vienas kitą?

⁹ Kodėl Jehovos liudytojai myli vienas kitą? Taip daryti jiems liepė Jėzus. (Jono 15:17) Liudytojų tarpusavio meilė yra dar vienas įrodymas, kad juos — tiek pavieniui, tiek visus bendrai — veikia Dievo dvasia. Meilė — dalis „dvasios vaisiaus“. (Galatams 5:22, 23) Kadangi Jehovos liudytojai studijuoja Bibliją, lanko krikščionių sueigas ir nuolat meldžiasi Dievui, meilė tampa jų įprastu bruožu, nors jie ir gyvena pasaulyje, kuriame ‘daugelio meilė atšąla’. (Mato 24:12)

Santykiai su pasaulio žmonėmis

10. Kokia yra mūsų pareiga pasaulio žmonėms?

¹⁰ Pauliaus paminėtas „vilties išpažinimas“ primena mums kitą pareigą. Viešai išpažinti reiškia skelbti gerąją naujieną tiems, kurie dar nėra mūsų tikėjimo broliai. (Mato 24:14; 28:19, 20; Romiečiams 10:9, 10, 13-15) Toks skelbimas — tai irgi davimas. Tam reikia laiko, jėgų, pasiruošti, mokytis, panaudoti savo lėšas. Bet Paulius pasakė: „Juk aš skolingas graikams ir barbarams, išmintingiems ir neišmanantiems. Štai kodėl mano širdį traukia ir jums Romoje skelbti Evangeliją.“ (Romiečiams 1:14, 15) Kaip ir Paulius, nešykštėkime atlyginti šią savo skolą.

11. Kokiais dviem Rašto principais remiasi mūsų santykiai su pasauliu, tačiau ko turime nepamiršti?

 ¹¹ Ar turime dar ir kitokių pareigų tiems, kurie nėra mūsų bendratikiai? Be abejo. Mes, aišku, žinome, kad „visas pasaulis yra piktojo pavergtas“. (1 Jono 5:19) Prisimename, ką Jėzus pasakė apie savo mokinius: „Jie nėra iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio.“ Tačiau mes gyvename pasaulyje, jame užsidirbame pragyvenimui, naudojamės jo paslaugomis. (Jono 17:11, 15, 16) Taigi turime tam tikrų pareigų. Kokių? Į šį klausimą atsakė apaštalas Petras. Prieš pat Jeruzalės sugriovimą jis parašė laišką Mažosios Azijos krikščionims ir jame yra minčių, kaip mums palaikyti tinkamus santykius su pasauliu.

12. Kokiu požiūriu krikščionys yra „ateiviai ir svečiai“ ir ko jie turi vengti?

¹² Pirmiausia Petras pasakė: „Mylimieji, aš maldauju jus kaip ateivius ir svečius susilaikyti nuo kūno geidulių, kurie kovoja prieš sielą.“ (1 Petro 2:11) Dvasiniu požiūriu tikrieji krikščionys yra „ateiviai ir svečiai“, nes deda viltis į amžinąjį gyvenimą: dvasia pateptieji — į dangiškąjį, o „kitos avys“ — į būsimą žemiškąjį rojų. (Jono 10:16; Filipiečiams 3:20, 21; Hebrajams 11:13; Apreiškimo 7:9, 14-17) O kokie yra „kūno geiduliai“? Tai troškimas būti turtingam, garsiam, amoralūs seksualiniai geismai, taip pat pavydas, godumas. (Kolosiečiams 3:5; 1 Timotiejui 6:4, 9; 1 Jono 2:15, 16)

13. Kaip kūno geismai „kovoja prieš [mūsų] sielą“?

¹³ Tokie geismai tikrai „kovoja prieš sielą“. Jie ardo mūsų santykius su Dievu ir taip kelia pavojų mūsų krikščioniškai vilčiai (arba „sielai“, tai yra gyvybei). Pavyzdžiui, jei domimės amoraliais dalykais, ar galime aukoti save kaip „gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką“? Jei pakliūname į materializmo pinkles, argi ‘ieškome pirmiausia Dievo karalystės’? (Romiečiams 12:1, 2; Mato 6:33; 1 Timotiejui 6:17-19) Daug geriau sekti Mozės pavyzdžiu: nusisukti nuo pasaulio vilionių ir Jehovos tarnybai skirti pirmąją vietą gyvenime. (Mato 6:19, 20; Hebrajams 11:24-26) Tai yra pagrindinis veiksnys, padedantis palaikyti deramus santykius su pasauliu.

‘Te ir toliau jūsų elgesys būna nepriekaištingas’

14. Kodėl mes, krikščionys, turime ir toliau elgtis nepriekaištingai?

¹⁴ Paskui Petras nurodo dar vieną svarbią gairę: „Te ir toliau jūsų elgesys tarp tautų būna nepriekaištingas“, „kad, nors dabar jie šmeižia jus kaip piktadarius, pažinę jūsų gerus darbus, imtų šlovinti Dievą aplankymo dieną.“ (1 Petro 2:12; NW) Mes stengiamės būti pavyzdingi krikščionys. Mokykloje esame stropūs, darbe — darbštūs ir sąžiningi, net jei darbdavys yra įnoringas. Nevieningoje šeimoje tikintysis sutuoktinis ypač stengiasi laikytis krikščioniškų principų. Tai ne visada lengva, bet žinome, kad mūsų pavyzdingas elgesys patinka Jehovai ir dažnai daro gerą poveikį tiems, kurie nėra liudytojai. (1 Petro 2:18-20; 3:1)

15. Iš kur žinome, kad plačiai pripažįstama, jog Jehovos liudytojų elgesio normos yra aukštos?

¹⁵ Daugelio metų spaudos atsiliepimai byloja, kad Jehovos liudytojai nepaliauja elgtis pavyzdingai. Štai Italijos laikraštyje Il Tempo buvo rašoma: „Žmonės, dirbantys drauge su Jehovos liudytojais, sako, jog šie yra sąžiningi darbuotojai ir tiek tikri savo tikėjimu, kad atrodo visai į jį pasinėrę. Vis dėlto liudytojai verti pagarbos už savo dorumą.“ Buenos Airėse (Argentina) anglų kalba leidžiamas laikraštis Herald rašė: „Ne  vienerių metų stebėjimai rodo, kad Jehovos liudytojai yra stropūs darbuotojai, rimti, taupūs, dievobaimingi piliečiai.“ Rusų religijotyrininkas Sergejus Ivanenka sako: „Jehovos liudytojai žinomi visame pasaulyje kaip nepriekaištingai paklusnūs įstatymams žmonės, ypač kaip sąžiningi mokesčių mokėtojai.“ Zimbabvėje vienos aikštės, kurią Jehovos liudytojai nuomoja kongresams, prižiūrėtoja sako: „Matau, kaip liudytojai renka popierius ir valo tualetus. Aikštę jie palieka švaresnę nei rado. Jų paaugliai drausmingi. Norėčiau, kad pasaulis būtų pilnas Jehovos liudytojų.“

Krikščioniškas paklusnumas

16. Kokie yra mūsų santykiai su pasaulietinėmis valdžiomis ir kodėl?

¹⁶ Petras taip pat užsimena apie mūsų santykius su pasaulietinėmis valdžiomis. Jis sako: „Būkite klusnūs kiekvienai žmonių valdžiai dėl Viešpaties: tiek karaliui, kaip vyriausiajam, tiek valdytojams, kaip jo pasiųstiems bausti piktadarių ir pagirti gerųjų. Mat tokia Dievo valia, kad darydami gera, nutildytumėte neprotingų žmonių neišmanymą.“ (1 Petro 2:13-15, Brb) Mes dėkingi už tvarkingos valdžios paslaugas ir, vadovaudamiesi Petro patarimu, paklūstame jos įstatymams, mokame mokesčius. Nors ir pripažįstame Dievo duotą valdžioms teisę bausti įstatymo laužytojus, pagrindinis mūsų klusnumo joms motyvas — „dėl Viešpaties“. Tokia Dievo valia. Be to, mes nenorime užtraukti Jehovos vardui nešlovės būdami baudžiami už nusižengimus. (Romiečiams 13:1, 4-7; Titui 3:1; 1 Petro 3:17)

17. Kai „neprotingi žmonės“ elgiasi priešiškai, kuo galime būti tikri?

¹⁷ Deja, kai kurie valdžią turintys „neprotingi žmonės“ persekioja arba kitaip mus spaudžia, pavyzdžiui, organizuoja prieš mus šmeižto kampanijas. Tačiau Jehovos skirtu laiku jų melagystės visada yra demaskuojamos ir jų „neišmanymas“ visiškai nutildomas. Tiesa akivaizdi iš mūsų krikščioniško elgesio. Dėl to sąžiningi pareigūnai dažnai giria mus už gera. (Romiečiams 13:3; Titui 2:7, 8)

Dievo vergai

18. Kaip mes, krikščionys, vengiame piktnaudžiauti savo laisve?

¹⁸ Toliau Petras perspėja: „Tai darykite kaip laisvi, ne kaip tokie, kurie naudojasi laisve kaip priedanga nedorybei, bet kaip Dievo vergai.“ (1 Petro 2:16, Jr; Galatams 5:13) Šiandien Biblijos tiesos pažinimas išvaduoja mus iš klaidingos religijos mokymų. (Jono 8:32) Be to, turime laisvą valią ir viską renkamės patys. Bet mes nepiktnaudžiaujame savo laisve. Pasirinkdami draugus, rūbus, išvaizdą, pramogas — net valgį ir gėrimą — nepamirštame, jog tikrieji krikščionys yra ne savo norų tenkintojai, o Dievo vergai. Mes pasirenkame tarnauti Jehovai, o ne vergauti kūno geismams arba pasaulio užgaidoms bei madoms. (Galatams 5:24; 2 Timotiejui 2:22; Titui 2:11, 12)

19—21. a) Kaip žiūrime į pasaulietinės valdžios atstovus? b) Kokie yra meilės brolijai kai kurie pavyzdžiai? c) Kokia yra mūsų svarbiausia priedermė?

 ¹⁹ Petras tęsia: „Gerbkite visus [„visokius žmones“, NW], mylėkite broliją, bijokite Dievo, gerbkite karalių.“ (1 Petro 2:17, Brb) Kadangi Jehova Dievas leidžia žmonėms užimti įvairius valdžios postus, mes tokius pareigūnus gerbiame. Net meldžiamės už juos, kad leistų mums ramiai, pasiaukojamai tarnauti. (1 Timotiejui 2:1-4) Sykiu mes ‘mylime broliją’. Viską darome taip, kad mūsų krikščioniškieji broliai nepatirtų žalos, o būtų jiems naudinga.

²⁰ Štai vienoje Afrikos šalyje kilus etniniam smurtui, Jehovos liudytojai išsiskyrė savo krikščionišku elgesiu. Šveicarijos laikraštis Reformierte Presse rašė: „1995 metais Afrikiečių teisių organizacija įrodė, kad [konflikte] dalyvavo visos bažnyčios, išskyrus Jehovos liudytojus.“ Kai pasaulis sužinojo apie tragiškus įvykius, Europos Jehovos liudytojai tuoj pat pasiuntė maisto ir medikamentų savo bendratikiams bei kitiems tos šalies žmonėms. (Galatams 6:10) Liudytojai klaũsė patarimo iš Patarlių 3:27: „Neatsisakyk padėti žmogui, kuriam reikia pagalbos, kai turi jėgų tai padaryti.“

²¹ Vis dėlto yra dar svarbesnė priedermė negu pagarba pasaulietinėms valdžioms bei meilė mūsų brolijai. Kokia? Petras sako: „Bijokite Dievo.“ Jehovai mes skolingi nepalyginamai daugiau nei kuriam nors žmogui. Iš kur tai žinome? Ir kaip galime suderinti savo pareigą Dievui su pareiga pasaulietinėms valdžioms? Tai aptarsime kitame straipsnyje.

Ar atsimeni?

• Kokie yra krikščionies šeimyniniai įsipareigojimai?

• Ką galime duoti bendratikiams susirinkime?

• Kokios yra mūsų pareigos pasaulio žmonėms?

• Kokių būna palaimų laikantis aukštų elgesio normų?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 9 puslapyje]

Kaip krikščioniška šeima gali būti didelio džiaugsmo šaltinis?

[Iliustracijos 10 puslapyje]

Kodėl Jehovos liudytojai myli vienas kitą?

[Iliustracijos 10 puslapyje]

Ar galime rodyti meilę tikėjimo broliams net jų nepažindami?