Teisingo garbinimo rėmėjai anksčiau ir dabar

 AR ATSIMENI, koks žmogus senovėje raudojo dėl Jeruzalės? ‘Jėzus’, — pasakysi tikriausiai, ir nesuklysi. (Luko 19:28, 41) Tačiau daug šimtmečių iki Jėzaus atėjimo į žemę Jeruzalę panašiai apverkė kitas ištikimas Dievo tarnas — Nehemijas. (Nehemijo 1:3, 4)

Kodėl Nehemijas dėl Jeruzalės taip liūdėjo ir verkė? Ką jis padarė šio miesto ir jo gyventojų labui? Ko pamoko jo pavyzdys? Kad sužinotume, prisiminkime tų laikų įvykius.

Jautrus ir ryžtingas

Nehemijas buvo paskirtas Jeruzalės valdytoju, bet prieš tai Sūzų mieste jis ėjo aukštas pareigas persų karaliaus rūmuose. Ištaigingas gyvenimas nenuslopino jo meilės savo broliams žydams tolimoje Jeruzalėje. Jam rūpėjo jų gerovė. Kai į Sūzus atkeliavo grupelė jo tautiečių, Nehemijas pirmiausia ‘teiravosi jų apie žydus — likutį, išsigelbėjusį iš nelaisvės, ir apie Jeruzalę’. (Nehemijo 1:2) Sužinojęs, kad Jeruzalėje žmonės gyvena „dideliame varge“ ir kad miesto sienos sugriautos, jis ‘atsisėdo, verkė ir liūdėjo ištisas dienas’. Paskui savo širdgėlą išliejo Jehovai karštoje maldoje. (Nehemijo 1:3-11; Brb) Kodėl Nehemijas taip sielojosi? Todėl, kad Jeruzalė — Jehovos garbinimo žemėje centras — dabar buvo apleista. (1 Karalių 11:36) Be to, sugriautas miestas liudijo apie vargingą jo gyventojų dvasinę būklę. (Nehemijo 1:6, 7)

Susirūpinimas Jeruzale ir užuojauta ten gyvenantiems žydams paskatino Nehemiją aukotis. Persijos karaliaus laikinai atleistas iš pareigų jis iškart ėmė planuoti tolimą kelionę į Jeruzalę. (Nehemijo 2:5, 6) Nehemijas troško prisidėti prie atkūrimo darbų ir tam skyrė savo jėgas, laiką bei sugebėjimus. Atvykęs jis tuojau ėmėsi rūpintis, kaip pataisyti visą Jeruzalės sieną. (Nehemijo 2:11-18)

Tai buvo milžiniškas darbas, todėl Nehemijas paskirstė jį daugeliui šeimų, kurios dirbo ranka rankon. * Sieną taisė daugiau kaip 40 skirtingų grupių, kiekviena savo „dalį“. Kas buvo nuveikta? Kai tiek daug darbininkų, įskaitant tėvus su vaikais, aukojo savo laiką ir energiją, buvo padaryta tai, kas iš pradžių atrodė neįmanoma. (Nehemijo 3:11, 12, 19, 20) Praėjo du įvykių kupini mėnesiai ir visa siena jau stovėjo pataisyta! Nehemijo žodžiais, netgi priešininkams teko pripažinti, kad „tas darbas buvo atliktas padedant mūsų Dievui“. (Nehemijo 6:15, 16)

Sektinas pavyzdys

Nehemijas prisidėjo ne tik tuo, kad aukojo laiką ir organizavo darbus. Teisingą garbinimą jis parėmė ir materialinėmis dovanomis. Savo lėšomis jis išpirkdavo bendratikius žydus iš vergijos. Skolino pinigus be palūkanų.  Niekada neskriaudė žydų: nereikalavo išlaikyti jį kaip valdytoją, nors turėjo tam teisę. Priešingai, jo paties namuose valgydavo „šimtas penkiasdešimt žydų..., neskaičiuojant svetimų tautų žmonių, kurie apsilankydavo pas mus“. Savo svečiams jis kasdien patiekdavo „vieną jautį, šešias rinktines avis ir paukščių“. Be to, kas dešimtą dieną „gausiai pristatydavo visokio vyno“ — ir visa tai iš savo lėšų. (Nehemijo 5:8, 10, 14-18; Brb)

Kokį puikų dosnumo pavyzdį Nehemijas paliko visiems tuometiniams ir dabartiniams Dievo tarnams! Kad būtų atkurtas teisingas garbinimas, šis drąsus Dievo tarnas noriai aukojo savo lėšas triūsiantiems darbininkams išlaikyti. Todėl jis tikrai galėjo Jehovos prašyti: „O mano Dieve, atsimink mano labui visa, ką esu padaręs šiai tautai!“ (Nehemijo 5:19) Be abejo, Jehova to neužmirš. (Hebrajams 6:10)

 Pasiaukoję kaip Nehemijas

Džiugu matyti, kaip šiandien Jehovos tauta, palaikydama teisingą garbinimą, irgi noriai darbuojasi, rodo užuojautos bei pasiaukojimo dvasią. Išgirdę apie bendratikių vargus, didžiai sielvartaujame dėl jų padėties. (Romiečiams 12:15) Kaip ir Nehemijas, meldžiame Jehovos padėti kenčiantiems bendratikiams: „Tebūna tavo ausis atidi savo tarno maldai ir maldai tavo tarnų, kurie su džiugesiu garbina tavo vardą.“ (Nehemijo 1:11; Kolosiečiams 4:2)

Susirūpinimas dvasine ir fizine brolių gerove bei teisingo garbinimo pažanga skatina mus ne tik parodyti užuojautą, bet ir veikti. Tie, kurių aplinkybės leidžia, iš meilingų paskatų palieka savo patogius namus ir kaip Nehemijas keliasi į kitas vietas padėti tiems, kam reikia. Nepaisydami to, kad kitose šalyse tenka gyventi blogesnėmis sąlygomis, tokie savanoriai, tarnaudami petys į petį su savo bendratikiais, padeda ten plėsti teisingą garbinimą. Jų pasiaukojama dvasia tikrai girtina.

Darbuokimės arti namų

Suprantama, dauguma iš mūsų neturi galimybių persikelti kitur. Mes remiame teisingą garbinimą savo vietovėje. Taip buvo ir Nehemijo laikais, kaip parodoma jo knygoje. Štai ką Nehemijas rašo apie kai kurias ištikimas šeimas, padėjusias taisyti sieną: „Priešais savo namus taisė Harumafo sūnus Jedaja... Benjaminas ir Hašubas darbavosi priešais savo namus. Už jų Ananijos sūnaus Maasėjos sūnus Azarija taisė ties savo namais.“ (Nehemijo 3:10, 23, 28-30, kursyvas mūsų) Tie vyrai su šeimomis daug prisidėjo prie teisingo garbinimo atkūrimo taisydami sieną arti savo namų.

Šiandien teisingą garbinimą savo vietovėje palaikome įvairiopai. Padedame statyti Karalystės sales, teikiame pagalbą stichinių nelaimių ištiktiesiems ir, kas svarbiausia, skelbiame Karalystės naujieną. Bet jei patys negalime dalyvauti statybose ar padėti nukentėjusiems, visi turime nuoširdų troškimą remti teisingą garbinimą materialinėmis aukomis, kaip savo laiku dosnusis Nehemijas. (Žiūrėk langą „Savanoriško aukojimo aspektai“.)

Surinkti lėšų didėjančioms spausdinimo išlaidoms padengti, nukentėjusiesiems remti ir daugybei kitų darbų visame pasaulyje atlikti gali atrodyti neįmanoma. Tačiau pagalvok: juk pataisyti milžinišką Jeruzalės sieną irgi atrodė neįveikiama užduotis. (Nehemijo 4:4 [4:10, Brb]) Bet paskirsčius darbus daugeliui darbščių šeimų, viskas buvo padaryta. Taip ir šiandien: jei kiekvienas atlieka savo darbo dalį, dideles pasaulinės veiklos išlaidas padengti įmanoma.

Lange „Kaip kai kurie nusprendžia aukoti“ nurodyti įvairūs būdai, kaip finansiškai paremti Karalystės darbą. Pernai taip aukojo daug Dievo tautos narių ir Jehovos liudytojų Vadovaujančioji  taryba šia proga nori labai padėkoti visiems, kuriuos širdis paskatino būti dosnius. O labiausiai dėkojame Jehovai, kad palaimino savo tautos nuoširdžias pastangas remti teisingą garbinimą visame pasaulyje. Kai mąstome apie tai, kaip Jehova vadovavo mums metams bėgant, esame paskatinti pritarti Nehemijo padėkos žodžiams: „Mano Dievo ranka buvo man maloninga.“ (Nehemijo 2:18)

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracija 28 puslapyje]

Kaip kai kurie nusprendžia aukoti

KAIP GALIMA PAAUKOTI PASAULINEI VEIKLAI

Daugelis atideda arba numato dalį savo lėšų, kurias dės į aukų dėžutę su užrašu „Aukos pasaulinei veiklai remti (Mato 24:14)“. Tuos pinigus susirinkimai kas mėnesį nusiunčia Lietuvos Jehovos liudytojų biurui.

Savanoriškos piniginės aukos taip pat gali būti pervedamos į banką (AB bankas HANSA-LTB Kauno reg. sk. Atsiskaitomoji sąskaita 10002247541, kodas 73000) arba siunčiamos pašto perlaida adresu: Jehovos liudytojams, p. d. 946, LT-3043 Kaunas. Gali būti dovanojamas ir nekilnojamasis turtas, brangenybės bei vertybiniai popieriai. Aukojant reikia pridėti trumpą laišką su nurodymu, kad tai besąlyginė dovana.

SĄLYGINĖS AUKOS

Pinigai gali būti patikėti su sąlyga, kad davėjui prireikus jie bus grąžinti.

DRAUDIMAS

Lietuvos Jehovos liudytojų religinė bendrija gali būti paskirta gyvybės draudos gavėja. Dovanotojas turėtų pranešti apie tai Bendrijos biurui.

TESTAMENTAI

Teisiškai įformintu testamentu turtas arba pinigai gali būti palikti Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai. Apie tai reikia pranešti Bendrijos biurui.

Daugiau informacijos šiuo klausimu galite gauti paskambinę telefonu (837) 308700 arba parašę adresu: Jehovos liudytojams, p. d. 946, LT-3043 Kaunas.

[Rėmelis 30 puslapyje]

Savanoriško aukojimo aspektai

Laiškuose korintiečiams apaštalas Paulius paminėjo tris reikšmingus savanoriško aukojimo aspektus. 1) Dėl piniginių aukų Paulius nurodė: „Kas pirmąją savaitės dieną tegul kiekvienas iš jūsų kiek atideda pas save.“ (1 Korintiečiams 16:2a, Jr) Taigi turime numatyti iš anksto, kiek atidėsime, ir tai daryti reguliariai. 2) Paulius taip pat rašė, kad kiekvienam dera aukoti „pagal tai, kiek turi“. (1 Korintiečiams 16:2b, Brb) Kitaip sakant, savanoriška auka duodama atitinkamai pagal pajamas. Net jei krikščionies uždarbis menkas ir todėl auka maža, jo indėlį Jehova labai vertina. (Luko 21:1-4) 3) Toliau Paulius rašė: „Kiekvienas tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs, ne gailėdamas ar tarsi verčiamas, nes Dievas myli linksmą davėją.“ (2 Korintiečiams 9:7) Nuoširdūs krikščionys duoda iš širdies — linksmai.

[Iliustracijos 26 puslapyje]

Nehemijas buvo jautrus ir ryžtingas

[Iliustracijos 30 puslapyje]

Savanoriškos aukos leidžia visame pasaulyje vykdyti spausdinimo darbus, padėti nukentėjusiesiems, statyti Karalystės sales ir teikti kitokias naudingas paslaugas