Kaip gyventi, kad mūsų dienos būtų prasmingos Jehovai?

„Vakar tarp saulėtekio ir saulėlydžio pamestos dvi auksinės valandos — kiekviena po šešiasdešimt deimantinių minučių. Niekas už jas nesiūlo išpirkos, nes jų nesugrąžinsi!“ (Lidija Sigurni, Amerikos rašytoja, 1791—1865 metai)

MŪSŲ dienų, atrodo, yra nedaug ir tos pačios greit pralekia. Turėdamas omenyje gyvenimo trumpumą, psalmininkas Dovydas meldė: „Viešpatie, leisk sužinoti mano pabaigą ir skaičių mano dienų“ (Brb). „Leisk man pažinti, koks laikinas esu. Tu padarei mano gyvenimą tik sprindžio ilgumo, jo trukmė — beveik niekas tavo akyse.“ Dovydas troško gyventi taip, kad įtiktų Dievui ir žodžiais, ir darbais. Suvokdamas, kad yra priklausomas nuo Dievo, Dovydas sakė: „Tavyje mano viltis.“ (Psalmyno 39:5, 6, 8 [39:4, 5, 7, Brb]) Jehova klausėsi. Jis išties įvertino Dovydo darbus ir jam atitinkamai atlygino.

Lengva nejučia pasinerti į gyvenimo rūpesčius ir leistis jo karštligiško tempo vejamiems. Galime pradėti nerimauti, ypač jei tiek visko reikia padaryti, išbandyti, o laiko taip maža. Ar mums rūpi tai, kas ir Dovydui, — gyventi taip, kad patiktume Dievui? Jehova tikrai stebi ir atidžiai tiria kiekvieną iš mūsų. Jobas, dievobaimingas vyras, gyvenęs maždaug prieš 3600 metų, pripažino, kad Jehova mato jo kelius ir skaičiuoja jo žingsnius. Jobas retoriškai paklausė: „Kai jis šaukia atsiskaityti, ką turėčiau jam atsakyti?“ (Jobo 31:4-6, 14) Kad mūsų dienos būtų prasmingos Dievo požiūriu, pirmiausia turime rūpintis dvasiniais dalykais, klausyti jo įsakymų ir išmintingai naudoti laiką. Aptarkime visa tai smulkiau.

Pirmiausia rūpinkis savo dvasinėmis reikmėmis

Įkvėptame Rašte žodžiais ‘mokėkite pasirinkti, kas vertingiau’, teisėtai raginama svarbiausią vietą skirti dvasiniams dalykams. Kas yra tie vertingi dalykai? Tai „tikslus pažinimas ir visokeriopas įžvalgumas“. (Filipiečiams 1:9, 10; NW) Kad galėtume aiškiai suvokti Jehovos tikslus, turime išmintingai naudoti savo laiką. Tai nelengva, tačiau jei dvasiniams reikalams skirsime pirmąją vietą, sulauksime atlygio ir jausime pasitenkinimą.

Apaštalas Paulius moko mus ‘ištirti, kas patinka Viešpačiui’. Ištirti — tai įsigilinti į savo širdies motyvus bei troškimus. Apaštalas tęsia: „Supraskite, kokia yra Viešpaties valia.“ (Efeziečiams 5:10, 17) Kas Dievo požiūriu yra derama? Biblijos patarlė sako: „Štai išminties pradžia: įgyk išminties, įgyk supratimo, nors tai kainuotų visa, ką turi. Brangink ją, ir ji tave išaukštins.“ (Patarlių 4:7, 8)  Jehova džiaugiasi žmogumi, kuris įgyja Dievo išminties ir ją rodo. (Patarlių 23:15) Ši išmintis puiki tuo, kad jos niekas negali atimti ar sunaikinti. Ji netgi saugo nuo „pikto kelio, nuo melą kalbančių žmonių“. (Patarlių 2:10-15)

Kaip išmintinga yra vengti bet kokio abejingumo dvasiniams dalykams. Reikia ugdytis dėkingą požiūrį į Jehovos žodžius ir sveiką Dievo baimę. (Patarlių 23:17, 18) Nors tokią dvasinę nuostatą galime puoselėti visais gyvenimo laikotarpiais, geriausia dar jaunystėje įsidiegti ją ir suformuoti savo asmenybę pagal Biblijos principus. „Atmink Kūrėją savo jaunystės dienomis“, — sako išmintingasis karalius Saliamonas. (Mokytojo 12:1)

Nuoširdų dėkingumą Jehovai mums padės ugdytis pats artimiausias bendravimas su juo — kasdienė malda. Dovydas suprato, kaip svarbu išsipasakoti Jehovai. Jis maldavo: „Išgirsk mano maldą, Viešpatie, klausykis mano šauksmo, ateik į pagalbą, kai verkiu!“ (Psalmyno 39:13 [39:12, Brb]) Ar Dievas mums toks artimas, jog kartais irgi nesusilaikome nepravirkę? Kuo daugiau atveriame Jehovai savo širdį bei apmąstome jo Žodį, tuo labiau su juo suartėjame. (Jokūbo 4:8)

Mokykis paklusti

Mozė irgi buvo vienas iš vyrų, pripažinusių savo priklausomybę nuo Dievo. Mozė kaip ir Dovydas matė, kad gyvenimas yra pilnas vargų. Todėl jis maldavo Dievą mokyti jį ‘skaičiuoti savo dienas, kad įgytų išmintingą širdį’. (Psalmyno 90:10-12) Širdis bus išmintinga tik tada, jei mokysimės Jehovos įstatymų bei principų ir jų laikysimės. Mozė tai žinojo ir vėliau stengėsi įdiegti šią itin svarbią tiesą Izraelio tautai pakartodamas Dievo įstatymus bei nurodymus prieš jai įeinant į Pažadėtąją žemę. Kiekvienas karalius, kurį vėliau Jehova paskirdavo valdyti Izraelio, turėdavo pasidaryti Įstatymo nuorašą ir skaityti jį visas savo gyvenimo dienas. Kodėl? Kad mokytųsi būti dievobaimingas. Tai išmėgindavo karaliaus klusnumą, apsaugodavo jo širdį nuo išpuikimo prieš savo brolius, taip pat garantuodavo ilgą karaliavimą. (Pakartoto Įstatymo 17:18-20) Pastarąjį pažadą Jehova pakartojo Dovydo sūnui Saliamonui: „Jei eisi mano keliais, laikydamasis mano įstatų ir įsakymų, kaip tavo tėvas Dovydas, suteiksiu tau ilgą gyvenimą.“ (1 Karalių 3:10-14)

Klusnumą Dievas laiko svarbiu dalyku. Jei į kai kuriuos Jehovos reikalavimus bei įsakymus žiūrėtume nerūpestingai, jis tikrai įsidėmėtų tokį mūsų požiūrį. (Patarlių 15:3) Tai žinodami labai gerbsime visus Jehovos nurodymus, nors ir ne visada būtų lengva jų paisyti. Šėtonas iš paskutiniųjų stengiasi mums sutrukdyti laikytis Dievo įstatymų bei įsakymų. (1 Tesalonikiečiams 2:18)

Ypač svarbu klausyti Rašto patarimo rinktis draugėn garbinti Dievo ir bendrauti. (Pakartoto Įstatymo 31:12, 13; Hebrajams 10:24, 25) Derėtų susimąstyti: ar man pakanka ryžto ir atkaklumo daryti, kas išties yra vertinga? Jei bendravimą ir mokymą krikščionių susirinkime iškeistume į darbą savo finansinei padėčiai pagerinti, mūsų  santykiai su Jehova nusilptų. Apaštalas Paulius rašė: „Gyvenkite be godumo pinigams, būkite patenkinti tuo, ką turite, nes Dievas yra pasakęs: Niekada aš tavęs nepamesiu ir neapleisiu.“ (Hebrajams 13:5) Noriai paklusdami Jehovos įsakymams rodome besąlygiškai pasitikį, kad jis mumis rūpinasi.

Jėzus išmoko klusnumo ir buvo palaimintas. Ir mes galime taip daryti. (Hebrajams 5:8) Kuo labiau ugdomės klusnumą, tuo lengviau būti klusniems net mažmožiuose. Žinia, dėl savo ištikimybės Dievui galbūt tenka ištverti nemalonų, net šiurkštų kitų žmonių elgesį, ypač darbovietėje, mokykloje arba religiškai susiskaldžiusioje šeimoje. Tačiau mes galime pasiguosti izraelitams pasakytais žodžiais, kad jei jie ‘mylės Jehovą, klausys jo balso ir glausis prie jo, jis bus jų gyvenimas ir dienų ilgumas’. (Pakartoto Įstatymo 30:20, Brb, NW) Tai pažadėta ir mums.

Išmintingai naudok laiką

Išmintingai naudodami laiką irgi galėsime gyventi taip, kaip patinka Jehovai. Laiko neįmanoma taupyti kaip pinigų. Laikas yra arba išmintingai panaudojamas, arba prarandamas. Kiekviena valanda praeina negrįžtamai. Kadangi darbo visada yra daugiau nei galime nuveikti, ar išnaudojame laiką taip, kad įgyvendintume savo tikslus? Pagrindinis visų krikščionių tikslas — reguliariai skelbti Karalystę ir ruošti mokinius. (Mato 24:14; 28:19, 20)

Išmintingai naudosime laiką tik tada, jei gerai suvoksime jo vertę.  Todėl Efeziečiams 5:16 (Jr, išnaša) deramai esame skatinami ‘išpirkti laiką’, tai yra atimti jį iš nereikšmingų dalykų, nešvaistyti beverčiams siekiams. Per ilgai sėdėdami prie televizoriaus arba interneto, skaitydami nenaudingus pasaulietinius leidinius, be saiko poilsiaudami bei pramogaudami, galime išvargti. Be to, jeigu per daug pastangų dėsime kaupti turtus, gali nebelikti laiko, būtino išmintingai širdžiai ugdyti.

Tie, kas moka taupyti laiką, sako: „Neįmanoma gerai naudoti laiką neturint aiškių, konkrečių tikslų.“ Užsibrėžiant ką nors siūloma remtis penkiais kriterijais: tikslas turi būti konkretus, padalintas etapais, įgyvendinamas, tikroviškas, vykdomas pagal tvarkaraštį.

Vienas vertingas tikslas yra pagerinti savo Biblijos skaitymo programą. Pirma reikia nustatyti konkretų siekį — perskaityti visą Bibliją. Toliau numatome skaitymo etapus. Taip darydami galime stebėti, kaip mums sekasi. Tikslai skatina mus dėti pastangas ir tobulėti. Be to, siekiai turi būti įgyvendinami, tikroviški. Privalu atsižvelgti į asmeninius sugebėjimus, įgūdžius ir turimą laiką. Kai kam reikia daugiau laiko tikslui pasiekti. Galiausiai dera sudaryti tvarkaraštį, nes tai mus ragins įgyvendinti užsibrėžtą siekį.

Visi pasaulinės Betelio šeimos nariai, tarnaujantys tiek Jehovos liudytojų pagrindiniame biure, tiek filialuose, turi konkretų tikslą perskaityti visą Bibliją per pirmuosius tarnybos metus. Jie mato, kad vaisingas Biblijos skaitymas padeda dvasiškai augti ir suartina su Jehova, mokančiu žmones jų pačių gerovei. (Izaijo 48:17) Kodėl ir mums nenusistačius reguliariai skaityti Bibliją?

Prasmingos dienos teikia palaimų

Skirdami svarbiausią vietą dvasiniams dalykams sulauksime gausybės palaimų. Pirma, džiaugsimės savo laimėjimais ir prasmingu gyvenimu. Nuolat bendraudami nuoširdžioje maldoje su Jehova, labiau su juo suartėsime, nes jau pati malda byloja apie mūsų pasitikėjimą juo. Kasdien skaitydami Bibliją ir ja grindžiamus leidinius, tiekiamus „ištikimo ir protingo vergo“, rodome savo norą klausyti, ką Dievas mums sako. (Mato 24:45-47; Jr) Taip įgysime išmintingą širdį, padedančią gyvenime teisingai apsispręsti bei pasirinkti. (Psalmyno 1:1-3)

Mums malonu paklusti Jehovos įsakymams, nes tai nėra našta. (1 Jono 5:3) Jeigu gyvename taip, kad kiekviena mūsų diena būtų prasminga Jehovos akyse, stipriname su juo ryšį. Taip pat teikiame tikrą dvasinę paramą savo bendratikiams. Tai darydami džiuginame Jehovą Dievą. (Patarlių 27:11) Juk nėra didesnio atlygio kaip turėti Jehovos pritarimą dabar ir per amžius!

[Iliustracija 21 puslapyje]

Krikščionys labai vertina dvasinius dalykus

[Iliustracijos 22 puslapyje]

Ar tu naudoji laiką išmintingai?

[Iliustracija 23 puslapyje]

Mes stipriname savo ryšį su Jehova, jei jo požiūriu gyvename prasmingai