Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kova už Bibliją dabartine graikų kalba

Kova už Bibliją dabartine graikų kalba

Kova už Bibliją dabartine graikų kalba

Galbūt nustebsi sužinojęs, jog šalyje, kuri kartais vadinama minties laisvės lopšiu, teko kovoti ilgą ir sunkią kovą, kad Biblija būtų išversta į liaudies kalbą. Kas gi buvo nusistatęs prieš lengvai suprantamos graikiškosios Biblijos leidimą? Kodėl norėta sustabdyti šį darbą?

KAS nors gali pamanyti, kad graikiškai kalbantys žmonės yra palaiminti, nes didelė Šventojo Rašto dalis buvo parašyta jų kalba. Tačiau šiuolaikinė graikų kalba labai skiriasi nuo Septuagintos — Hebrajiškųjų raštų vertimo į graikų kalbą ir nuo Krikščionių graikiškųjų raštų kalbos. Per paskutinius šešis šimtmečius biblinė graikų kalba daugumai graikiškai šnekančių žmonių tapo tokia pat nesuprantama kaip ir svetima. Nauji posakiai išstūmė senuosius, pasikeitė žodynas, gramatika bei sintaksė.

Trečiojo—šešioliktojo amžių graikiški rankraščiai liudija apie bandymus išversti Septuagintą į anuometinę graikų kalbą. Trečiajame amžiuje Neocezarėjos vyskupas Grigalius (apie 213—270 m. e. m.) išvertė Mokytojo knygą iš Septuagintos į paprastą graikų kalbą. Vienuoliktajame amžiuje Makedonijoje gyvenęs žydas, vardu Tobijas ben Eliezeris, į šnekamąją graikų kalbą iš Septuagintos išvertė Penkiaknygę. Tekstą jis užrašė hebrajiškomis raidėmis, kad vertimą galėtų skaityti žydai, kalbantys graikiškai, tačiau skaitantys tik hebrajų raštą. Tokia Penkiaknygė buvo išleista Konstantinopolyje 1547 metais.

Prošvaistė tamsybėse

Kai XV amžiuje graikiškoji Bizantijos imperijos dalis atsidūrė osmanų valdžioje, dauguma jos gyventojų nebeturėjo galimybių lavintis. Nors osmanai stačiatikių bažnyčiai suteikė didelių privilegijų, ji pro pirštus žiūrėjo, kaip jos kaimenė virsta vargana neišprususia valstietija. Graikų rašytojas Tomas Spelijas sako: „Svarbiausias stačiatikių bažnyčios tikslas buvo apsaugoti savo bendruomenes nuo islamo ir katalikybės propagandos. Todėl graikų lavinimas patyrė tam tikrą sąstingį.“ Tokios tamsybės apsupti, kai kurie Bibliją branginantys žmonės suprato, jog varganą tautą reikia remti ir guosti Biblijos Psalmynu. Nuo 1543 iki 1835 metų į šnekamąją graikų kalbą Psalmynas buvo išverstas 18 kartų.

1630 metais visus Krikščionių graikiškuosius raštus į graikų kalbą išvertė Maksimas Kalipolitis. Šiam darbui vadovavo ir jį rėmė Konstantinopolio patriarchas ir būsimasis stačiatikių bažnyčios reformatorius Kirilas Lukaris. Kai kurie dvasininkai priešinosi Lukariui: nesutiko su jo reformomis ir nenorėjo, kad Biblija būtų išversta į šnekamąją kalbą. * Galiausiai jis buvo pasmaugtas kaip išdavikas. Vis dėlto 1638 metais buvo išspausdinta apie 1500 egzempliorių Maksimo vertimo. Šis vertimas net po 34 metų paskatino stačiatikių sinodą Jeruzalėje paskelbti, kad Raštą „gali skaityti ne bet kas, o tik tie, kurie deramai viską ištyrinėję perpranta dvasines gelmes“. Tai reiškė, kad Raštą galėdavo skaityti tik mokslus išėję dvasininkai.

1703 metais Londone graikų vienuolis Serafimas iš Lesbo salos norėjo išspausdinti peržiūrėtą Maksimo vertimą. Negavęs Anglijos valdžios pažadėtų lėšų, jis išspausdino vertimą už savo pinigus. Emocingoje pratarmėje Serafimas pabrėžė, jog „kiekvienas dievobaimingas krikščionis“ turi skaityti Bibliją, ir kaltino aukštus bažnyčios dvasininkus, „trokštančius, kad žmonės būtų neišlavinti ir nieko nežinotų apie jų blogą elgesį“. Kaip ir reikėjo tikėtis, religiniai Serafimo priešininkai jį suėmė Rusijoje ir ištrėmė į Sibirą, kur 1735 metais jis mirė.

Apie stiprų anų laikų graikiškai kalbančiųjų dvasinį alkį vėliau peržiūrėto Maksimo vertimo pratarmėje vienas graikų dvasininkas rašė: „Graikai gavo šią Šventąją Bibliją; kaip ir visi kiti jie to troško meilės kupinomis širdimis. Ją perskaitė — skausmas nurimo ir jų tikėjimas Dievu... sutvirtėjo.“ Tačiau jų dvasiniai vadovai bijojo, kad jeigu liaudis supras Bibliją, bus demaskuoti Raštu nepagrįsti dvasininkų įsitikinimai bei darbai. Todėl 1823 ir 1836 metais Konstantinopolio patriarchatas išleido įsaką visus tokių Biblijos vertimų egzempliorius sudeginti.

Drąsus vertėjas

Tokio nuožmaus priešiškumo ir karšto Biblijos žinių troškimo laikotarpiu iškilo asmenybė, palikusi ryškų pėdsaką Biblijos vertimo į šiuolaikinę graikų kalbą istorijoje. Šis drąsuolis buvo Neofitas Bambas — lingvistikos žinovas ir išmanus biblistas, dažnai vadinamas vienu iš „tautos mokytojų“.

Bambas aiškiai matė, kad dėl stačiatikių bažnyčios kaltės liaudis lieka be dvasinio švietimo. Jis tvirtai tikėjo, jog, norint pabudinti žmones iš dvasinio snaudulio, reikia išversti Bibliją į šnekamąją graikų kalbą. Kitų biblistų padedamas, 1831 metais jis pradėjo versti Bibliją į literatūrinę graikų kalbą. Vertimas buvo baigtas 1850-aisiais. Kadangi stačiatikių bažnyčia Bambo nepalaikė, vertimą spausdinti ir platinti jam padėjo Britanijos ir Užsienio šalių Biblijos draugija. Bažnyčia Bambui priklijavo etiketę „protestantas“ ir netrukus atstūmė.

Bambas tiksliai laikėsi Karaliaus Jokūbo vertimo ir perėmė iš ten trūkumus, įsibrovusius dėl ribotų to laikotarpio biblinių bei kalbotyros žinių. Vis dėlto daugelį metų tai buvo pats tiksliausias žmonėms prieinamas Biblijos vertimas į graikų kalbą. Įdomu, kad jame Dievo vardas „Ieova“ forma pavartotas keturis kartus. (Pradžios 22:14; Išėjimo 6:3; 17:15; Teisėjų 6:24)

Kaip apskritai žmonės reagavo gavę šią bei kitas lengvai suprantamas Biblijas? Džiugiai! Vieną Biblijomis prekiaujantį Britanijos ir Užsienio šalių Biblijos draugijos knygnešį, atplaukusį laivu į vieną iš Graikijos salų, „tiek apspito valtimis suplaukę vaikai, norintys turėti [Bibliją], kad jam teko pasukti iš uosto“, antraip toje vietoje būtų prisiėję išparduoti visas knygas! Tačiau priešininkai irgi nesnaudė.

Stačiatikių dvasininkai atgrasinėjo žmones nuo šių vertimų. Štai Atėnuose visas Biblijas konfiskavo. 1833 metais Kretos vyskupas viešai sudegino „Naujojo Testamento“ egzempliorius, kuriuos rado viename vienuolyne. Vienas dvasininkas savo egzempliorių paslėpė, o aplinkinių kaimų gyventojai laikė paslėpę šias knygas tol, kol prelatas išvyko iš salos.

Vėliau Korfo saloje Bambo Biblijos vertimą uždraudė stačiatikių bažnyčios šventasis sinodas — neleido jo pardavinėti, o turimus egzempliorius sunaikino. Priešiškai nusiteikę Chijo, Syro ir Mikono salų dvasininkai Bibliją sudegino. Ateityje laukė tolesni Biblijos vertimo draudimai.

Karalienė susidomi Biblija

XIX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje Graikijos karalienė Olga suprato, kaip mažai liaudis išmano Bibliją. Žinodama, jog Raštas tautą paguos ir atgaivins, ji pasirūpino, kad Biblija būtų išversta dar paprastesne kalba nei Bambo vertimas.

Atėnų arkivyskupas bei šventojo sinodo galva Prokopijas neoficialiai rėmė šį karalienės sumanymą, tačiau jai paprašius oficialaus leidimo, šventasis sinodas jo nepatenkino. 1899 metais buvo atmestas ir antrasis atkakliosios karalienės prašymas. Nekreipdama į tai dėmesio, ji nutarė išspausdinti savo lėšomis nedidelį skaičių knygų. Šis darbas buvo baigtas 1900-aisiais.

Priešininkai nerimsta

1901 metais žinomas Atėnų laikraštis The Acropolis išspausdino Mato Evangeliją, kurią Liverpulyje (Anglija) į šnekamąją graikų kalbą išvertė Aleksandras Palis. Jis drauge su bendradarbiais norėjo ‘lavinti graikus’ ir ‘padėti tautai pakilti’.

Stačiatikių teologijos studentai bei jų profesoriai pavadino vertimą „pasijuokimu iš didžiausių tautos vertybių“, Šventojo Rašto išniekinimu. Konstantinopolio patriarchas Joakimas III išleido raštą, smerkiantį vertimą. Priešiškumas įgavo politinį atspalvį ir suktai pasireiškė tarpusavyje nesutariančių grupuočių politikoje.

Įtakingi Atėnų spaudos atstovai puldinėjo Palio vertimą, vadino jo rėmėjus ateistais, išdavikais, užsienio agentais, norinčiais suskaldyti Graikijos visuomenę. 1901 metų lapkričio 5—8 dienomis Atėnuose ultrakonservatyviųjų stačiatikių bažnyčios sluoksnių kurstomi studentai sukėlė riaušes. Jie užpuolė laikraščio The Acropolis būstinę, suruošė eitynes prie rūmų, užėmė Atėnų universitetą ir spaudė vyriausybę atsistatydinti. Riaušių įkarštyje aštuoni žmonės žuvo per susidūrimus su armija. Kitą dieną karalius pareikalavo arkivyskupą Prokopiją atsistatydinti, o po dviejų dienų atsistatydino visas ministrų kabinetas.

Praėjus mėnesiui studentai vėl sukėlė demonstraciją ir viešai sudegino vieną Palio vertimo egzempliorių. Jie priėmė rezoliuciją prieš šio vertimo platinimą ir reikalavo griežtai bausti tuos, kurie tai darys. Tai tapo dingstimi drausti naudotis bet kuriuo Biblijos vertimu į šiuolaikinę graikų kalbą. Koks išties tamsus laikotarpis!

„Viešpaties žodis išlieka per amžius“

Draudimas skaityti Bibliją, išverstą į dabartinę graikų kalbą, buvo panaikintas 1924 metais. Nuo tada graikų stačiatikių bažnyčios pastangos atimti Bibliją iš liaudies visiškai žlugo. O tuo tarpu Jehovos liudytojai Graikijoje kaip ir kitose šalyse jau skleidė Biblijos mokymą. Nuo 1905 metų jie naudojosi Bambo vertimu ir padėjo tūkstančiams graikų sužinoti tiesą iš Biblijos.

Laikui bėgant daugelis biblistų bei profesorių dėjo girtinas pastangas versdami Bibliją į dabartinę graikų kalbą. Šiandien yra apie 30 visos arba dalies Biblijos vertimų, suprantamų kiekvienam graikui. Tarp jų tikra vertybė yra 1997 metais išspausdintas graikiškasis „Naujojo pasaulio Šventojo Rašto vertimas“, kuriuo gali džiaugtis 16 milijonų graikiškai kalbančių žmonių pasaulyje. Šis Jehovos liudytojų išleistas vertimas yra lengvai skaitomas, suprantamas, tiksliai atitinkantis pradinį tekstą Dievo Žodis.

Kova už tai, kad Biblija būtų išversta į šiuolaikinę graikų kalbą, aiškiai liudija svarbų faktą — kad ir kokių priešiškų žmonių būtų, „Viešpaties žodis išlieka per amžius“. (1 Petro 1:25)

[Išnaša]

[Iliustracija 27 puslapyje]

1630 metais Kirilas Lukaris vadovavo verčiant į graikų kalbą visus Krikščionių graikiškuosius raštus

[Šaltinio nuoroda]

Bib. Publ. Univ. de Genève

[Iliustracijos 28 puslapyje]

Kai kurie vertimai į šnekamąją graikų kalbą. Psalmynas, išspausdintas: (1) Ilariono 1828 metais; (2) Bambo 1832 metais; (3) Juliano 1643 metais. (4) „Senasis Testamentas“, išspausdintas Bambo 1840 metais.

Karalienė Olga

[Šaltinių nuorodos]

Biblijos: National Library of Greece; Queen Olga: Culver Pictures

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 26 puslapyje]

Papirusas: Reproduced by kind permission of The Trustees of the Chester Beatty Library, Dublin

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 29 puslapyje]

Papirusas: Reproduced by kind permission of The Trustees of the Chester Beatty Library, Dublin