Krikščionims reikia vieniems kitų

„Mes esame vieni kitų nariai.“ (EFEZIEČIAMS 4:25)

1. Kas vienoje enciklopedijoje sakoma apie žmogaus kūną?

ŽMOGAUS kūnas yra kūrybos stebuklas. Vienoje enciklopedijoje sakoma: „Kai kas žmogaus kūną vadina pačia nuostabiausia mašina. Žinoma, jis nėra mašina, bet į ją daug kuo panašus. Kūną, kaip ir mašiną, sudaro daugybė dalių. Kiekviena dalis, tiek kūno, tiek mašinos, atlieka tam tikrą funkciją. Bet visos dalys veikia darniai, todėl kūnas, kaip ir mašina, dirba sklandžiai.“

2. Kuo panašūs žmogaus kūnas ir krikščionių susirinkimas?

² Žmogaus kūną sudaro daug dalių, arba narių, ir kiekvienas iš jų atlieka ką nors naudinga. Nėra kraujagyslės, raumens ar kito kūno nario, kuris nebūtų reikalingas. Taip ir krikščionių susirinkime: kiekvienas jo narys gali kuo nors prisidėti prie visų dvasinės gerovės ir klestėjimo. (1 Korintiečiams 12:14-26) Tiesa, joks asmuo susirinkime neturi manyti esąs viršesnis už kitus, bet jis taip pat neturi laikyti savęs nesvarbiu. (Romiečiams 12:3)

3. Kaip Efeziečiams 4:25 parodoma, jog krikščionims reikia vieniems kitų?

³ Kaip žmogaus kūno nariai susiję tarpusavyje, taip ir krikščionys. Apaštalas Paulius dvasia pateptiesiems bendratikiams sakė: „Pametę melus, kiekvienas kalbėkite tiesą savo artimui, nes mes esame vieni kitų nariai.“ (Efeziečiams 4:25) Būdami priklausomi ‘vieni nuo kitų’, dvasinio Izraelio — „Kristaus Kūno“ nariai atvirai bendrauja ir glaudžiai bendradarbiauja. Kiekvienas iš jų priklauso visiems kitiems. (Efeziečiams 4:11-13) Džiugiai ir vieningai su jais darbuojasi patikimi, paslaugūs žemiškąją viltį turintys krikščionys.

4. Kaip galima padėti naujokams?

 ⁴ Kasmet pakrikštijama tūkstančiai žmonių, turinčių viltį gyventi rojumi paverstoje žemėje. Kiti susirinkimo nariai mielai padeda jiems ‘kilti į tobulumą’. (Hebrajams 6:1-3) Jie galbūt atsako į jų klausimus Rašto temomis ar pagelbsti skelbimo tarnyboje. Naujokus galime paskatinti ir reguliariai dalyvaudami krikščionių sueigose. Ištikus nelaimei dera juos padrąsinti ar paguosti. (1 Tesalonikiečiams 5:14, 15) Turime ieškoti būdų padėti kitiems ‘gyventi tiesoje’. (3 Jono 4) Nesvarbu, ar mes jauni, ar pagyvenę, ar tik pradėjome žengti tiesos keliu, ar einame juo jau daug metų, galime rūpintis dvasine bendratikių gerove. Jiems reikia mūsų.

Jie pasisiūlė padėti

5. Kaip Akvilas ir Priscilė padėjo Pauliui?

⁵ Savo bendratikius mielai paremia krikščionių sutuoktinių poros. Pavyzdžiui, Pauliui pagelbėjo Akvilas ir jo žmona Priscilė (Priska). Jie pasikvietė jį į savo namus, kartu siuvo palapines ir padėjo įkurti naują susirinkimą Korinte. (Apaštalų darbų 18:1-4) Nežinoma, kaip, bet dėl Pauliaus jie netgi rizikavo savo gyvybe. Šiai porai gyvenant Romoje, Paulius tenykščiams krikščionims rašė: „Sveikinkite Priską ir Akvilą, mano bendradarbius Kristuje Jėzuje, kurie guldė galvas, gelbėdami mano gyvybę. Jiems dėkoju ne aš vienas, bet ir visos pagonių kraštų Bažnyčios.“ (Romiečiams 16:3, 4) Šių laikų krikščionys, kaip ir Akvilas su Priscile, irgi kuria susirinkimus bei įvairiopai padeda broliams. Jie kartais stato į pavojų netgi savo gyvybę, kad kiti Dievo tarnai nenukentėtų ar nežūtų nuo nuožmių persekiotojų rankos.

6. Kokia pagalba buvo suteikta Apolui?

⁶ Akvilas ir Priscilė padėjo ir iškalbingajam krikščioniui Apolui, mokančiam Efezo gyventojus apie Jėzų Kristų. Tuo metu Apolas težinojo Jono krikštą — atgailos simbolį už nusižengimus Įstatymo sandorai. Matydami, kad Apolui reikia pagalbos, Akvilas ir Priscilė „nuodugniau išaiškino jam Dievo kelią“. Tikriausiai jie papasakojo jam, jog krikščionies krikštas reiškia būti panardintam į vandenį ir gauti šventosios dvasios. Apolas pritaikė tai, ką išmoko, ir vėliau Achajoje „buvo labai naudingas per malonę įtikėjusiems. Mat jis viešumoje smarkiai sukirsdavo žydus, iš Raštų įrodydamas Jėzų esant Mesiją“. (Apaštalų darbų 18:24-28) Brolių ir seserų komentarai dažnai padeda geriau suprasti Dievo Žodį. Mes reikalingi vieni kitiems ir šiuo požiūriu.

Materialinė parama

7. Kaip atsiliepė filipiečiai, kai krikščionims broliams reikėjo pagalbos?

⁷ Krikščionių susirinkimo Filipuose nariai labai mylėjo Paulių ir, kai jis buvo Tesalonikoje, aprūpino jį būtiniausiais dalykais. (Filipiečiams 4:15, 16) Kai ėmė skursti Jeruzalės broliai, filipiečiai buvo pasiryžę aukoti net virš savo išgalių. Paulius taip  vertino gerą savo brolių filipiečių dvasią, kad kėlė juos pavyzdžiu kitiems tikintiesiems. (2 Korintiečiams 8:1-6)

8. Kokią dvasią parodė Epafroditas?

⁸ Kai Paulius buvo kalėjime, filipiečiai ne tik surinko jam materialinių dovanų, bet ir siuntė pas jį savo atstovą Epafroditą. „Dėl Kristaus darbo [Epafroditas] buvo atsidūręs prie mirties, statydamas pavojun savo gyvybę, — rašė Paulius, — kad atliktų man patarnavimą, kurio jūs negalėjote padaryti.“ (Filipiečiams 2:25-30; 4:18) Mes nežinome, ar šis brolis tarnavo vyresniuoju, ar tarnybiniu padėjėju. Bet jis buvo pasiaukojantis ir paslaugus krikščionis, Pauliui tikrai reikalingas. Ar jūsų susirinkime yra kas nors panašus į Epafroditą?

Jie buvo „stipri pagalba“

9. Kokį pavyzdį parodė Aristarchas?

⁹ Mylintys broliai ir seserys, rodantys tokią dvasią kaip Akvilas, Priscilė ir Epafroditas, didžiai gerbiami kiekviename susirinkime. Kai kurie iš mūsų bendratikių galbūt elgiasi panašiai kaip pirmojo amžiaus krikščionis Aristarchas. Jis ir kiti buvo „stipri pagalba“ — tikriausiai užjausdavo ar parūpindavo, kas būtiniausia. (Kolosiečiams 4:10, 11; NW) Pauliui Aristarchas pasirodė esąs tikras draugas varge. Jo bruožai panašūs į žmogaus, apibūdinto Patarlių 17:17 (Brb): „Draugas visuomet myli ir brolis pasirodo nelaimėje.“ Ar neturėtume visi stengtis būti savo bendratikiams paslaugūs? Ypač reikėtų pagelbėti tiems, kuriuos ištiko bėda.

10. Kokį pavyzdį Petras parodė krikščionių vyresniesiems?

¹⁰ Ypač krikščionių vyresnieji turi stengtis stiprinti savo dvasinius brolius bei seseris. Kristus pasakė apaštalui Petrui: „Stiprink brolius!“ (Luko 22:32) Petras galėjo stiprinti kitus, nes buvo tvirtas tarsi uola, ypač po Jėzaus prisikėlimo. Vyresnieji, kaip tik įmanydami stenkitės daryti tą patį: noriai ir švelniai palaikykite bendratikius. Jiems jūsų reikia. (Apaštalų darbų 20:28-30; 1 Petro 5:2, 3)

11. Kuo mums naudinga apsvarstyti Timotiejaus požiūrį?

¹¹ Pauliaus bendražygis Timotiejus tarnavo vyresniuoju ir labai rūpinosi kitais krikščionimis. Nors jis turėjo tam tikrų negalavimų, rodė nepajudinamą tikėjimą ir ‘tarnavo su Pauliumi Evangelijos labui’. Todėl apaštalas filipiečiams galėjo pasakyti: „Neturiu kito pasiuntinio, kuris taip nuoširdžiai jumis rūpintųsi.“ (Filipiečiams 2:20, 22; 1 Timotiejui 5:23; 2 Timotiejui 1:5) Elgdamiesi kaip Timotiejus, kitiems Jehovos garbintojams būtume palaima. Tiesa, mus vargina mūsų pačių silpnybės bei įvairūs išbandymai, bet galime ir turime parodyti stiprų tikėjimą ir meilingą rūpinimąsi savo dvasiniais broliais bei seserimis. Visada svarbu prisiminti, kad mes jiems reikalingi.

Moterys, kurios rūpinosi kitais

12. Ko galime pasimokyti iš Dorkadės?

¹² Viena iš dievobaimingų moterų, padėjusių kitiems, buvo Dorkadė. Kai ji mirė, mokiniai pasikvietė Petrą ir nusivedė į aukštutinį kambarį. Ten „jį apstojo visos našlės, verkdamos ir rodydamos jam tunikas bei viršutinius drabužius, kuriuos, tebegyvendama su jomis, buvo pasiuvusi Dorkadė“. Šią krikščionę Petras prikėlė ir ji, be abejo, toliau „garsėjo gerais darbais ir gailestingumo aukomis“. Dabar krikščionių susirinkimuose irgi yra moterų, kurios kaip Dorkadė siuva drabužius ar kaip nors kitaip padeda tiems, kam reikia pagalbos. Žinoma, jų geri darbai pirmiausia susiję su  Karalystės skelbimu ir mokinių ruošimu. (Apaštalų darbų 9:36-42; Brb; Mato 6:33; 28:19, 20)

13. Kaip Lidija parodė rūpinimąsi savo bendratikiais?

¹³ Kitais rūpinosi ir dievobaimingoji Lidija. Atsikėlusi iš Tiatyrų, ji gyveno Filipuose, kai Paulius ten skelbė apie 50 m. e. m. Lidija tikriausiai buvo žydų prozelitė, bet Filipų mieste galėjo būti mažai žydų ir jokios sinagogos. Todėl Lidija su kitomis pamaldžiomis moterimis rinkdavosi garbinti prie upės ir Paulius ten paskelbė joms gerąją naujieną. Biblijoje sakoma: „Viešpats atvėrė [Lidijos] širdį Pauliaus žodžiams. Ji su savo namiškiais priėmė krikštą ir pakvietė: ‘Jei mane laikote Viešpaties tikinčiąja, ateikite ir pasilikite mano namuose.’ Ji tiesiog mus privertė.“ (Apaštalų darbų 16:12-15) Kadangi Lidija norėjo daryti gera kitiems, ji prikalbėjo Paulių ir jo draugus pas ją pasilikti. Kokie esame dėkingi, jeigu malonūs krikščionys šiandien parodo panašų svetingumą! (Romiečiams 12:13; 1 Petro 4:9)

Vaikai, ir jūs mums reikalingi

14. Kaip Jėzus Kristus elgėsi su vaikais?

¹⁴ Krikščionių susirinkimui pradžią davė švelnus, nuoširdus Dievo Sūnus, Jėzus Kristus. Žmonės jautėsi su juo gerai, nes jis buvo mylintis ir užjaučiantis. Sykį kai kurie pradėjo nešti Jėzui savo vaikus, o jo mokiniai bandė juos sulaikyti. Bet Jėzus pasakė: „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių yra Dievo karalystė. Iš tiesų sakau jums: kas nepriima Dievo karalystės kaip kūdikis, neįeis į ją.“ (Morkaus 10:13-15) Kad patirtume Karalystės palaimų, turime būti tokie nuolankūs ir imlūs kaip vaikai. Jėzus parodė meilę vaikučiams imdamas juos ant rankų ir laimindamas. (Morkaus 10:16) O kaip šiandieną? Būkite tikri, vaikai, kad jūs susirinkimo mylimi ir jam reikalingi.

15. Kas apie Jėzaus gyvenimą rašoma Luko 2:40-52 ir kokį pavyzdį jis parodė vaikams?

¹⁵ Jau vaikystėje Jėzus parodė meilę Dievui ir Raštams. Būdamas 12 metų jis su tėvais, Juozapu ir Marija, keliavo iš gimtojo  Nazareto į Jeruzalę švęsti Paschos. Grįždami tėvai pastebėjo, kad Jėzaus keliaujančiųjų būryje nėra. Galiausiai jie surado jį sėdintį vienoje iš šventyklos salių, klausantį žydų mokytojų ir klausinėjantį jų. Nustebęs, kad Juozapas ir Marija nesuvokė, kur jo ieškoti, Jėzus paklausė: „Ar nežinojote, kad aš turiu būti savo Tėvo namuose?“ Jis sugrįžo drauge su tėvais namo, liko jiems klusnus ir toliau augo išmintimi ir metais. (Luko 2:40-52; Jr) Jėzus parodė vaikams puikų pavyzdį. Jie, aišku, turi klausyti tėvų ir mokytis dvasinių dalykų. (Pakartoto Įstatymo 5:16; Efeziečiams 6:1-3)

16. a) Ką šaukė vaikai Jėzui liudijant šventykloje? b) Kokią galimybę turi krikščionių vaikai šiandien?

¹⁶ Jums, vaikai, galbūt tenka liudyti apie Jehovą mokykloje ir po namus su tėvais. (Izaijo 43:10-12; Apaštalų darbų 20:20, 21) Kai Jėzus prieš savo mirtį šventykloje skelbė ir gydė žmones, kai kurie ten buvę vaikai šaukė: „Osana Dovydo Sūnui!“ Aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai įpykę prikišo jam: „Ar girdi, ką jie sako?“ Jėzus atsiliepė: „Girdžiu. Argi niekada nesate skaitę: Iš vaikų ir kūdikių lūpų parengei sau gyrių?“ (Mato 21:15-17) Jūs, susirinkimo vaikai, kaip ir anie šventykloje, turite puikią galimybę šlovinti Dievą ir jo Sūnų. Jūsų, kaip Karalystės skelbėjų, mums labai reikia!

Kai ištinka nelaimė

17, 18. a) Kodėl Paulius organizavo rinkliavą Judėjos krikščionims? b) Kokį poveikį krikščionims žydams ir nežydams turėjo savanoriškas aukojimas Judėjos tikintiesiems?

¹⁷ Kad ir kokios būtų mūsų aplinkybės, meilė skatina mus padėti broliams nelaimėje. (Jono 13:34, 35; Jokūbo 2:14-17) Skatinamas meilės Judėjos broliams ir seserims Paulius organizavo rinkliavas Achajos, Galatijos, Makedonijos ir Azijos srities susirinkimuose. Dėl persekiojimo, pilietinių neramumų ir bado Jeruzalės mokiniai, Pauliaus žodžiais, patyrė „kentėjimų“, „smurtą“, „turto išplėšimą“. (Hebrajams 10:32-34; Apaštalų darbų 11:27—12:1) Todėl neturtingiems Judėjos krikščionims jis pasirūpino surinkti lėšų. (1 Korintiečiams 16:1-3; 2 Korintiečiams 8:1-4, 13-15; 9:1, 2, 7)

¹⁸ Savanoriškos aukos paremti šventuosius Judėjoje rodė, jog Jehovos garbintojus — tiek žydus, tiek kitataučius — siejo broliški ryšiai. Prisidėdami savo lėšomis kitų tautų krikščionys parodė dėkingumą bendratikiams žydams už gautus dvasinius turtus. Tai buvo dalijimasis materialinėmis ir dvasinėmis gėrybėmis. (Romiečiams 15:26, 27) Šiandien vargingai gyvenantiems broliams irgi aukojame savo noru, iš meilės. (Morkaus 12:28-31) Šiuo požiūriu mums taip pat reikia vieniems kitų, kad būtų lygybė, ir ‘turintieji mažai nekenčia nepritekliaus’. (2 Korintiečiams 8:15)

19, 20. Pateik pavyzdžių, kaip Jehovos tarnai organizuoja pagalbą nelaimės atveju.

¹⁹ Žinodami, kad krikščionims reikia vieniems kitų, nedelsdami skubame į pagalbą  savo tikėjimo broliams ir seserims. Pavyzdžiui, prisiminkime, kas atsitiko 2001-ųjų pradžioje, kai niokojantys žemės drebėjimai ir nuošliaužos nusiaubė Salvadorą. Viename pranešime buvo sakoma: „Broliai ėmėsi organizuoti pagalbą visame Salvadore. Padėti pasisiūlė daug brolių iš Gvatemalos, Jungtinių Valstijų ir Kanados... Per trumpą laiką jie pastatė 500 namų ir 3 gražias Karalystės sales. Šių atsidavusių krikščionių pastangos ir bendradarbiavimas buvo puikus liudijimas kitiems.“

²⁰ Pranešime iš Pietų Afrikos Respublikos buvo pasakyta: „Nuo baisių potvynių, nusiaubusių didelę dalį Mozambiko, nukentėjo ir mūsų krikščionys broliai. Mozambiko filialas ėmė rūpintis jų būtiniausiais poreikiais. Buvo paprašyta siųsti nukentėjusiems broliams geros kokybės dėvėtų drabužių. Mes surinkome jų tiek, kad prikrovėme pilną 12 metrų konteinerį ir pasiuntėme broliams į Mozambiką.“ Taigi ir tokiais atvejais mums reikia vieniems kitų.

21. Ką apsvarstysime kitame straipsnyje?

²¹ Kaip jau minėjome, visos žmogaus kūno dalys yra svarbios. Taip yra ir su krikščionių susirinkimu. Jo nariams reikia vieniems kitų. Be to, jie visi turi tarnauti vieningai. Kaip tai pasiekiama, apsvarstysime kitame straipsnyje.

Kaip atsakytum?

• Kuo panašūs žmogaus kūnas ir krikščionių susirinkimas?

• Kaip atsiliepė pirmieji krikščionys, kai jų bendratikiams reikėjo pagalbos?

• Kokie Rašto pavyzdžiai rodo, kad krikščionims reikia vieniems kitų ir kad jie vieni kitiems padeda?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 10 puslapyje]

Akvilas ir Priscilė rūpinosi kitais

[Iliustracijos 12 puslapyje]

Jehovos tautos nariai ištikus nelaimei padeda savo broliams bei kitiems žmonėms