Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Studijos ruošia mus būti mokytojais

Studijos ruošia mus būti mokytojais

Studijos ruošia mus būti mokytojais

„Mąstyk apie šituos dalykus, atsidėk jiems visiškai, kad tavo pažanga būtų visiems akivaizdi. Žiūrėk savęs ir mokymo.“ (1 TIMOTIEJUI 4:15, 16, Brb)

1. Ką galima pasakyti apie laiką ir studijas?

BIBLIJOJE Mokytojo 3:1 sakoma: „Viskam yra metas.“ Be abejo, ir studijoms. Daugeliui sunku mąstyti apie dvasinius dalykus netinkamu metu ir netinkamoje vietoje. Pavyzdžiui, ar būtų lengva studijuoti po sunkios darbo dienos ar po sočios vakarienės, ypač jei sėdi atsilošęs patogiame krėsle priešais televizorių? Tikriausiai ne. Tad ką daryti? Kad studijos būtų kuo naudingesnės, turime nuspręsti, kada studijuoti ir kur.

2. Kada paprastai geriausia studijuoti?

2 Daug kam geriausia studijuoti rytą, kai yra gerai pailsėję. Kiti tam išnaudoja trumpą vidurdienio atokvėpį. Atkreipk dėmesį, koks laikas svarbiai dvasinei veiklai skiriamas tolesniuose pavyzdžiuose. Senovės Izraelio karalius Dovydas rašė: „Su aušra atskleisk man savo ištikimąją meilę, nes tavimi pasitikiu. Parodyk man kelią, kuriuo turiu eiti, nes į tave keliu savo širdį.“ (Psalmyno 143:8) Pranašas Izaijas irgi pripažino studijavimo vertę sakydamas: „Viešpats Dievas davė man iškalbų liežuvį, kad gebėčiau žodžiu stiprinti nuvargusius. Kas rytą jis žadina mano ausį, kad klausyčiausi tarsi mokinys.“ Mūsų tikslas yra studijuoti ir artimai bendrauti su Jehova, kai esame žvalūs, nesvarbu, koks tai būtų paros laikas. (Izaijo 50:4, 5; Psalmyno 5:4 [5:3, Brb]; 88:14 [88:13, Brb])

3. Kokios sąlygos pageidautinos norint veiksmingai studijuoti?

3 Kita našaus studijavimo sąlyga yra nesisėsti į patogiausią krėslą ar sofą. Antraip dėmesį išlaikysime neilgai. Jeigu studijuojame, protas turi būti sužadinamas, o pernelyg minkštas krėslas neleis susikaupti. Studijoms ir apmąstymui taip pat reikia gana tylios ir ramios aplinkos. Jeigu dėmesį blaško radijas, televizija ar triukšmaujantys vaikai, rezultatai nebus patys geriausi. Norėdamas pamąstyti, Jėzus eidavo į ramią vietą. Jis kalbėjo, jog maldai pravartu susirasti nuošalų kampelį. (Mato 6:6; 14:13; Morkaus 6:30-32)

Studijuodami išmokstame rasti atsakymus

4, 5. Kuo naudinga brošiūra Ko Dievas reikalauja?

4 Studijos yra vaisingos, kai gilindamiesi į temą naudojamės įvairiomis Biblijos tyrinėjimo priemonėmis, ypač norėdami atsakyti į kieno nors nuoširdžius klausimus. (1 Timotiejui 1:4, Vl; 2 Timotiejui 2:23) Dauguma naujokų iš pradžių studijuoja brošiūrą Ko Dievas reikalauja iš mūsų? *, dabar leidžiamą 261 kalba. Tai labai paprasta, bet konkreti Biblija pagrįsta brošiūra. Ji padeda skaitytojams greitai suprasti Dievo reikalavimus, kaip tyrai garbinti. Tačiau brošiūra yra nedidelė, todėl temos nėra smulkiai išdėstytos. Jeigu Biblijos studijuotojas svarstydamas medžiagą iškelia svarbius biblinius klausimus, kaip galėtum rasti daugiau informacijos, kad paaiškintum jį dominančius dalykus?

5 Tie, kas turi kompiuterinį diską „Sargybos bokšto bendrijos biblioteka“ savo kalba, kompiuteryje nesunkiai ras įvairių informacijos šaltinių. Bet kaip su tais, kurie tokių priemonių neturi? Apsvarstykime dvi temas iš brošiūros Ko Dievas reikalauja?, kad suprastume, kaip pagilinti savo žinias ir išsamiau atsakyti tiems, kurie klausia, kas yra Dievas ir koks iš tikrųjų buvo Jėzus? (Išėjimo 5:2; Luko 9:18-20; 1 Petro 3:15)

Kas yra Dievas?

6, 7. a) Koks klausimas iškyla dėl Dievo? b) Ką svarbaus savo paskaitoje praleido vienas dvasininkas?

6 Brošiūros Ko Dievas reikalauja? 2 pamokoje atsakoma į esminį klausimą, kas yra Dievas. Tai viena iš pagrindinių tiesų, nes žmogus negali garbinti tikrojo Dievo, jeigu jo nepažįsta ar abejoja jo buvimu. (Romiečiams 1:19, 20; Hebrajams 11:6) Tačiau apie Dievą žmonės žemėje prikūrė šimtus idėjų. (1 Korintiečiams 8:4-6) Kiekviena religinė filosofija į klausimą, kas yra Dievas, atsako skirtingai. Dauguma krikščionijos pasaulio religijų Dievą laiko Trejybe. Vienas žymus JAV dvasininkas skaitė paskaitą „Ar pažįstate Dievą?“ ir nors ne sykį kalboje citavo Hebrajiškuosius raštus, nė karto nepaminėjo Dievo vardo. Aišku, jis skaitė iš Biblijos vertimo, kuriame vartojamas daugiaprasmis bendrinis žodis „Viešpats“, o ne vardas Jehova ar Jahvė.

7 Kokį svarbų dalyką praleido tas dvasininkas cituodamas Jeremijo 31:33, 34! Jis skaitė: „Tada nebereikės bičiuliui raginti savo bičiulį ar broliui savo brolį: ‘Pažinkite VIEŠPATĮ [hebr. Jehovą]!’ Visi, maži ir dideli, pažins mane, — tai VIEŠPATIES [hebr. Jehovos] žodis.“ To dvasininko naudotame vertime nebuvo išskirtinio Dievo vardo, Jehova. * (Išėjimo 3:15a, išnaša)

8. Kas parodo, jog svarbu vartoti Dievo vardą?

8 Psalmyno 8:9 (NW) parodoma, kodėl taip svarbu vartoti Jehovos vardą: „O Jehova, mūsų Viešpatie, koks didingas tavo vardas visoje žemėje!“ Palygink tai su kitu vertimu: „Viešpatie, mūsų Valdove, koks įstabus Tavo vardas visoje žemėje!“ (Brb; taip pat žiūrėk BD, Jr, Vl) Vis dėlto, kaip paminėta ankstesniame straipsnyje, jei leidžiamės jo Žodžio apšviečiami, galime įgyti „Dievo pažinimą“. Tačiau kokia Biblijos priemonė padėtų veiksmingai atsakyti į klausimus apie Dievo vardo svarbą? (Patarlių 2:1-6)

9. a) Koks leidinys padeda paaiškinti Dievo vardo vartojimo svarbą? b) Kaip daugelis vertėjų neparodė pagarbos Dievo vardui?

9 Mes galime patyrinėti brošiūrą Dievo vardas, kuris išliks amžiams, išverstą į 69 kalbas. * Skyriuje „Dievo vardas — jo reikšmė ir ištarimas“ (6—11 puslapiai) aiškiai pasakyta, kad hebrajiškoji tetragrama (gr. „keturios raidės“) senoviniuose hebrajiškuosiuose tekstuose randama beveik 7000 kartų. Bet judaizmo ir vadinamosios krikščionijos dvasininkai bei vertėjai daugumoje Biblijos vertimų ją sąmoningai praleido. * Kaip jie gali sakyti pažįstą Dievą ir turį su juo gerus santykius, jeigu atsisako vadinti jį tikruoju vardu? Tikrasis jo vardas leidžia suprasti jo tikslus ir kas Dievas yra. Be to, kokią reikšmę turi Jėzaus pavyzdinės maldos žodžiai „Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas“, jeigu tas vardas net neminimas? (Mato 6:9; Jono 5:43; 17:6)

Kas yra Jėzus Kristus?

10. Kaip galime daugiau sužinoti apie Jėzaus gyvenimą ir tarnybą?

10 Brošiūros Ko Dievas reikalauja? 3 pamoka vadinasi „Kas yra Jėzus Kristus?“ Joje tėra 6 pastraipos, kuriose glaustai paaiškinama apie Jėzų, jo kilmę ir atėjimo į žemę tikslą. O jeigu norite rasti detalų jo gyvenimo aprašymą, nėra nieko geresnio — žinoma, išskyrus Evangelijas — už knygą Pats didžiausias visų laikų žmogus, išleistą jau 111 kalbų. * Šioje knygoje pateikiamas nuodugnus chronologinis visomis keturiomis Evangelijomis pagrįstas pranešimas apie Kristaus gyvenimą ir mokymus. 133 skyriuose aprašomi Jėzaus gyvenimo ir tarnybos įvykiai. Norint patyrinėti analitiniu metodu, galima žiūrėti „Rašto supratimo“ 2 tomą, antraštė „Jėzus Kristus“.

11. a) Kuo, skirtingai nuo kitų tikėjimų, Jehovos liudytojai laiko Jėzų? b) Kokios Biblijos eilutės aiškiai paneigia Trejybės doktriną ir koks leidinys naudingas šiuo atžvilgiu?

11 Krikščionijos pasaulis nesutaria, ar Jėzus yra „Dievo Sūnus“ ir kartu „Dievas Sūnus“, — kitaip sakant, ginčijamasi dėl to, ką Katalikų bažnyčios katekizmas vadina „centrine krikščionių tikėjimo... paslaptimi“, tai yra dėl Trejybės. Skirtingai nuo vadinamosios krikščionijos religijų, Jehovos liudytojai tiki, kad Jėzus yra dieviškos kilmės, bet ne Dievas. Ši tema puikiai išdėstyta brošiūroje Ar tu turi tikėti Trejybe?, išverstoje į 95 kalbas. * Tarp daugybės Rašto citatų Trejybės doktrinai paneigti yra Morkaus 13:32 ir 1 Korintiečiams 15:24, 28.

12. Kokie klausimai dabar iškyla?

12 Iš šių svarstymų apie Dievą ir Jėzų Kristų matome, kaip mums studijuoti patiems, kad padėtume netyrinėjusiems Biblijos žmonėms įgyti tikslų pažinimą. (Jono 17:3) O kaip su tais, kurie jau daug metų yra krikščionių susirinkimo nariai ir turi geroką žinių bagažą? Ar jiems nebereikia studijuoti Jehovos Žodžio?

Kodėl reikia ‘nuolat žiūrėti’?

13. Kokį klaidingą požiūrį gali turėti kai kurie į studijas?

13 Kai kurie ilgamečiai susirinkimo nariai gali manyti, jog užtenka Biblijos žinių, įgytų pirmaisiais metais tapus Jehovos liudytojais. Galbūt pradedama svarstyti: „Man nebūtina studijuoti tiek, kiek naujokams. Juk jau daug metų skaitau biblinius leidinius ir esu ne kartą perskaitęs pačią Bibliją.“ Tai būtų tas pat, kas sakyti: „Man nebūtina kreipti dėmesį į savo mitybą, nes praeityje puikiai pasistiprinau.“ Žinome: kūnui nuolat reikia gero, tinkamai paruošto maisto, kad būtume sveiki ir aktyvūs. Kaipgi daug svarbiau mums yra palaikyti savo dvasinę sveikatą ir energiją! (Hebrajams 5:12-14)

14. Kodėl svarbu nuolat žiūrėti savęs?

14 Todėl mums visiems, ar jau seniai tyrinėtume Bibliją, ar ne, reikia laikytis Pauliaus patarimo, duoto Timotiejui, tada jau subrendusiam, atsakingam prižiūrėtojui: „Žiūrėk [„Nuolat žiūrėk“, NW] savęs ir mokymo, būk pastovus tai darydamas. Taip išgelbėsi save ir savo klausytojus.“ (1 Timotiejui 4:15, 16, Brb) Kodėl į šį Pauliaus patarimą reikia žiūrėti rimtai? Atsimink, Paulius nurodė, jog turime kovoti prieš „velnio klastas“ ir grumtis su „dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose“. Ir apaštalas Petras perspėjo, kad Velnias ‘tyko kurį nors praryti’, o tas „kuris nors“ galime būti kiekvienas. Pasitenkinimas savimi gali Šėtonui būti kaip tik ta tinkama proga, kurios jis ieško. (Efeziečiams 6:11, 12; 1 Petro 5:8, Brb)

15. Kokios dvasinės gynybos priemonės mums prieinamos ir kaip jas prižiūrėti?

15 Kokių gynybos priemonių turime? Apaštalas Paulius primena: „Todėl imkitės visų Dievo ginklų, kad galėtumėte piktąją dieną pasipriešinti ir visa nugalėję, išsilaikyti.“ (Efeziečiams 6:13) Tų dvasinių ginklų veiksmingumas priklauso ne tik nuo jų pradinės būklės, bet ir nuo nuolatinės priežiūros. Taigi tą Dievo ginkluotę privalome pildyti vis naujomis žiniomis iš Dievo Žodžio. Todėl tiesos supratimą būtina be paliovos tobulinti pagal tai, ką Jehova atskleidžia per savo Žodį bei ištikimą ir protingą vergą. Kad mūsų dvasiniai ginklai nerūdytų, gyvybiškai svarbu reguliariai studijuoti Bibliją ir biblinius leidinius. (Mato 24:45-47; Jr; Efeziečiams 6:14, 15)

16. Kaip galime išlaikyti savo „tikėjimo skydą“ tvirtą?

16 Kaip vieną esminių gynybos priemonių Paulius nurodo „tikėjimo skydą“, kuriuo galime atremti ir užgesinti ugningas Šėtono melagingų kaltinimų ir atskalūniškų mokymų strėles. (Efeziečiams 6:16) Tad svarbu tikrinti, kiek tvirtas mūsų tikėjimo skydas, kaip jį prižiūrime ir stipriname. Pavyzdžiui, galėtum pamąstyti: „Kaip ruošiuosi savaitinėms Biblijos studijoms, kuriose nagrinėjamas Sargybos bokšto straipsnis? Ar išstudijuoju straipsnį tiek, kad per sueigą gerai paruoštais atsakymais galėčiau ‘paskatinti mylėti ir daryti gerus darbus’? Ar atsivertęs Bibliją perskaitau nepacituotas Rašto eilutes? Ar sueigose padrąsinu kitus entuziastingai komentuodamas?“ Mūsų dvasinis maistas yra stiprus ir, norint juo pasisotinti, reikia gerai suvirškinti. (Hebrajams 5:14; 10:24)

17. a) Kokius nuodus naudoja Šėtonas mėgindamas sužlugdyti mūsų dvasingumą? b) Kaip neutralizuoti Šėtono nuodus?

17 Šėtonas žino netobulų žmonių silpnybes ir klastingai rezga žabangas. Pavyzdžiui, savo blogai įtakai skleisti jis panaudoja pornografiją, vis lengviau prieinamą per televiziją, internetą, vaizdo juostas ir spaudinius. Kai kurie krikščionys leido šiam nuodui pažeisti silpnas jų gynybinės sistemos vietas ir prarado tarnybos privilegijas susirinkime ar dar labiau nukentėjo. (Efeziečiams 4:17-19) Kas padėtų neutralizuoti dvasinius Šėtono nuodus? Turime neapleisti reguliarių Biblijos studijų, krikščionių sueigų ir nepamiršti nė vieno Dievo ginklo. Visa tai padės atskirti gera nuo bloga ir neapkęsti to, ko neapkenčia Dievas. (Psalmyno 97:10, Brb; Romiečiams 12:9)

18. Kaip „dvasios kalavijas“ gali padėti mums kovoti dvasiškai?

18 Jeigu laikomės įpročio studijuoti Bibliją reguliariai, tikslus Dievo Žodžio pažinimas padės mums ne tik sėkmingai gintis, bet ir veiksmingai atakuoti „Dvasios kalaviju, tai yra Dievo žodžiu“. Dievo žodis yra „gyvas, veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies sumanymus bei mintis“. (Efeziečiams 6:17; Hebrajams 4:12) Jeigu meistriškai naudojamės tuo „kalaviju“, tai gundomi sugebėsime atpažinti pražūtingus piktojo spąstus, net jei siūlomas dalykas atrodytų nežalingas ar net patrauklus. Turėdami gerą Biblijos pažinimą bei supratimą atmesime, kas bloga, ir darysime, kas gera. Todėl kiekvienam reikėtų pamąstyti: „Ar mano kalavijas aštrus, ar surūdijęs? Gal man sunku atsiminti Biblijos citatas, padedančias geriau atakuoti?“ Todėl laikykimės gerų Biblijos studijavimo įpročių ir taip priešinkimės Velniui. (Efeziečiams 4:22-24)

19. Kokios naudos galime turėti, jeigu uoliai studijuojame?

19 Paulius rašė: „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasirengęs kiekvienam geram darbui.“ Jeigu į Pauliaus žodžius Timotiejui žiūrime rimtai, galime sustiprinti savo dvasingumą ir tarnauti Dievui našiau. Dvasingi vyresnieji ir tarnybiniai padėjėjai gali labiau padėti susirinkimui, o mes visi būti tvirti tikėjimu. (2 Timotiejui 3:16, 17; Mato 7:24-27)

[Išnašos]

^ pstr. 4 Su neseniai susidomėjusiais asmenimis studijuojama brošiūra Ko Dievas reikalauja?, o paskui paprastai pereinama prie knygos Pažinimas, vedantis į amžinąjį gyvenimą (išleido Jehovos liudytojai). Čia duodami patarimai padės įveikti kliūtis, trukdančias dvasiškai tobulėti.

^ pstr. 7 Lietuviškuose Biblijos vertimuose vartojama vardo forma „Jahvė“.

^ pstr. 9 Išleido Jehovos liudytojai. Kas turi žinyną „Rašto supratimas“ jam suprantama kalba, gali pažiūrėti jo 2 tomą, antraštė „Jehova“.

^ pstr. 9 Įsidėmėtina, kad kai kuriuose ispaniškuosiuose ir kataloniškuosiuose vertimuose hebrajiškoji tetragrama išversta „Javé“, „Jahveh“, „Jahvè“ ir „Jehová“.

^ pstr. 10 Išleido Jehovos liudytojai.

^ pstr. 11 Išleido Jehovos liudytojai.

Ar atsimeni?

• Kokių sąlygų reikia norint našiai studijuoti?

• Kas klaidingai daroma Biblijos vertimuose su Dievo vardu?

• Kokias Biblijos eilutes pacituotum paneigdamas mokymą apie Trejybę?

• Net jei esame ilgamečiai krikščionių susirinkimo nariai, ką privalome daryti, kad apsisaugotume nuo Šėtono klastų?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 19 puslapyje]

Norint vaisingai studijuoti, reikia deramos aplinkos, kad niekas neblaškytų

[Iliustracijos 23 puslapyje]

Ar tavo „kalavijas“ aštrus, ar surūdijęs?