Būkime budrūs kaip niekad!

„Nemiegokime kaip kiti, bet budėkime ir būkime blaivūs!“ (1 TESALONIKIEČIAMS 5:6)

1, 2. a) Koks buvo gyvenimas Pompėjoje bei Herkulanume? b) Kokios grėsmės nepaisė Pompėjos bei Herkulanumo gyventojai ir kuo jiems tai baigėsi?

PIRMAJAME mūsų eros amžiuje Pompėja ir Herkulanumas buvo klestintys romėnų miestai, įsikūrę prie Vezuvijaus kalno. Turtuoliai mėgdavo ten poilsiauti. Teatruose tilpdavo po daugiau nei tūkstantį žiūrovų, o viename didžiuliame Pompėjos amfiteatre vietų pakako visiems miesto gyventojams. Kasinėjant Pompėją rasta 118 smuklių; kai kurios iš jų buvo lošimo bei prostitucijos namai. Piešiniai ant sienų bei kiti radiniai liudija, kad gyventojai buvo pasinėrę į amoralumą ir materializmą.

² 79 m. e. m. rugpjūčio 24-ąją Vezuvijaus ugnikalnis pradėjo veikti. Vulkanologų nuomone, pirmasis pemzos bei pelenų proveržis, matyt, nesukliudė gyventojams bėgti ir daugelis tuos du miestus paliko. Tačiau kiti nemanė, jog kyla pavojus, grėsmingų reiškinių nepaisė ir nesijudino iš vietos. Paskui apie vidurnaktį karštas dujų, pemzos bei uolienų srautas riaumodamas pasipylė ant Herkulanumo ir mieste likę gyventojai užduso. Rytmetį tokia pat lavina pražudė visus Pompėjos žmones. Kokia tragiška baigtis ištiko tuos, kurie nekreipė dėmesio į ženklus, įspėjančius apie pavojų!

Žydų sistemos pabaiga

3. Kuo Jeruzalės sugriovimas panašus į Pompėjos bei Herkulanumo pražūtį?

³ Tačiau baisi Pompėjos ir Herkulanumo žūtis siaubingumu neprilygo Jeruzalės nuniokojimui, nors pastarąją katastrofą devyneriais metais anksčiau sukėlė žmonės. Tai buvo „viena baisiausių apsiausčių per visą istoriją“, kai, pasak pranešimų, žuvo daugiau nei milijonas žydų. Bet Jeruzalės kaip ir Pompėjos bei Herkulanumo pražūtis nebuvo netikėta.

4. Kokį pranašišką artėjančios žydų sistemos pabaigos ženklą nurodė Jėzus savo sekėjams ir koks buvo to ženklo pradinis išsipildymas pirmajame amžiuje?

⁴ Jėzus Kristus išpranašavo Jeruzalės sunaikinimą ir nusakė, kad prieš tai siaus ramybę trikdantys dalykai: karai, badas, žemės drebėjimai, neteisybė. Nors aktyviai darbuosis netikri pranašai, visur bus paskelbta geroji naujiena apie Dievo Karalystę. (Mato 24:4-7, 11-14) Didžiausias Jėzaus žodžių išsipildymas matomas šiandien, o anomis dienomis jie išsipildė mažesniu mastu. Istorinė informacija rodo, kad Judėją ištiko didelis badas. (Apaštalų darbų 11:28) Žydų istorikas Juozapas Flavijus rašo apie žemės drebėjimą, sukrėtusį Jeruzalę prieš pat miesto sunaikinimą. Artėjant Jeruzalės sugriovimui be perstojo vyko sukilimai, pilietinės kovos tarp žydų politinių grupuočių bei žudynės keliuose miestuose, kur gyveno ir žydų, ir nežydų. Tačiau geroji Karalystės naujiena buvo paskelbta „visai Kūrinijai po dangumi“. (Kolosiečiams 1:23)

5, 6. a) Kokie pranašiški Jėzaus žodžiai išsipildė 66 m. e. m.? b) Kodėl tiek daug žmonių žuvo 70 m. e. m. žlugus Jeruzalei?

⁵ Galiausiai 66 m. e. m. žydai sukilo prieš Romą. Cestijui Galui atkeliavus su savo kariuomene  ir apgulus Jeruzalę, Jėzaus sekėjai prisiminė savo mokytojo žodžius: „Kai matysite Jeruzalę, supamą kariuomenės, žinokite, jog prisiartino jos nuniokojimas. Tuomet, kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus, kas mieste, teišeina iš jo, kas apylinkėse, tenegrįžta.“ (Luko 21:20, 21) Atėjo metas palikti Jeruzalę — tik kaip? Netikėtai Galas atitraukė savo kariuomenę: taip Jeruzalės bei Judėjos krikščionys galėjo paklusti Jėzaus žodžiams ir bėgti į kalnus. (Mato 24:15, 16)

⁶ Po ketverių metų, Paschos laikotarpiu, romėnų būriai sugrįžo, šįkart vadovaujami karvedžio Tito, užsimojusio numalšinti žydų sukilimą. Jo kariuomenė apgulė Jeruzalę, ‘apjuosė pylimu’, kad niekas negalėtų pabėgti. (Luko 19:43, 44) Nepaisydami karo grėsmės, žydai iš visos Romos imperijos buvo sugužėję į Jeruzalę švęsti Paschos. Dabar jie pakliuvo į spąstus. Juozapas Flavijus rašo, kad tie nelaimingi piligrimai ir sudarė romėnų apsiausties aukų daugumą. * Per Jeruzalės žlugimą žuvo maždaug septintadalis visų Romos imperijos žydų. Miesto ir jo šventyklos sugriovimas ženklino žydų valstybinės bei religinės sistemos, pagrįstos Mozės įstatymu, pabaigą. * (Morkaus 13:1, 2)

7. Kodėl ištikimi krikščionys pergyveno Jeruzalės žlugimą?

⁷ 70 m. e. m. krikščionys žydai Jeruzalėje būtų buvę nužudyti arba pavergti drauge su kitais mieste buvusiais žmonėmis. Tačiau istoriniai faktai liudija, kad jie pakluso prieš 37 metus pasakytam Jėzaus perspėjimui: paliko miestą ir ten nesugrįžo.

Laiku pasakyti apaštalų perspėjimai

8. Kokią būtinybę Petras įžvelgė ir kokius Jėzaus žodžius jis tikriausiai turėjo omenyje?

⁸ Šiandien artėja nepalyginamai didesnis sunaikinimas, padarysiantis galą visai dabartinei santvarkai. Likus šešeriems metams iki Jeruzalės sugriovimo, apaštalas Petras pačiu laiku davė labai reikalingą patarimą, ypač tinkantį mūsų dienų krikščionims: budėkite! Petras matė, jog būtina kelti krikščionių „gebėjimą aiškiai mąstyti“, kad jie neatmestų „Viešpaties [Jėzaus Kristaus] įsakymo“. (2 Petro 3:1, 2; NW) Ragindamas krikščionis budėti, Petras tikriausiai turėjo omenyje tai, ką girdėjo Jėzų sakant apaštalams keletą dienų prieš savo  mirtį: „Žiūrėkite, budėkite, nes nežinote, kada ateis tas laikas!“ (Morkaus 13:33)

9. a) Kokios pavojingos abejonės gali kilti kai kam? b) Kodėl skeptiškas požiūris ypač pavojingas?

⁹ Šiandien kai kas pašaipiai klausia: „Kur jo pažadėtas atėjimas?“ (2 Petro 3:3, 4) Jie turbūt mano, kad niekas nesikeičia, o pasilieka kaip buvę nuo pasaulio pradžios. Toks skeptiškas požiūris pavojingas. Abejonės gali susilpninti mūsų budrumą ir paskatinti nuolaidžiauti sau. (Luko 21:34) Be to, pasak Petro, tokie šaipūnai pamiršo Nojaus dienų Tvaną, sunaikinusį anų laikų santvarką visoje žemėje. Tada pasaulis tikrai pasikeitė! (Pradžios 6:13, 17; 2 Petro 3:5, 6)

10. Kokiais žodžiais Petras skatina tuos, kurie tikriausiai pasidarė nekantrūs?

¹⁰ Primindamas, kodėl Dievas ne visada ima veikti iškart, Petras moko savo skaitytojus ugdytis kantrybę. Pirmiausia jis sako: „Viena diena pas Viešpatį yra kaip tūkstantis metų, ir tūkstantis metų — kaip viena diena.“ (2 Petro 3:8) Kadangi Jehova gyvena amžinai, jis atsižvelgia į visas aplinkybes ir pasirenka tinkamiausią laiką imtis veiksmų. Paskui Petras pamini Jehovos troškimą, kad kiekvienas žmogus atsiverstų. Jei Dievas veiktų skubotai, daugelis pražūtų, bet dėl jo kantrybės gali būti išgelbėti. (1 Timotiejui 2:3, 4; 2 Petro 3:9) Tačiau Jehovos kantrybė nereiškia, kad jis iš viso nieko nedarys. „Viešpaties diena ateis kaip vagis.“ (2 Petro 3:10, kursyvas mūsų)

11. Kas padės mums būti dvasiškai budriems ir kaip, vaizdžiai tariant, galime „skubinti“ Jehovos dienos atėjimą?

¹¹ Petro palyginimas vertas dėmesio. Vagį sunku nutverti, bet sargybiniui, kuris nemiega ištisą naktį, lengviau jį pastebėti  nei tam, kas tarpais snūsteli. Kaip sargybinis gali išlikti budrus? Ne sėdėdamas, o vaikščiodamas. Taip ir mus, krikščionis, dvasinė veikla skatins būti budrius. Todėl Petras ragina nuolat ‘elgtis šventai ir dievotai’. (2 Petro 3:11, Brb) Tokia gyvensena padės mums „aiškiai turėti omenyje Jehovos dieną“. Graikišką žodį, Naujojo pasaulio vertime išverstą posakiu „aiškiai turėti omenyje“, paraidžiui galima versti „skubinti“. (2 Petro 3:12, NW, išnaša) Mes, tiesa, negalime pakeisti Jehovos tvarkaraščio. Dievo diena ateis jo nustatytu metu, bet laikas iki to momento pralėks greičiau, jei būsime užimti jo tarnyba. (1 Korintiečiams 15:58)

12. Kokia mums yra nauda iš Jehovos kantrybės?

¹² Tad visiems, kuriems atrodo, kad Jehovos diena vėluoja, verta atkreipti dėmesį į Petro patarimą kantriai laukti Jehovos paskirto meto. Laiką, kai Dievas vis dar kantriai laukia, galime tikrai išmintingai naudoti, pavyzdžiui, ugdytis svarbias krikščioniškas savybes. Taip pat be šios Dievo malonės būtų neįmanu dalytis gerąja naujiena su tiek daug žmonių, kiek dabar galime. Jei budėsime, Jehova ras mus šios santvarkos pabaigos metu „nesuteptus, nepeiktinus ir taikingus“. (2 Petro 3:14, 15) Kokia tai bus palaima!

13. Kokie Pauliaus žodžiai Tesalonikos krikščionims ypač svarbūs šiandien?

¹³ Pirmajame laiške Tesalonikos krikščionims Paulius irgi ragina budėti. Jis pataria: „Nemiegokime kaip kiti, bet budėkime ir būkime blaivūs!“ (1 Tesalonikiečiams 5:2, 6) Kaip tai svarbu šiandien — artėjant šios pasaulio santvarkos sugriovimui! Jehovos garbintojai gyvena pasaulyje, ignoruojančiame dvasinius dalykus, ir tai gali juos paveikti. Todėl Paulius pataria: „Būkime blaivūs ir dėvėkime tikėjimo bei meilės šarvus ir išganymo vilties šalmą.“ (1 Tesalonikiečiams 5:8) Reguliarus Dievo Žodžio studijavimas, bendravimas su broliais sueigose padės laikytis Pauliaus patarimo ir nepamiršti, kokiu laiku gyvename. (Mato 16:1-3)

Milijonai žmonių nuolat budi

14. Kokia statistika rodo, jog daug kas klauso Petro patarimo budėti?

¹⁴ Ar daug žmonių nūdien paiso įkvėpto skatinimo budėti? Taip. 2002-aisiais tarnybiniais metais daugiausia skelbėjų — 6304645, tai yra 3,1 procento daugiau nei 2001-aisiais, liudijo, kad buvo dvasiškai budrūs ir 1202381302 valandas bendrai sudėjus pasakojo kitiems apie Dievo Karalystę. Jiems šis darbas — ne antraeilė, o pagrindinė gyvenimo veikla. Daugelio jų nuostata tokia pat kaip Eduardo ir Noemės, gyvenančių Salvadore.

15. Kas liudija, kad Salvadore yra daug dvasiškai budrių žmonių?

¹⁵ Prieš keletą metų Eduardas ir Noemė atkreipė dėmesį į Pauliaus žodžius: „Šio pasaulio scena keičiasi.“ (1 Korintiečiams 7:31, NW) Jiedu supaprastino savo gyvenseną ir pradėjo tarnauti visalaikiais pionieriais. Laikui bėgant pora susilaukė įvairiopų palaimų, Eduardas netgi dirbo rajono bei srities priežiūros darbą. Nors ir slegiami rimtų sunkumų, Eduardas ir Noemė neabejoja, jog apsisprendė teisingai — pasirinko ne materialinę prabangą, o visalaikę tarnystę. Iš 29269 Salvadoro skelbėjų nemažai kas, tarp jų ir 2454 pionieriai, rodo tokią pat pasiaukojamą dvasią; tai viena iš priežasčių, kad šalyje pernai skelbėjų pagausėjo 2 procentais.

16. Kokio požiūrio laikosi vienas jaunas brolis, gyvenantis Dramblio Kaulo Krante?

 ¹⁶ Dramblio Kaulo Krante tokio pat požiūrio laikosi ir vienas jaunas krikščionis. Jis parašė filialui: „Esu tarnybinis padėjėjas. Negalėjau patarinėti broliams pradėti tarnauti pionieriais pats nerodydamas pavyzdžio. Todėl palikau pelningą darbą ir ėmiausi savarankiško verslo; dabar galiu skirti daugiau laiko tarnystei.“ Šis jaunuolis tapo vienu iš 983 pionierių Dramblio Kaulo Krante, kur pernai skelbėjų buvo 6701, tai yra 5 procentais daugiau nei užpernai.

17. Kaip Belgijoje jauna liudytoja įrodė nesibaiminanti nepalankaus vertinimo?

¹⁷ Belgijoje 24961 Karalystės skelbėjas ir toliau patiria nepakantą, priešišką nusistatymą bei diskriminaciją. Tačiau jie yra uolūs ir bebaimiai. Kai 16-metė skelbėja išgirdo, kaip per etikos pamoką Jehovos liudytojai buvo pavadinti sekta, paprašė žodžio. Ji atsinešė parodyti vaizdajuostę Jehovos liudytojai. Kokia tai organizacija?, taip pat pasiėmė brošiūrą Jehovos liudytojai. Kas jie? Kuo jie tiki? ir papasakojo, kas iš tikrųjų yra liudytojai. Visiems ši informacija labai patiko ir kitą savaitę mokiniams buvo duotas testas su klausimais apie krikščionių Jehovos liudytojų religiją.

18. Kas rodo, kad ekonominiai sunkumai nesutrukdė Argentinos ir Mozambiko skelbėjams tarnauti Jehovai?

¹⁸ Šiomis paskutinėmis dienomis daugelį krikščionių slegia dideli sunkumai. Bet jie stengiasi tvirtai laikytis. Štai Argentinoje nepaisant plačiai nušviestų ekonominių problemų praėjusiais metais skelbėjų buvo daug kaip niekad — 126709. Mozambike iki šiol vyrauja skurdas, tačiau skelbimo ataskaitas davė 37563 liudytojai, tai yra 4 procentais daugiau nei užpernai. Gausybei Albanijos žmonių gyventi nelengva; vis dėlto čia skelbėjų labai padaugėjo — 12 procentų, o didžiausias jų skaičius — 2708. Akivaizdu, kad Jehovos dvasiai nekliudo veikti net varginančios aplinkybės, jei jo tarnai pirmiausia rūpinasi Karalystės reikalais. (Mato 6:33)

19. a) Iš ko matyti, kad dar daug romių lyg avys žmonių trokšta Biblijos tiesos? b) Kokie kiti metinės ataskaitos duomenys liudija, kad Jehovos tarnai yra dvasiškai budrūs? (Žiūrėk lentelę 12—15 puslapiuose.)

¹⁹ Visame pasaulyje kas mėnesį vedamos vidutiniškai 5309289 Biblijos studijos byloja, kad dar nemažai romių lyg avys žmonių trokšta Biblijos tiesos. Naujas didžiausias Minėjimo dalyvių skaičius — 15597746, tačiau diduma jų dar nėra aktyvūs Jehovos tarnai. Tegu jie ir toliau auga tiek pažinimu, tiek meile Jehovai ir brolijai. Džiugu matyti, kad milžiniška minia „kitų avių“ be perstojo vaisingai tarnauja Kūrėjui „dieną naktį jo šventykloje“ drauge su dvasia pateptaisiais savo broliais. (Apreiškimo 7:9, 15; Jono 10:16)

 Ko galime pasimokyti iš Loto

20. Ko galime pasimokyti iš Loto ir jo žmonos?

²⁰ Žinia, net kai kurie ištikimi Dievo tarnai retkarčiais gali primiršti, jog delsti nevalia. Pagalvok apie Abraomo sūnėną Lotą. Du apsilankę angelai jam pranešė, kad Dievas ruošiasi sunaikinti Sodomą ir Gomorą. Ši žinia neturėjo stebinti Loto, „varginamo nedorėlių palaido elgesio“. (2 Petro 2:7) Tačiau kai tie du angelai atėjo palydėti Loto iš Sodomos, jis „vis delsė“. Angelams teko beveik tempte ištempti jį su šeima iš miesto. Paskui Loto žmona nepakluso angelų perspėjimui nesidairyti atgal ir dėl savo nerūpestingumo prarado gyvybę. (Pradžios 19:14-17, 26) „Prisiminkite Loto žmoną!“ — perspėjo Jėzus. (Luko 17:32)

21. Kodėl dabar ypač svarbu būti budriems kaip niekad?

²¹ Pompėjos bei Herkulanumo katastrofa, Jeruzalės sunaikinimo aplinkybės, Nojaus dienų Tvanas bei atsitikimas su Lotu rodo, kaip svarbu klausyti perspėjimų. Mes, Jehovos tarnai, žinome laikų pabaigos ženklą. (Mato 24:3) Esame atsiskyrę nuo klaidingos religijos. (Apreiškimo 18:4) Kaip ir pirmojo amžiaus krikščionims mums reikia ‘aiškiai turėti omenyje Jehovos dieną’. (2 Petro 3:12, NW) Dabar išties privalome būti budrūs kaip niekad! Ką patys turime daryti ir kokias savybes galime ugdytis, kad būtume budrūs? Tai apsvarstysime kitame straipsnyje.

[Išnašos]

Kaip atsakytum?

• Kokie įvykiai padėjo krikščionims pergyventi Jeruzalės sunaikinimą?

• Kaip apaštalų Petro ir Pauliaus parašyti įspėjimai padeda mums būti budriems?

• Kas šiandien įrodo esą visiškai budrūs?

• Ko galime pasimokyti iš Loto ir jo žmonos?

[Studijų klausimai]

 [Lentelė 12—15 puslapiuose]

JEHOVOS LIUDYTOJŲ 2002 TARNYBINIŲ METŲ PASAULINĖ ATASKAITA

 (Prašom žiūrėti patį leidinį)

[Iliustracija 9 puslapyje]

66 m. e. m. Jeruzalės krikščionių bendruomenė paklausė Jėzaus perspėjimo

[Iliustracijos 10 puslapyje]

Veiklumas padeda krikščionims likti budriems