Kas padėtų tiesą perteikti be iškraipymų?

TEATRO kritikas, vieno laikraščio bendradarbis, nuėjo pažiūrėti spektaklio. Įspūdis buvo nekoks, tad vėliau jis parašė: „Jei užsimanėte tuštybių, būtinai pažiūrėkite šį spektaklį.“ Paskui spektaklio rėmėjai išspausdino pranešimą ir jame citavo kritiko žodžius. Citata buvo tokia: „Būtinai pažiūrėkite šį spektaklį“! Žodžiai buvo perteikti teisingai, tačiau išimti iš konteksto, taigi kritiko nuomonė nušviesta klaidingai.

Pavyzdys rodo, koks svarbus kontekstas. Juk iš konteksto išimtų žodžių prasmė gali pasikeisti, ir Šėtonas, stengdamasis suvedžioti Jėzų, būtent taip iškraipė Šventojo Rašto mintį. (Mato 4:1-11) Bet jeigu į kontekstą atsižvelgiame, aiškiau suprantame, kas norima pasakyti. Todėl kai nagrinėjame kurią nors Biblijos eilutę, visada išmintinga įsigilinti į kontekstą, pažiūrėti, kokiomis aplinkybėmis ta eilutė parašyta. Tada geriau suvoksime, apie ką rašytojas kalba.

Rūpestingai perteikime Dievo Žodį

Remiantis vienu žodynu, kontekstas yra „prasmės atžvilgiu išbaigta teksto ištrauka, leidžianti tiksliai suprasti į ją įeinančio žodžio, posakio ar sakinio reikšmę“. Kontekstas gali būti ir „kokio nors fakto, įvykio, reiškinio aplinkybės, sąlygos, aplinka“. Atsižvelgti į Šventojo Rašto eilutės kontekstą ypač svarbu turint omeny, ką apaštalas Paulius rašė Timotiejui: „Stenkis Dievui pasirodyti tinkamu darbininku, neturinčiu ko gėdytis, be iškraipymų skelbiančiu tiesos žodį.“ (2 Timotiejui 2:15) Kad Dievo Žodį perteiktume be iškraipymų, turime jį teisingai suprasti ir sąžiningai, tiksliai išaiškinti kitiems. Pagarba Biblijos Autoriui Jehovai skatins mus taip ir daryti, vadinasi, reikės įsigilinti į kontekstą.

 Kokiomis aplinkybėmis parašytas Antras laiškas Timotiejui

Panagrinėkime vieną iš Biblijos knygų — Antrą laišką Timotiejui. * Pirmiausia išsiaiškinkim, kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis jį parašė. Be to, pasidomėkime, kas žinoma apie Timotiejų, kuriam laiškas adresuotas. Kodėl reikėjo jam rašyti? Radę atsakymus į šiuos klausimus, geriau suprasime nagrinėjamos knygos vertę ir jos reikšmę mums.

Pirmosios laiško eilutės rodo, kad Timotiejui rašė apaštalas Paulius. Iš kitų eilučių matyti, jog rašydamas apaštalas kentėjo surakintas grandinėmis dėl gerosios naujienos. Daugelio paliktas jis jautė artėjančią gyvenimo pabaigą. (2 Timotiejui 1:15, 16; 2:8-10; 4:6-8) Iš visko sprendžiant, šį laišką Paulius rašė, kai antrą kartą buvo kalinamas Romoje, greičiausiai 65 m. e. m. Tikėtina, jog netrukus imperatorius Neronas nubaudė jį mirties bausme.

Štai tokiomis aplinkybėmis parašytas Antras laiškas Timotiejui. Verta dėmesio, jog Paulius laiške ne savo vargais skundėsi, o perspėjo, kad Timotiejaus laukia sunkūs laikai, ir skatino draugą vengti to, kas atitrauktų nuo svarbesnių dalykų, taip pat ragino ‘stiprėti’ ir perduoti jo nurodymus kitiems. O tie savo ruožtu galės padėti dar kitiems. (2 Timotiejui 2:1-7) Kokį puikų pavyzdį apaštalas paliko nesavanaudiškai rūpindamasis kitų gerove net kai pačiam buvo sunku! Ir kaip jo patarimai tinka mums!

Paulius Timotiejų vadina „mylimu vaiku“. (2 Timotiejui 1:2) Tas jaunas vyras Krikščionių graikiškuosiuose raštuose dažnai apibūdinamas kaip ištikimas Pauliaus bendražygis. (Apaštalų darbų 16:1-5; Romiečiams 16:21; 1 Korintiečiams 4:17) Kai Paulius rašė šį laišką, Timotiejui greičiausiai dar nebuvo keturiasdešimties, — jį tebelaikė jaunu. (1 Timotiejui 4:12) Bet jau buvo įrodęs savo ištikimybę ‘tarnaudamas su Pauliumi’, galimas dalykas, 14 metų. (Filipiečiams 2:19-22) Palyginti jauną Timotiejų Paulius įpareigojo patarti kitiems vyresniesiems „nesiginčyti dėl žodžių“, bet žiūrėti to, kas svarbu, — tikėjimo, ištvermės. (2 Timotiejui 2:14, Jr) Timotiejus taip pat buvo įgaliotas skirti susirinkimų prižiūrėtojus bei tarnybinius padėjėjus. (1 Timotiejui 5:22) Vis dėlto jam tikriausiai trūko pasitikėjimo naudotis tokiais įgaliojimais. (2 Timotiejui 1:6, 7)

Šio jauno vyresniojo laukė nelengvos užduotys. Štai du asmenys, Himenėjas ir Filetas, ‘griovė kai kurių tikėjimą’, mokydami, kad „prisikėlimas jau įvykęs“. (2 Timotiejui 2:17, 18) Turbūt juodu manė, kad esama tik dvasinio prisikėlimo, kuris krikščionims jau įvykęs. Jie, galimas dalykas, išėmę iš konteksto citavo Pauliaus žodžius, jog krikščionys, kadaise mirę savo nuodėmėmis, buvo atgaivinti Dievo dvasia. (Efeziečiams 2:1-6) Paulius įspėjo, kad atskalūnų įtaka vis stiprės. Jis rašė: „Ateis toks laikas, kai žmonės nebepakęs sveiko mokslo, ... jie nukreips ausis nuo tiesos, o atvers pasakoms.“ (2 Timotiejui 4:3, 4) Išankstinis perspėjimas rodo, kad Timotiejui būtinai reikėjo klausyti apaštalo patarimų.

Kuo Antras laiškas Timotiejui svarbus šiandien

Iš viso to, ką aptarėme, paaiškėja, kad Antrą laišką Timotiejui Paulius rašė bent  dėl šių priežasčių: 1) žinojo greitai mirsiąs ir stengėsi paruošti Timotiejų tam metui, kai nebeturės apaštalo paramos; 2) norėjo parengti Timotiejų, kad sugebėtų apsaugoti susirinkimus nuo atskalūnybės ir kitokios žalingos įtakos; 3) norėjo paskatinti Timotiejų uoliai darbuotis Jehovos tarnyboje ir priešinantis klaidingiems mokymams remtis tiksliu įkvėpto Rašto pažinimu.

Jei turime omenyje visas šias aplinkybes, Antras laiškas Timotiejui darosi mums prasmingesnis. Šiandien taip pat yra atskalūnų, tokių kaip Himenėjas ir Filetas, peršančių savo idėjas ir trokštančių sugriauti mūsų tikėjimą. Be to, dabar gyvename Pauliaus išpranašautais „sunkiais laikais“. Daug kas patiria tai, apie ką apaštalas įspėjo: „Visi, kurie trokšta maldingai gyventi Kristuje Jėzuje, bus persekiojami.“ (2 Timotiejui 3:1, 12) Kaip mums atsilaikyti? Kaip ir Timotiejus, klausykime ilgamečių Jehovos tarnų. Asmeniškai studijuodami, melsdamiesi ir bendraudami su krikščionimis, galėsime stiprėti Jehovos malone. Be to, pasikliaudami tikslaus pažinimo galia, darykime, kaip ragina Paulius: „Sau pavyzdžiu laikyk sveikus žodžius.“ (2 Timotiejui 1:13, Brb)

Sveikų žodžių pavyzdys

Apie kokius „sveikus žodžius“ čia Paulius kalba? Šitaip jis vadina tikruosius krikščionių mokymus. Pirmame laiške Timotiejui Paulius aiškino, kad sveiki žodžiai visų pirma yra „Viešpaties Jėzaus Kristaus“. (1 Timotiejui 6:3) Kas laikosi sveikų žodžių pavyzdžio, tas sveikai mąsto, turi širdyje meilę, yra dėmesingas kitiems. Kadangi Jėzaus tarnyba ir mokymai derinasi su visais kitais Biblijos mokymais, tai „sveikais žodžiais“ galima vadinti apskritai visus Biblijos mokymus.

Timotiejui, kaip ir visiems krikščionių vyresniesiems, sveikų žodžių pavyzdys buvo „brangus patikėtasis turtas“, kurį reikia saugoti. (2 Timotiejui 1:13, 14) Šis vyras turėjo ‘skelbti žodį, būti tam pasiruošęs patogiu ir nepatogiu laiku, atversti, sudrausti, paraginti su visu kantrumu ir visokiu pamokymu’. (2 Timotiejui 4:2, Jr) Žinodami, kad Timotiejaus dienomis jau plito atskalūniški mokymai, suprantame, kodėl Paulius pabrėžė būtinybę mokyti sveikų žodžių. Taip pat matome, kad Timotiejus turėjo saugoti kaimenę ‘atversdamas, sudrausdamas, paragindamas’ su dideliu kantrumu ir pasitelkęs visus mokymo gabumus.

Kam Timotiejus turėjo skelbti žodį? Kontekstas rodo, kad jis, kaip vyresnysis, žodį skelbė krikščionių susirinkime. O priešininkai nesnaudė, todėl Timotiejus turėjo išlaikyti dvasinę pusiausvyrą ir drąsiai perteikti Dievo žodį — ne žmonių filosofijas, savo idėjas ar bevertes spėliones. Aišku, jam galėjo priešintis tie, kurie buvo linkę į netinkamus dalykus. (2 Timotiejui 1:6-8; 2:1-3, 23-26; 3:14, 15) Vis dėlto laikydamasis Pauliaus patarimų  Timotiejus, kaip ir pats Paulius, galėjo būti atskalūnybės stabdys. (Apaštalų darbų 20:25-32)

Ar tai, ką Paulius kalbėjo apie žodžio skelbimą, taikytina ir veiklai už susirinkimo ribų? Kontekstas rodo, jog taip. Toliau Paulius sako: „Tu būk visame kame apdairus, kentėk vargus, dirbk evangelisto darbą, atlik savo tarnystę.“ (2 Timotiejui 4:5) Evangelizavimas — gerosios išgelbėjimo naujienos skelbimas netikintiesiems — yra krikščionių tarnybos esmė. (Mato 24:14; 28:19, 20) Susirinkime Dievo žodis skelbiamas netgi „nepatogiu [tai yra sunkiu] laiku“. Panašiai vyksta ir už susirinkimo ribų: žodį ištvermingai skelbiame net sunkiomis sąlygomis. (1 Tesalonikiečiams 1:6)

Mūsų skelbiamų tiesų ir mokymo pamatas — įkvėptas Dievo Žodis. Mes visiškai pasitikime Biblija. Paulius Timotiejui sakė: „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui.“ (2 Timotiejui 3:16) Šie žodžiai dažnai cituojami gerais tikslais — norint patvirtinti, kad Biblija yra Dievo įkvėptas Žodis. Tačiau ką Paulius turėjo galvoje tai rašydamas?

Paulius šiuos žodžius adresavo vyresniajam, įgaliotam „barti, taisyti, auklėti teisumui“ susirinkimo narius. Taigi jis priminė pasikliauti išmintimi, slypinčia įkvėptame Žodyje, kurio Timotiejus buvo mokomas nuo pat kūdikystės. Vyresnieji kaip Timotiejus visada privalo pataisyti nedrausminguosius ir tai daryti pasitikėdami Biblija. Kadangi Šventasis Raštas yra Dievo įkvėptas, visi juo grindžiami pabarimai iš tikrųjų ateina nuo Dievo. Ir jeigu kas atmeta Biblija pagrįstą pabarimą, tai atmeta ne žmogaus, o paties Jehovos įkvėptus patarimus.

Antras laiškas Timotiejui tikrai pertekęs Dievo išminties! O kai jo pamokymus nagrinėjame atsižvelgdami į kontekstą, jis įgauna dar gilesnę prasmę! Šiame straipsnyje iš nuostabaus įkvėpto laiško Timotiejui aptarėme tik kai kuriuos dalykus, bet jau galėjome įsitikinti, kaip naudinga skaitant Bibliją atkreipti dėmesį į kontekstą. Tai tikrai padeda ‘be iškraipymų skelbti tiesos žodį’.

[Išnaša]

[Iliustracija 27 puslapyje]

Paulius norėjo paruošti Timotiejų, kad šis sugebėtų apsaugoti susirinkimus

[Iliustracija 30 puslapyje]

Paulius Timotiejui priminė pasitikėti įkvėpto Žodžio išmintimi