Skaitytojų klausimai

Kas kiek laiko reikėtų rengti Kristaus mirties Minėjimą?

Apie Jėzaus mirties Minėjimą Paulius rašė: „Kada tik valgote šitą duoną ir geriate iš šitos taurės, jūs skelbiate Viešpaties mirtį, kol jis ateis.“ (1 Korintiečiams 11:25, 26) Kai kam atrodo, jog Kristaus mirtį reikia minėti dažnai, daug kartų, ir jie daro tai ne sykį per metus. Ar Paulius būtent tai turėjo omenyje?

Nuo 33 m. e. m., kai Jėzus įsteigė šią šventę, praėjo jau beveik du tūkstantmečiai, todėl jei Minėjimas rengiamas kartą metuose, vis vien jis gana dažnas. Antra vertus, iš 1 Korintiečiams 11:25, 26 konteksto matome, kad Paulius kalba ne kaip dažnai, o apskritai kaip Minėjimas turėtų vykti. Teksto originale graikų kalba jis nevartoja žodžio pollákis, reiškiančio „dažnai“. Ne, jis vartoja žodį hosákis, reiškiantį „kada tik“, „kiekvieną kartą, kai“. Paulius sako: ‘Kaskart, kai tai darote, jūs skelbiate Viešpaties mirtį.’

Taigi kas kiek laiko derėtų rengti Jėzaus mirties Minėjimą? Kartą metuose. Iš tiesų tai yra minėjimas, o minėjimai vyksta kasmet per sukaktį. Be to, Jėzaus mirtis sutapo su žydų Pascha, kuri būdavo švenčiama kartą per metus. Ne veltui Paulius vadina Jėzų „Paschos Avinėliu“, — juk pasiaukojama Jėzaus mirtis dvasiniam Izraeliui atvėrė kelią į gyvenimą. Panašiai pirmoji Paschos auka Egipte išgelbėjo gyvybę izraelitų pirmagimiams ir leido tautai išsivaduoti iš vergijos. (1 Korintiečiams 5:7, Brb; Galatams 6:16) Ši sąsaja su kasmetine žydų Pascha irgi rodo, kad Jėzaus mirties Minėjimas turėtų vykti tik kartą metuose.

Jėzaus mirtį Paulius taip pat susiejo su kita metine žydų švente — Permaldavimo diena. Hebrajams 9:25, 26 skaitome: „[Jėzus į dangų] įžengė ne tam, kad pakartotinai atnašautų save, kaip daro vyriausiasis kunigas, kuris kasmet [Permaldavimo dieną] įeina į šventąją vietą su svetimu krauju... Bet dabar jis vieną kartą visiems laikams pasirodė amžių pabaigoje, kad save aukodamas sunaikintų nuodėmę.“ Kadangi Jėzaus auka pakeitė metinę Permaldavimo dienos auką, jo mirties Minėjimą derėtų rengti irgi kartą metuose. Šventasis Raštas neduoda pagrindo Minėjimą daryti dažniau.

Istorikas Džonas Lorensas fon Moshaimas taip pat pažymi, kad antrojo amžiaus krikščionys Mažojoje Azijoje buvo pratę Jėzaus mirtį paminėti „keturioliktąją pirmo žydų mėnesio [nisano] dieną“. Tik vėliau krikščionijos bažnyčiose atsirado paprotys Minėjimą rengti dažniau nei kartą per metus.