‘Duokite gausių vaisių’

„Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai.“ (JONO 15:8)

1. a) Kokį mokinystės reikalavimą Jėzus pasakė apaštalams? b) Kokį klausimą turime sau užduoti?

ARTĖJO Jėzaus mirtis. Norėdamas nuoširdžiai padrąsinti apaštalus, Jėzus skyrė jiems visą paskutinį vakarą. Jau po vidurnakčio, o jis, skatinamas meilės savo brangiems draugams, vis nenustoja kalbėjęs. Paskui, pokalbiui įpusėjus, primena dar vieną reikalavimą, privalomą mokiniams. Jėzus sako: „Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai.“ (Jono 15:8) Ar mes atitinkame šį mokinystės reikalavimą? Ką reiškia ‘duoti gausių vaisių’? Kad suprastume, grįžkime prie to vakaro pokalbio.

2. Kokį pavyzdį apie vaisius Jėzus pasakė vakare prieš mirtį?

² Nurodymas duoti vaisių susijęs su pavyzdžiu, kurį Jėzus papasakojo apaštalams. Jis kalbėjo: „Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas — ūkininkas. Kiekvieną mano šakelę, neduodančią vaisiaus, jis išpjauna, o kiekvieną vaisingą šakelę apvalo, kad ji duotų dar daugiau vaisių. Jūs jau esate švarūs dėl žodžio, kurį jums kalbėjau. Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus  pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami manyje. Aš esu vynmedis, o jūs šakelės... Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai. Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau. Pasilikite mano meilėje! Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje.“ (Jono 15:1-10)

3. Ką turi Jėzaus sekėjai daryti, kad neštų vaisių?

³ Šiame pavyzdyje Jehova yra Ūkininkas, Jėzus — vynmedis, o Jėzaus pašnekovai apaštalai — šakelės. Kol apaštalai stengsis ‘pasilikti’ Jėzuje, tol neš vaisių. Paskui Jėzus paaiškina, kaip jie gali išlaikyti šią gyvybiškai svarbią vienybę: „Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje.“ Vėliau apaštalas Jonas parašys bendratikiams panašius žodžius: „Kas laikosi [Kristaus] įsakymų, pasilieka Jame.“ * (1 Jono 2:24; 3:24, Brb) Taigi laikydamiesi Kristaus įsakymų jo sekėjai yra vienybėje su juo, ir ta vienybė leidžia duoti vaisių. Kokių?

Galimybė tobulėti

4. Ko mus pamoko tai, kad kiekvieną nevaisingą šakelę Jehova „išpjauna“?

⁴ Pavyzdyje apie vynmedį kiekvieną šakelę, neduodančią vaisiaus, Jehova „išpjauna“. Ką tai rodo? Ne tik tai, kad visi mokiniai turi nešti vaisių, bet kad visi jie pajėgūs tai daryti, nesvarbu, kokios aplinkybės ar ribotumai. Juk Jehovos meilingi principai neleistų pašalinti ar pripažinti netinkamu Kristaus mokinį, neįstengiantį atlikti to, kas viršija jo sugebėjimus. (Psalmyno 103:14; Kolosiečiams 3:23; 1 Jono 5:3)

5. a) Kaip Jėzaus pavyzdys rodo, jog galime duoti daugiau vaisių? b) Apie kokius dvejopus vaisius kalbėsime?

⁵ Jėzaus pavyzdys apie vynmedį rodo ir kitką: kokios bebūtų mūsų sąlygos, turime stengtis pagerinti savo tarnystę. Įsidėmėk, kaip Jėzus tai išreiškia: „Kiekvieną mano šakelę, neduodančią vaisiaus, jis išpjauna, o kiekvieną vaisingą šakelę apvalo, kad ji duotų dar daugiau vaisių.“ (Jono 15:2, kursyvas mūsų) Pabaigoje Jėzus paragino klausytojus duoti „gausių vaisių“. (8 eilutė, kursyvas mūsų) Ką tai reiškia? Kaip mokiniai, niekada neturime tapti pernelyg savimi patenkinti. (Apreiškimo 3:14, 15, 19) Privalome ieškoti būdų duoti daugiau vaisių. Kokių vaisių turime stengtis duoti gausiau? Dvejopų: 1) „dvasios vaisių“ ir 2) Karalystės vaisių. (Galatams 5:22, 23; Brb; Mato 24:14)

Krikščionies savybės

6. Kaip Jėzus Kristus pabrėžė pirmojo dvasios vaisiaus reikšmę?

⁶ Pirmasis iš „dvasios vaisių“ yra meilė. Dievo šventoji dvasia padeda krikščionims ugdyti šią savybę, nes jie paklūsta įsakymui, kurį Jėzus davė prieš pasakydamas pavyzdį apie vaisingą vynmedį. Jis kalbėjo apaštalams: „Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte.“ (Jono 13:34) Tą paskutinį gyvenimo žemėje vakarą Jėzus ne sykį priminė, kaip svarbu rodyti meilę. (Jono 14:15, 21, 23, 24; 15:12, 13, 17)

7. Kaip apaštalas Petras parodė, kad duoti vaisių — tai ugdytis tokias kaip Kristaus savybes?

⁷ Petras, buvęs tą naktį kartu su Jėzumi, suprato, kad tikrieji krikščionys turi  rodyti tokią kaip Kristaus meilę bei panašias savybes. Po daugelio metų Petras ragino bendratikius ugdytis susivaldymą, brolybę ir meilę. Jis pridūrė, jog tai neduos „apsileisti ir likti bevaisiams“. (2 Petro 1:5-8) Kad ir kokios būtų mūsų aplinkybės, nešti dvasios vaisius įmanoma. Tad kiek galėdami stenkimės rodyti meilę, malonumą, romumą ir kitas Kristui būdingas savybes, nes „tokiems dalykams nėra įstatymo“, arba ribų. (Galatams 5:23) Iš tikrųjų duokime „daugiau vaisių“ (kursyvas mūsų).

Karalystės vaisiai

8. a) Koks ryšys tarp dvasios ir Karalystės vaisių? b) Kokį klausimą verta apsvarstyti?

⁸ Ryškūs ir sultingi vaisiai ne tik puošia augalą. Juose esančiomis sėklomis augalas dauginasi. Taip ir dvasios vaisiai ne vien tik puošia krikščionies asmenybę. Tokios savybės kaip meilė ir tikėjimas skatina mus skleisti į sėklą panašią Karalystės žinią, randamą Dievo Žodyje. Atkreipk dėmesį, kaip apaštalas Paulius pabrėžia šitą svarbų ryšį. Jis sako: „Mes tikime [tikėjimas — vienas iš dvasios vaisių] ir todėl kalbame.“ (2 Korintiečiams 4:13) Todėl, kaip toliau aiškina Paulius, ‘atnašaujame Dievui šlovinimo auką, tai yra... lūpų vaisių’, o šios rūšies vaisius irgi būtina parodyti. (Hebrajams 13:15) Ar kaip Dievo Karalystės skelbėjai ieškome galimybių būti vaisingesni, duoti „gausių vaisių“?

9. Ar nešti vaisių reiškia ruošti mokinius? Paaiškink.

⁹ Norėdami tinkamai atsakyti, turime suprasti, kas yra Karalystės vaisiai. Ar teisinga manyti, kad nešti vaisių — tai ruošti mokinius? (Mato 28:19) Ar vaisiai pirmiausia yra asmenys, kuriems padedame tapti krikštytais Jehovos garbintojais? Ne. Jei taip būtų, mūsų brangūs bendratikiai, metų metais ištikimai skelbiantys Karalystės žinią menkai vaisingose teritorijose, labai nusimintų. Juk jeigu Karalystės vaisiai — tik nauji mokiniai, tie uolūs liudytojai būtų lyg bevaisės šakelės iš Jėzaus pavyzdžio! Žinoma, taip nėra. Tad kas iš tikrųjų yra mūsų tarnybos Karalystės vaisiai?

Vaisingi berdami Karalystės sėklas

10. Kaip Jėzaus pavyzdys apie sėjėją ir keleriopą dirvą rodo, kas yra Karalystės vaisiai ir kas nėra?

¹⁰ Jėzaus pavyzdyje apie sėjėją ir keleriopą dirvą duodamas viltingas atsakymas tiems, kurie liudija mažiau vaisingose teritorijose. Jėzus pasakė, kad sėkla — tai Karalystės žinia, randama Dievo Žodyje,  o dirva — simbolinė žmogaus širdis. Kai kurios sėklos ‘nukrito į gerą žemę ir išaugusios davė derlių’. (Luko 8:8) Kokį? Augančio ir bręstančio kviečio vaisius — ne maži stiebai, o naujos sėklos. Taip ir krikščionies nešami vaisiai nebūtinai yra nauji mokiniai, o nauja Karalystės sėkla.

11. Kaip galima apibūdinti Karalystės vaisių?

¹¹ Taigi šiuo atveju vaisius — nei nauji mokiniai, nei geros krikščioniškos savybės. Kadangi sėjama sėkla yra žodis apie Karalystę, vaisius turi būti tos sėklos daugėjimas. Nešti vaisių šiuo atveju reiškia kalbėti apie Karalystę. (Mato 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972) Ar duoti tokių Karalystės vaisių — skelbti gerąją naujieną apie Karalystę — įmanoma bet kokiomis aplinkybėmis? Žinoma! Tame pačiame pavyzdyje Jėzus paaiškina kodėl.

Duokime Dievo šlovei, kas geriausia

12. Ar visiems krikščionims įmanoma duoti Karalystės vaisių? Paaiškink.

¹² „Pasėlys geroje žemėje“, — sakė Jėzus, — „duoda derlių: kas šimteriopą, kas šešiasdešimteriopą, o kas trisdešimteriopą“. (Mato 13:23) Pasėti lauke grūdai atneša skirtingą derlių — nelygu dirvožemis. Taip ir gerosios naujienos skelbimas: atsižvelgiant į aplinkybes pasiekiame nevienodų rezultatų, ir Jėzus pripažino tai.  Vienų palankesnės sąlygos, kiti turi geresnę sveikatą ir daugiau energijos. Nesvarbu, daugiau ar mažiau už kitus nuveikiame tarnyboje, bet kol stengiamės iš visų jėgų, Jehova patenkintas. (Galatams 6:4) Net jeigu senyvas amžius ar kamuojanti liga neleidžia skelbti, kiek norėtume, mūsų užjaučiantis Tėvas, Jehova, tikrai žiūri į mus kaip į ‘duodančius gausių vaisių’. Kodėl? Nes atiduodame ‘visa, ką turime’, — tarnaujame iš širdies. * (Morkaus 12:43, 44; Luko 10:27)

13. a) Kokia esminė priežastis ‘eiti ir duoti’ Karalystės vaisių? b) Kas padės mums nepaliauti duoti vaisių ten, kur mažai atsiliepiama? (Žiūrėk straipsnelį 21 puslapyje.)

¹³ Kad ir kokios mūsų galimybės skelbti Karalystę, būsime paskatinti ‘eiti ir duoti vaisių’, jei turėsime omenyje, kodėl tai darome. (Jono 15:16) Jėzus nurodė esminę priežastį: „Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių.“ (Jono 15:8) Skelbimu parodome žmonėms, koks šventas Jehovos vardas. (Psalmyno 109:30, Brb) Ištikima liudytoja Onor, kuriai maždaug 75, pažymi: „Atstovauti Aukščiausiajam garbė net mažiau vaisingose teritorijose.“ Klaudijas, uoliai liudijantis nuo 1974-ųjų, paklaustas, kodėl, taip mažai kam atsiliepiant, nenuilstamai skelbia, pacituoja Jėzaus žodžius iš Jono 4:34: „Mano maistas — vykdyti valią to, kuris mane siuntė, ir baigti jo darbą.“ Klaudijas priduria: „Aš, Karalystės skelbėjas, noriu kaip Jėzus ne tik pradėti, bet ir užbaigti ką pradėjęs.“ (Jono 17:4) Tokia visų Jehovos liudytojų nuostata. (Žiūrėk straipsnelį „Kaip ‘duoti vaisių kantrumu’“ 21 puslapyje.)

Skelbkime ir mokykime

14. a) Koks buvo dvejopas Jono Krikštytojo ir Jėzaus darbo tikslas? b) Kaip apibūdintum šiandieninę krikščionių veiklą?

¹⁴ Pirmasis Evangelijose minimas Karalystės skelbėjas yra Jonas Krikštytojas. (Mato 3:1, 2; Luko 3:18) Pirmutinis jo tikslas buvo ‘paliudyti’ ir jis tai darė su nuoširdžiu tikėjimu ir viltimi, kad „visi [„visokie žmonės“, NW] per jį įtikėtų“. (Jono 1:6, 7) Ne vienas, klausęsis Jono skelbimo, tapo Kristaus mokiniu. (Jono 1:35-37) Jonas ir skelbė, ir mokė. Jėzus darė tą patį. (Mato 4:23; 11:1) Nenuostabu, kad jis liepė savo sekėjams ne tik skelbti Karalystės žinią, bet ir padėti ją priėmusiems tapti jo mokiniais. (Mato 28:19, 20) Taigi mūsų darbas šiandien — skelbti ir mokyti.

15. Kuo žmonių reakcija į skelbimo darbą panaši pirmajame amžiuje ir šiandien?

¹⁵ Pirmajame amžiuje ir Paulius skelbė bei mokė, bet „vieni jo žodžiais tikėjo, kiti ne“. (Apaštalų darbų 28:24) Šiandien žmonės reaguoja panašiai. Gaila, didžioji Karalystės sėklos dalis krinta į prastą žemę. Bet kai kurios sėklos patenka į gerą  dirvą, ir, kaip pranašavo Jėzus, išleidžia šaknis bei sulapoja. Pasaulyje kas savaitę Kristaus mokiniais tampa maždaug 5000 žmonių! Naujieji mokiniai ‘įtiki’, nors dauguma kitų žmonių — ne. Kas padarė jų širdį imlią Karalystės žiniai? Pasėtos sėklos laistymas — liudytojų rodomas dėmesys. (1 Korintiečiams 3:6) Štai du iš daugybės pavyzdžių.

Paveikia dėmesys

16, 17. Kodėl svarbu rodyti dėmesį tiems, kuriuos sutinkame tarnyboje?

¹⁶ Belgijoje jauna liudytoja Karolin aplankė vieną pagyvenusią moterį, tačiau ši neparodė dėmesio Karalystės žiniai. Pašnekovės ranka buvo subintuota, tad Karolin ir jos draugė paklausė, gal kuo padėti, bet moteris pagalbos atsisakė. Po dviejų dienų abi liudytojos vėl atėjusios pasiteiravo, kaip moteris jaučiasi. „Reakcija buvo kitokia, — sako Karolin. — Ji nustebo matydama, kad tikrai rūpinamės. Pakvietė į vidų ir pradėjome Biblijos studijas.“

¹⁷ Sandi, liudytoja iš Jungtinių Valstijų, irgi rodo dėmesį tiems, kuriems skelbia. Vietiniame laikraštyje ji ieško žinučių, kas ir kur susilaukė vaiko, ir tai šeimai nuneša Mano biblinių pasakojimų knygą. * Kadangi motina paprastai būna namuose ir mielai rodo naujagimį lankytojams, dažnai užsimezga pokalbis. „Kalbuosi su tėvais, kaip svarbu ugdytis ryšį su naujagimiu skaitant jam, — aiškina Sandi. — Paskui kalbu apie vaiko auginimo sunkumus dabartinėje visuomenėje.“ Tie apsilankymai davė rezultatų: viena motina su šešiais vaikais pradėjo tarnauti Jehovai. Rodydami iniciatyvą bei dėmesį ir mes galime susilaukti tokių džiugių rezultatų.

18. a) Kodėl reikalavimas ‘duoti gausių vaisių’ įvykdomas? b) Kokių trijų Jono evangelijoje minimų mokinystės reikalavimų tu pasiryžęs laikytis?

¹⁸ Kokia paguoda žinoti, kad reikalavimas „duoti gausių vaisių“ įvykdomas! Jauni ar seni, sveiki ar ligoti, imlioje ar neimlioje teritorijoje skelbtume — visi esame pajėgūs nešti gausių vaisių. Kaip? Akivaizdžiai parodydami Dievo dvasios vaisius ir kuo geriau skleisdami žinią apie Karalystę. Kartu stengiamės ‘pasilikti Jėzaus žodyje’ ir ‘mylėti vieni kitus’. Laikydamiesi šių trijų svarbių Jono evangelijoje paminėtų mokinystės reikalavimų, įrodome ‘iš tikro esą Kristaus mokiniai’. (Jono 8:31; 13:35)

[Išnašos]

Pakartojimo klausimai

• Kokių vaisių turime duoti daugiau?

• Kodėl ‘duoti gausių vaisių’ mums įmanoma?

• Kokius tris svarbius mokinystės reikalavimus, minimus Jono evangelijoje, apsvarstėme?

[Studijų klausimai]

[Rėmelis/iliustracija 21 puslapyje]

KAIP ‘DUOTI VAISIŲ KANTRUMU’

KAS padeda ištikimai skelbti Karalystės žinią ten, kur mažai žmonių mūsų klausosi? Štai keletas naudingų patarimų.

„Kad ir kaip žmonės reaguotų, žinodamas, jog Jėzus palaiko, esu džiaugsmingas ir tvirtas“ (Haris, 72 metų; pasikrikštijęs 1946-aisiais).

„Mane nuolat stiprina mintis iš 2 Korintiečiams 2:17. Ten sakoma, jog skelbdami ‘kalbame Kristuje..., Dievo akivaizdoje’. Taigi tarnyboje esu lydimas savo geriausių draugų“ (Klaudijas, 43 metų; pasikrikštijęs 1974-aisiais).

„Atvirai sakant, skelbimo darbas man — kova su savimi. Bet patiriu, kokie teisingi žodžiai iš Psalmyno 18:30: ‘Su savo Dievu galiu peršokti mūrą’“ (Gerardas, 79 metų; pasikrikštijęs 1955-aisiais).

„Jei tarnyboje galiu perskaityti nors vieną Rašto eilutę, džiaugiuosi: juk Biblijos žodžiai ištyrė žmogaus širdį“ (Eleanora, 26 metų; pasikrikštijusi 1989-aisiais).

„Taikau įvairias įžangas. Jų tiek daug, kad neįstengsiu panaudoti per visus likusius gyvenimo metus“ (Paulius, 79 metų; pasikrikštijęs 1940-aisiais).

„Dėl piktų žodžių neužsigaunu. Stengiuosi draugiškai kalbėtis su žmonėmis, įsiklausyti į jų nuomonę“ (Danielius, 75 metų; pasikrikštijęs 1946-aisiais).

„Keletas neseniai pasikrikštijusiųjų pasakė per mano skelbimą tapę liudytojais. Man nežinant kiti liudytojai vėliau studijavo su jais Bibliją ir padėjo daryti pažangą. Džiaugiuosi, kad mūsų tarnyba yra bendros pastangos“ (Džoan, 66 metų; pasikrikštijusi 1954-aisiais).

Kas padeda tau ‘duoti vaisių kantrumu’? (Luko 8:15)

[Iliustracijos 20 puslapyje]

Rodydami dvasios vaisius ir skelbdami Karalystės žinią duodame gausių vaisių

[Iliustracija 23 puslapyje]

Ką Jėzus turėjo omenyje sakydamas apaštalams: ‘Duokite gausių vaisių’?