Skaitytojų klausimai

Kodėl Biblijoje sakoma, kad moteris, kurią kėsinamasi išprievartauti, turi šaukti?

Kas nepatyrė, koks siaubas būti brutaliai išniekintai prievartautojo, niekada nesupras, kaip tai sudarko gyvenimą. Toks šiurpus įvykis gali kamuoti auką iki gyvenimo pabaigos. * Jauna krikščionė, kurią prieš keletą metų užpuolė prievartautojas, sako: „Sunku apsakyti, kokį klaiką išgyvenau tą naktį ir koks skausmas kamuoja nuo tada.“ Suprantama, daugelis apie tokį baisų dalyką nenori nė kalbėti. Deja, prievartavimo pavojus — šio sugedusio pasaulio tikrovė.

Biblijoje papasakota keletas išprievartavimo ir kėsinimosi išprievartauti atvejų. (Pradžios 19:4-11; 34:1-7; 2 Samuelio 13:1-14) Taip pat nurodoma, ką moteris turi daryti, kai kas nors kėsinasi ją išprievartauti. Apie tai rašoma Pakartoto Įstatymo 22:23-27. Čia kalbama apie dvejopas aplinkybes. Pirmuoju atveju vyras užklupo jauną moterį mieste ir su ja sugulė. Tačiau moteris nešaukė. Toliau pasakyta, jog ji buvo kalta, „kad mieste nesišaukė pagalbos“. Jeigu būtų šaukusi, netoliese esantys žmonės, ko gero, būtų atskubėję jos gelbėti. Antruoju atveju vyras sutiko jauną moterį laukuose, ‘užpuolė ir sugulė su ja’. Moteris gindamasi „šaukėsi pagalbos, bet nebuvo kas ją išgelbėtų“. Skirtingai nei pirmoji, ši gynėsi nuo prievartautojo:  smarkiai priešinosi, šaukėsi pagalbos, bet buvo įveikta. Jos šauksmas liudija, kad buvo prievarta paimta, taigi yra nekalta dėl to, kas atsitiko.

Nors dabar krikščionims Mozės įstatymas nebegalioja, dera vadovautis jame paminėtais principais. Anuose pasakojimuose pabrėžiama, kaip svarbu priešintis ir šauktis pagalbos. Rėkti, kai gresia išprievartavimas, vis dar veiksminga. Vienas nusikaltimų prevencijos specialistas tvirtino: „Geriausias užpultos moters ginklas — jos plaučiai.“ Klyksmas patraukia kitų dėmesį ir jie gali atskubėti padėti, be to, triukšmas kartais išgąsdina užpuoliką ir priverčia jį pasišalinti. Viena jauna krikščionė, kurią užpuolė prievartautojas, pasakoja: „Iš visų jėgų ėmiau šaukti ir jis atsitraukė. Kai dar sykį prisiartino, sušukau ir leidausi bėgti. Anksčiau manydavau: ‘Ką padėtų šauksmas, jei užpultų stiprus vyras, siekiantis vienintelio tikslo?’ Bet dabar žinau, kad padeda.“

Net tuo liūdnu atveju, kai moteris įveikiama ir išprievartaujama, jos grumtynės ir pagalbos šauksmas nėra tuščias dalykas. Tai rodo, kad auka visomis išgalėmis priešinosi užpuolikui. (Pakartoto Įstatymo 22:26) Kad ir išprievartauta, moteris gali turėti švarią sąžinę, neprarasti savigarbos ir būti tikra, jog Dievo akyse ji tyra. Siaubingas išgyvenimas palieka emocines žaizdas, tačiau tai, kad ji priešinosi užpuolikui kiek galėjo, tikrai padės pamažėl atsigauti.

Kad suprastume, kaip taikyti principus iš Pakartoto Įstatymo 22:23-27, turime nepamiršti, jog visos galimos aplinkybės tuose trumpuose pasakojimuose nėra išvardintos. Pavyzdžiui, nesakoma, ką daryti, jei užpulta moteris negali šaukti: yra nebylė, be sąmonės, sustingusi iš baimės arba užpuolikas laiko užčiaupęs jai burną. Tačiau Jehova gali įvertinti visas aplinkybes bei motyvus, todėl jis nusprendžia supratingai ir teisingai, nes „visi Jo keliai pilni teisybės“. (Pakartoto Įstatymo 32:4, Brb) Jis žino, kas iš tikrųjų atsitiko ir kaip auka priešinosi užpuolikui. Todėl jei auka negalėjo šaukti, bet gynėsi, kiek tik pajėgė, viską dera atiduoti į Jehovos rankas. (Psalmyno 55:23 [55:22, Brb]; 1 Petro 5:7)

Net ir pastaruoju atveju kai kurias užpultas ir išprievartautas krikščiones nuolat kamuoja kaltės jausmas. Apmąstydamos visa, jos mano, kad privalėjo kaip nors išvengti to, kas atsitiko. Tačiau užuot kaltinusios save, jos gali melstis Jehovai, prašyti pagalbos ir būti tikros, kad yra jo mylimos didžiule ištikima meile. (Išėjimo 34:6; Psalmyno 86:5)

Tad krikščionės, emociškai kenčiančios dėl išprievartavimo, gali neabejoti, kad Jehova puikiai supranta jų skausmą. Dievo Žodis laiduoja: „Viešpats arti tų, kurie sielojasi, ir gelbsti nevilties apimtuosius.“ (Psalmyno 34:19 [34:18, Brb]) Įveikti traumą gali padėti ir krikščionių susirinkimo bendratikiai savo atjauta bei palaikymu. (Jobo 29:12; 1 Tesalonikiečiams 5:14) Be to, sutelkdamos dėmesį į gerus dalykus, šios krikščionės galės patirti „Dievo ramybę, pranokstančią bet kokį supratimą“. (Filipiečiams 4:6-9)

[Išnaša]