Žiūrėkite vaiko širdies!

GERAS puodžius bevertį molio gniužulą paverčia dailiu indu. Nors meistrų esama nedaug, jie šauniai darbuojasi: aprūpina visus puodeliais, lėkštėmis, puodais, puodynėmis, dekoratyvinėmis vazomis. Taip yra jau tūkstančius metų.

Dėlei visuotinės gerovės panašiai stengiasi ir tėvai: formuoja vaiko charakterį ir asmenybę. Biblijoje visi mes palyginami su moliu, o „lipdyti“ vaiką Dievas paveda tėvams. (Jobo 33:6; Pradžios 18:19) Išauginti vaiką atsakingu, nuosaikiu žmogumi, kaip ir nužiesti gražų indą, — nelengva užduotis. Tokie dalykai nepasidaro savaime.

Vaiko širdį veikia įvairios jėgos. Deja, kai kurios jų — kenksmingos. Tėvams tikrai nevertėtų apleisti vaiko širdies. Tegul jie moko vaiką, „kuriuo keliu eiti“, ir viliasi, kad „jis nenukryps nuo jo net kai pasens“. (Patarlių 22:6)

Visus tuos ilgus, kupinus įvykių metus, kol vaikas auga, krikščionys tėvai turi negailėdami laiko saugoti jauną širdį, kad kas nepalenktų į bloga. Kantriai ‘auklėti vaiką, drausminti ir mokyti Viešpaties vardu’ tėvams yra didelis meilės išbandymas. (Efeziečiams 6:4) Kuo anksčiau pradės auklėti savo atžalą, tuo lengviau bus.

Nedelskite

Puodžiams patinka dirbti, kai molis tąsus, lengvai formuojamas, bet ir gana tvirtas, kad paskui nesusmegtų. Rafinuotą molį jie stengiasi sunaudoti per šešis mėnesius. Taip yra ir su vaiku: kada jo širdis imliausia, tada pats metas tėvams pradėti ją formuoti.

 Specialistai sako, kad aštuonių mėnesių kūdikis jau atpažįsta gimtosios kalbos garsus, yra labai prisirišęs prie tėvų, tyrinėja bei suvokia aplinką. Ugdyti jo asmenybę geriausia pradėti nuo mažumės. Kokios naudos turės vaikas, jeigu kaip Timotiejus ‘nuo kūdikystės pažins šventuosius raštus’! (2 Timotiejui 3:15) *

Kūdikis iš prigimties linkęs sekti tėvų pavyzdžiu — ne tik mėgdžioti garsus, veido išraišką, gestus, bet ir mylėti, elgtis maloniai, užjausti, nes tokias savybes rodo tėvai. Jeigu vaiką norime auklėti pagal Jehovos įstatymus, jie pirmiausia turi būti mūsų pačių širdyje. O iš dėkingos širdies tėvai gali nuolat kalbėti vaikui apie Jehovą ir jo Žodį. Biblija ragina: „Apie juos kalbėk, sėdėdamas savo namuose, būdamas kelionėje, guldamas ir atsikeldamas.“ (Pakartoto Įstatymo 6:6, 7, Brb) Franciskas ir Rosa pasakoja, kaip patys augina du nedidelius vaikus. *

„Neskaitant buitinių pokalbių, stengiamės su abiem vaikais pasišnekėti asmeniškai bent po 15 minučių kasdien. Jei pastebime kokią problemą, — o jų tikrai būna, — skiriame daugiau laiko. Pavyzdžiui, neseniai penkiametis sūnus grįžęs iš mokyklos pareiškė, jog nebetiki Jehovos. Matyt, koks bendraklasis pasišaipė iš jo ir pasakė, kad nėra Dievo.“

Taigi šie tėvai suprato, kad vaikams reikia ugdytis tikėjimą Kūrėju. Pirmiausia tikėjimo pamatas gali būti įgimtas žavėjimasis Dievo kūrinija. Kaip vaikams patinka glostyti gyvūnėlį, rinkti lauko gėles, žaisti paplūdimio smėlyje! O tėvai tegul padeda jiems rasti sąsają tarp kūrinio ir Kūrėjo. (Psalmyno 100:3; 104:24, 25) Taip visam gyvenimui širdyje įskiepijama pagarba Jehovos kūrinijai. (Psalmyno 111:2, 10) Be to, vaikas gali išsiugdyti troškimą įtikti Dievui, kartu ir baimę jam neįtikti, kad ‘vengtų pikta’. (Patarlių 16:6)

Nors paprastai maži vaikai būna smalsūs ir imlūs, ne tuojau paklūsta. (Psalmyno 51:7 [51:5, Brb]) Kartais užsispiria daryti, kas patinka, arba reikalauja tenkinti visus įgeidžius. Kad vaikas neįprastų taip elgtis, tėvai turi būti tvirti, kantrūs, palaikyti drausmę. (Efeziečiams 6:4) Filija ir Polas, sėkmingai išauginę penkis vaikus, patys gali tai patvirtinti.

Filija prisimena: „Nors šiaip vaikų charakteriai skyrėsi, kiekvienas norėjo daryti, kas patinka. Reikėjo gerokai pasistengti, kol įsisąmonino, ką reiškia ‘ne’.“ Jos vyras Polas sako: „Kai buvo pakankamai dideli, kad suprastų, paaiškindavome, kodėl vienaip ar kitaip nusprendėme. Nors visada stengėmės būti malonūs, išmokėme juos pagal Dievo nustatytą tvarką gerbti mūsų autoritetą.“

 Ankstyvoje vaikystėje pasitaiko visokių nesklandumų, bet dauguma tėvų sutiks, kad sunkiausia — paauglystė, kai nesubrendusiai širdžiai tenka naujų išmėginimų.

Kaip pasiekti paauglio širdį

Puodžius privalo atlikti darbą pirmiau, negu molis sudžiūva. O kad laimėtų truputį laiko, jis pila vandens ir tada molis išlieka drėgnas, tąsus. Tėvai irgi privalo žiūrėti paauglio širdies, kad netaptų surambėjusi. Pagrindinis jų įrankis, žinoma, yra Biblija, kuria galima ‘pabarti, pataisyti, parengti vaiką kiekvienam geram darbui’. (2 Timotiejui 3:15-17)

Paauglys tėvų patarimus priima galbūt ne taip mielai kaip vaikas. Labiau rūpi bendraamžiai, todėl su tėvais nebėra toks atviras. Tada prireikia dar daugiau kantrybės, išmonės. Ir tėvams, ir vaikams tai naujas etapas. Paauglys turi prisitaikyti prie fizinių bei emocinių pokyčių, apsispręsti dėl tam tikrų dalykų ir nusistatyti siekius, lemiančius visą tolesnį gyvenimą. (2 Timotiejui 2:22) Šiuo sunkiu tarpsniu jam tenka atlaikyti dar ir bendraamžių spaudimą — širdžiai pražūtingą įtaką.

Bendraamžių spaudimas paprastai būna ne koks pavienis įvykis, o ištisa virtinė asmens nuostatas griaunančių pastabų ir šiaip visokių aplinkybių. Tuo užgaunama dažno paauglio silpnoji vieta: baimė likti kitų jaunuolių atstumtam. Protas sako viena, bet norisi ir pritapti, todėl paauglys gali susivilioti bendraamžių giriamais dalykais, „tuo, kas yra pasaulyje“. (1 Jono 2:15-17; Romiečiams 12:2)

Dar kaip tyčia prisideda įgimti netobulos širdies troškimai. „Nesivaržyk, elkis, kaip patinka“, — šie žodžiai gali skambėti labai patraukliai. Marija pasakoja: „Tikėjau kitais paaugliais, manančiais, kad jaunimui viskas leistina, o pasekmės — nesvarbu. Norėjau neišsiskirti iš bendramokslių, todėl vos nepapuoliau į didelę  bėdą.“ Jūs, tėvai, turėtumėte padėti savo paaugliui atsilaikyti prieš tokį spaudimą, tačiau kaip?

Savo žodžiais ir darbais vis priminkite jaunuoliui, kad jis rūpi jums. Stenkitės į viską pažvelgti jo akimis, suprasti problemas, kurios, galimas dalykas, daug sudėtingesnės negu pasitaikiusios jums mokykloje. Vaikui ypač reikia šiuo tarpsniu pasitikėti jumis, kad galėtų laisvai išsipasakoti. (Patarlių 20:5) Iš jo elgesio ir nuotaikos matysite, ar susikrimtęs, ar sutrikęs. Atsiliepkite į nebylų šauksmą ir ‘paguoskite jam širdį’. (Kolosiečiams 2:2)

Aišku, svarbu tvirtai laikytis teisingų principų. Daugelyje šeimų kartais pasitaiko, kad vaikai priešinasi tėvų valiai, bet jeigu jūsų sprendimas pagrįstas — nenusileiskite. Tik prieš imdamiesi meilingai drausminti ir prieš pasirinkdami, kaip tai darysite, gerai išsiaiškinkite visas aplinkybes. (Patarlių 18:13)

Pavojai susirinkime

Molio indas atrodo gatavas, tačiau jei neišdegsi krosnyje, negalėsi pilti skysčių (nors indas tam ir skirtas). Biblijoje išmėginimai ir sunkumai palyginami su ugnimi, nes per juos išaiškėja, kokie žmonės iš tikrųjų esame. Tiesa, Biblijoje kalbama apie tikėjimo išmėginimus, bet platesne prasme tai liečia ir kitokius išbandymus. (Jokūbo 1:2-4) Deja, nemažų išmėginimų jaunuoliams pasitaiko net susirinkime.

Paauglys, rodos, yra geros dvasinės sveikatos, bet gali turėti pasidalijusią širdį. (1 Karalių 18:21) Štai merginai, vardu Megan, pasaulietines mintis piršo kiti Karalystės salę lankantys jaunuoliai. Ji pasakoja:

„Man įtaką darė grupė jaunuolių, krikščionybę laikančių nuobodybe, kliūtimi smagiai pagyventi. Kalbėdavo jie maždaug taip: ‘Kai tik man sukaks aštuoniolika, paliksiu tiesą’ arba ‘negaliu sulaukti, kada ištrūksiu iš čia’. Jie vengė priešingai manančių jaunuolių ir vadino šventaisiais.“

Vienas ar du jaunuoliai, turintys blogų minčių, patraukia paskui save ir kitus. O grupėje asmuo paprastai elgiasi kaip dauguma. Kvailystės, įžūlumas nustelbia išmintį ir padorumą. Yra buvę liūdnų atvejų, kai krikščionių jaunuoliai, sekdami paskui minią, pakliuvo į bėdą.

 Žinoma, paaugliui reikia malonios draugijos. Kaip jūs, tėvai, galite padėti? Gerai pagalvokite apie pramogas, suplanuokite įdomių užsiėmimų savo šeimai arba didesnei grupei, kur bus ir jaunimo, ir suaugusiųjų. Susipažinkite su vaiko draugais. Pakvieskite pietų arba praleiskite su jais vakarą. (Romiečiams 12:13) Skatinkite vaiką užsiimti naudingais dalykais, pavyzdžiui, mokytis kokio nors amato, užsienio kalbos arba groti. Dažniausiai tai galima daryti saugioje namų aplinkoje.

Mokslai — savotiška apsauga

Mokslai paauglį irgi savotiškai saugo, kad pernelyg nepasinertų į pramogas. Loli, 20 metų dirbanti didelės mokyklos administratore, sako: „Mačiau besimokančių nemažai jaunų liudytojų. Daugelio elgesys tikrai nusipelnė pagyrimo, bet kai kurie niekuo neišsiskyrė iš kitų. Gerą pavyzdį visada rodė tie, kuriems rūpėjo mokslas. Labai patarčiau tėvams aktyviai domėtis, kaip jų atžalos mokosi, susipažinti su mokytojais ir įtikinti vaikus, kad geri pažymiai — svarbus dalykas. Ne kiekvienas taps pirmūnu, tačiau visi gali pasiekti neblogą lygį ir užsitarnauti mokytojų pagarbą.“

Mokslas netgi padeda jaunuoliui augti dvasiškai. Paauglys įgyja gerų studijavimo įpročių, savidrausmės, tampa atsakingesnis. Įgudęs skaityti ir suprasti mintį, be abejo, pasidaro geresnis Dievo Žodžio tyrinėtojas ir mokytojas. (Nehemijo 8:8) Mokslo užduotys bei dvasinės studijos neleis visko užgožti pramogoms.

Geras vardas jums ir Jehovai

Senovės Graikijoje daugelis vazų būdavo pažymėtos dviem signatūrom: puodžiaus ir dekoratoriaus. Šeimoje vaiką augina paprastai irgi du žmonės. Jauną širdį formuoja ir tėvas, ir motina, tad simboline prasme vaiką žymi abi „signatūros“. Kaip geras puodžius ar dekoratorius, tu gali džiaugtis savo darbu, išugdęs dorybingą, mielą jaunuolį. (Patarlių 23:24, 25)

Ar šis didžiulis triūsas duos gerų vaisių, labai priklausys nuo to, kaip suformuosite vaiko širdį. Tikėkime, kad galėsite tarti: „Savo Dievo Įstatymą jis laiko širdyje, jo žingsniai nuo Įstatymo nenuklysta.“ (Psalmyno 37:31) Tad nieku gyvu neapleiskite vaiko širdies!

[Išnašos]