Išmintingai pasinaudok aplinkybių pokyčiais

Pumas, Janas, Drisas ir Oto, keturi krikščionių vyresnieji iš Nyderlandų, turi daug ką bendra. Visi keturi yra vedę ir turi vaikų. Be to, anksčiau visi dirbo pasaulietinį darbą ir gyveno patogiuose namuose. Tačiau šie broliai to darbo atsisakė ir laiką bei jėgas nutarė skirti Karalystės interesams. Kas padėjo tai padaryti? Visų jų aplinkybės pasikeitė ir visi keturi išmintingai tuo pasinaudojo.

ŽMONIŲ aplinkybės vienaip ar kitaip keičiasi. Įvairūs pokyčiai, tokie kaip santuoka, vaikų gimimas, pagyvenusių tėvų priežiūra, prideda naujų rūpesčių. Bet kai kurie suteikia ir daugiau laisvės, galimybių išplėsti krikščionišką tarnybą. (Mato 9:37, 38) Pavyzdžiui, vaikai suauga ir palieka namus, o mes galbūt išeiname į pensiją.

Aplinkybės, tiesa, pakinta, norime to ar nenorime, bet kai kurie krikščionys patys kai ką pakeitė, kad turėtų daugiau galimybių dalyvauti tarnyboje. Būtent tai padarė Pumas, Janas, Drisas ir Oto. Kaip?

Kai vaikai palieka namus

Pumas dirbo buhalteriu vienoje farmacijos įmonėje. Su žmona Ani ir dviem dukterimis dažnai tarnaudavo pagalbiniais pionieriais. Pumas ir Ani taip pat kviesdavosi pionierius kartu pabendrauti ar pasivaišinti. „Taip išvengėme problemų, kurias galėtų sukelti kitokios draugijos“, — pasakoja jie. Skatinamos tėvų pavyzdžio, abi dukterys baigusios mokyklą tuoj pat ėmėsi pionieriaus tarnybos.

Dukroms palikus namus, Pumui su Ani atsirado daugiau laiko ir lėšų keliauti, ilsėtis. Tačiau pora nusprendė, kad pasikeitusios aplinkybės — puiki proga išplėsti krikščionišką tarnybą. Pumas paprašė darbdavio leisti savaitėje dirbti viena diena mažiau. Vėliau susitarė, kad dirbs nuo 7 val. ryto iki 2 val. po pietų. Žinoma, dėl to teko gyventi iš mažesnių pajamų. Bet jie įveikė sunkumus ir 1991 metais Pumas, kaip ir žmona, pradėjo tarnauti reguliariuoju pionieriumi.

Vėliau Pumo paprašė padėti rūpintis viena Jehovos liudytojų Asamblėjų sale. Tai reiškė, kad jiedviem reikės palikti namus, kur praleido 30 metų, ir keltis į butą Asamblėjų salės patalpose. Jie taip ir padarė. Ar buvo sunku apsispręsti? Ani sako, jog kai imdavo ilgėtis namų, pagalvodavo:  „Argi aš Loto žmona?“ ir ‘nesidairė atgal’. (Pradžios 19:26; Luko 17:32)

Pumas ir Ani mato, kad už ryžtą buvo gausiai atlyginta. Be daugelio kitų dalykų, jie džiaugiasi pavedimu rūpintis Asamblėjų sale, srities kongresų organizavimo darbais ir bendravimu su rajono prižiūrėtojais (keliaujančiaisiais tarnais), sakančiais toje salėje kalbas. Kartais Pumas pavaduoja rajono prižiūrėtoją ir kartu su žmona lanko įvairius susirinkimus.

Kas padėjo šitai porai taip sėkmingai išplėsti tarnybą? Pumas sako: „Kai gyvenimas iš esmės pasikeičia, turi būti pasiryžęs kuo geriau išnaudoti pasikeitusias aplinkybes.“

Galima gyventi paprasčiau

Janas su žmona Vot turi tris vaikus. Kaip ir Pumo šeima, Janas protingai išnaudojo pasikeitusias aplinkybes. Jis dirbo banke, gaudavo didelį atlyginimą ir tuo užtikrino šeimai ištaigingą gyvenimą. Bet Dievui troško tarnauti daugiau. Janas pasakoja: „Laikui bėgant dėkingumas už tiesą ir meilė Jehovai didėjo.“ Tad 1986 metais jis kai ką pakeitė. „Mūsų įstaigai persitvarkant pasinaudojau proga gauti kitą etatą, kad nereiktų tiek ilgai dirbti. Nustebę kolegos praminė mane Divodo, nes dirbau antradieniais (dinsdag), trečiadieniais (woensdag) ir ketvirtadieniais (donderdag). Atlyginimas sumažėjo 40 procentų. Pardaviau namą ir nusipirkau gyventi pritaikytą laivelį, kad galėtume keltis ten, kur reikalingi Karalystės skelbėjai. Paskui anksti išėjau į pensiją. Pajamos sumažėjo dar 20 procentų, bet 1993-iaisiais galėjau imtis reguliariojo pionieriaus tarnybos.“

Šiandien Janas yra Ryšių su ligoninėmis komiteto narys ir nuolat skiriamas kongreso prižiūrėtoju. Nors jo žmona Vot yra silpnos sveikatos, kartais tarnauja pagalbine pioniere. Visi trys jų vaikai jau susituokę ir kartu su šeimomis uoliai tarnauja Karalystei.

 Kaip Janas ir Vot išmoko gyventi paprasčiau? „Kai visko turėjome daug, — sako Janas, — stengėmės neprisirišti prie materialinių dalykų. Dabar norėdami ką nors įsigyti turime palaukti. Aišku, tai sudaro nepatogumų, bet dvasinės palaimos ir galimybė tarnauti viską atlygina su kaupu.“

Drisas su žmona Jeni, kaip Janas ir Vot, nusprendė irgi supaprastinti gyvenimą, kad būtų daugiau laiko Karalystės interesams. Kol neturėjo vaikų, jiedu tarnavo pionieriais. Paskui, kad išlaikytų padidėjusią šeimą, Drisas įsidarbino didelėje įmonėje. Darbdaviai vertino jį ir norėjo paaukštinti. Bet Drisas atsisakė, nes būtų likę mažiau laiko krikščioniškai veiklai.

Auklėti šeimą, taip pat rūpintis Jeni sergančia motina reikėjo daug laiko ir pastangų. Vis dėlto jie neprarado pionieriškos dvasios. Kas padėjo? Jeni pasakoja: „Priimdavome pionierius gyventi, kviesdavomės juos pietų ir pasiūlydavome apsistoti pas mus rajono prižiūrėtojams.“ Drisas priduria: „Gyvenome paprastai, stengėmės neįsiskolinti. Nutarėme niekada nepradėti didelio verslo, nepirkti namo, kad ateityje tai netaptų našta.“

Driso ir Jeni sprendimas kai ką pakeisti, kad turėtų daugiau laiko Karalystės interesams, davė puikių vaisių. Abu jų sūnūs dabar yra vyresnieji, o vienas iš jų drauge su žmona — pionieriai. Drisas ir Jeni tarnavo specialiaisiais pionieriais, o vėliau Jeni lydėjo vyrą, kai jis buvo paskirtas rajono prižiūrėtoju. Dabar jiedu — Betelio savanoriai, Drisas darbuojasi filialo komitete.

Kai anksti išeinama į pensiją

Panašiai kaip Drisas su Jeni, Oto ir jo žmona Džudi buvo pionieriai, kol gimė dvi dukros. Kai Džudi laukėsi pirmagimio, Oto pradėjo dirbti mokytoju.

Vaikams augant, Oto ir Džudi dažnai kviesdavosi į svečius pionierius, tad dukros galėjo stebėti džiaugsmingus visalaikius tarnus. Laikui bėgant vyriausioji duktė pradėjo pionierės tarnybą. Vėliau ji lankė Gileado misionierių mokyklą ir dabar kartu su vyru tarnauja vienoje Afrikos šalyje. Jaunesnioji dukra tapo pioniere 1987-aisiais, o su ja šios tarnybos ėmėsi ir Džudi.

 Kai pasikeitusios aplinkybės mokykloje leido Oto dirbti trumpiau, laisvą laiką jis išnaudojo tarnauti pionieriumi. Galiausiai visiškai atsisakė darbo. Dabar, būdamas keliaujantysis prižiūrėtojas, Oto pritaiko mokytojo sugebėjimus susirinkimams dvasiškai stiprinti.

Ką Oto pataria tiems, kurie anksčiau išeina į pensiją? „Būdami laisvi venkite atsipalaiduoti metus ar daugiau. Prie nerūpestingo gyvenimo greit priprantama. Kol susivoksite, pionieriaus tarnybą būsite pamiršę. Geriau tuoj pat imkitės aktyvios veiklos.“

Protingai išnaudok savo patirtį

Žinoma, šiandien broliai Pumas, Janas, Drisas ir Oto nebėra tokie stiprūs ir ištvermingi, kokie buvo jaunesni. Bet tapo labiau subrendę, įgijo patyrimo, išminties. (Patarlių 20:29) Jie žino, ką reiškia būti tėvais, o darbuodamiesi kartu su žmonomis supranta, kiek daug ištvermės reikia motinai. Drauge jie sprendė šeimos problemas ir kėlė teokratinius tikslus vaikams. Oto sako: „Man, kaip rajono prižiūrėtojui, lengviau duoti vertingų patarimų šeimos klausimais, kadangi pats esu tėvas.“ Ir Driso tėvystės patirtis labai naudinga Betelio šeimai, nes ten tarnauja daug jaunuolių.

Taigi įgytos žinios padeda tokiems broliams rūpintis įvairiais susirinkimo narių poreikiais. Gyvenimiška patirtis, taip sakant, išgalando jų turimas priemones ir savo jėgas jie išnaudoja geriausiai. (Mokytojo 10:10) Dažnai per trumpą laiką jie gali padaryti netgi daugiau už tuos, kurie fiziškai stipresni, bet mažiau patyrę.

Tokie broliai bei jų žmonos — puikūs pavyzdžiai jauniems Jehovos liudytojams. Jaunuoliai mato, kad tokios poros daug išgyveno pačios ir buvo labai palaimintos, kaip rašoma mūsų krikščioniškuose leidiniuose. Džiugu matyti vyrus ir moteris, rodančius dvasią, panašią į Kalebo, kuris jau būdamas garbaus amžiaus pasiprašė atlikti nelengvą užduotį. (Jozuės 14:10-12)

Sek jų tikėjimu

Galbūt galėtum sekti minėtų porų tikėjimu ir elgesiu? Atsimink: tiesa buvo jų gyvenimas. Jie įdiegė vaikams troškimą tarnauti pionieriais. Tai darė, Jano žodžiais, „patys rodydami meilę Jehovai ir jo organizacijai, bendraudami su tinkamais draugais ir mokydami vaikus savarankiškumo“. Be to, jie darbuodavosi ir pramogaudavo visa šeima. „Per atostogas, — prisimena Pumas, — rytais visi drauge eidavome skelbti, o po pietų kartu ilsėdavomės.“

Šie krikščionys taip pat iš anksto planuodavo, kad pasikeitus sąlygoms išnaudotų naujas galimybes. Užsibrėždavo tikslus ir spręsdavo, kaip greičiau juos įgyvendinti. Jie ieškojo būdų mažiau laiko atiduoti pasaulietiniam darbui ir buvo pasiruošę gyventi iš mažesnių pajamų. (Filipiečiams 1:10) Žmonos visokeriopai rėmė vyrus. Drauge jie troško žengti pro „plačias duris našiam darbui“ ir dėl to džiaugiasi gausiomis Jehovos palaimomis. (1 Korintiečiams 16:9; Patarlių 10:22)

Ar tu trokšti išplėsti tarnybą? Pasikeitusios aplinkybės gali būti kaip tik tai, kas tau padėtų.

[Iliustracija 20 puslapyje]

Pumas ir Eni rūpinasi Asamblėjų sale

[Iliustracija 20 puslapyje]

Janas ir Vot skelbimo tarnyboje

[Iliustracija 21 puslapyje]

Drisas ir Ani tarnauja Betelyje

[Iliustracija 21 puslapyje]

Oto ir Džudi ruošiasi lankyti susirinkimą