Persekiojimas jų nepalaužė

FRIDA JES gimė 1911-aisiais Danijoje. Su tėvais iš ten persikėlė į šiaurinę Vokietiją, Huzumo miestą, o vėliau į Magdeburgą, kur gavo darbą. 1930 metais Frida pasikrikštijo ir tapo Biblijos tyrinėtoja (taip tada vadinosi Jehovos liudytojai). 1933-iaisiais į valdžią atėjo Hitleris. Nuo tada prasidėjo 23 metus trukusios Fridos kančios. Baisų elgesį ji patyrė ne nuo vienos, o nuo dviejų totalitarinių vyriausybių.

1933-iųjų kovą Vokietijos valdžia paskelbė visuotinius rinkimus. Dr. Detlefas Garbė, Nojengamės memorialinio muziejaus netoli Hamburgo, direktorius aiškina: „Nacionalsocialistai norėjo priversti didžiąją daugumą remti jų kanclerį ir vadą Adolfą Hitlerį.“ Jehovos liudytojai laikėsi Jėzaus perspėjimo nesikišti į politiką ir būti „ne iš pasaulio“, taigi nebalsavo. Kuo tai baigėsi? Jų darbą uždraudė. (Jono 17:16)

Frida krikščionišką veiklą tęsė pogrindyje ir net padėjo spausdinti žurnalą Sargybos bokštas. „Kai kuriuos leidinius pavykdavo slapta perduoti bendratikiams į koncentracijos stovyklas“, — sako ji. 1940 metais gestapas Fridą suėmė, tardė, paskui keletą mėnesių laikė kalėjimo vienutėje. Kaip ji ištvėrė? „Paguoda buvo malda, — sako Frida. — Melsdavausi anksti rytą ir keletą kartų per dieną. Tai suteikdavo jėgų ir dvasinės ramybės.“ (Filipiečiams 4:6, 7)

Gestapas Fridą išleido, bet 1944 metais vėl suėmė ir nuteisė septynerius metus kalėti Valdheimo kalėjime. Frida tęsia: „Sargybiniai pristatė mane su kitomis moterimis valyti tualetų. Šalia dažnai būdavo viena kalinė iš Čekoslovakijos, todėl jai daug kalbėdavau apie Jehovą ir savo tikėjimą. Tie pokalbiai teikė man stiprybės.“

Paleidžiama, bet neilgam

1945-ųjų gegužę Valdheimo kalinius išlaisvino sovietų pajėgos ir Frida sugrįžo į Magdeburgą tęsti viešosios tarnybos. Tačiau neilgam. Liudytojai vėl tapo persekiojimo taikiniu, šį kartą sovietų okupuotų teritorijų valdžių. Džeraldas Hakė iš Hanos Arent totalitarizmo tyrinėjimo instituto rašo: „Jehovos liudytojai Vokietijoje buvo viena iš nedaugelio visuomenės  grupių, kurias beveik ištisai persekiojo abi diktatūros.“

Kodėl krikščionis vėl imta persekioti? Svarbiausia priežastis ta pati: jų neutralumas. 1948 metais Rytų Vokietija surengė plebiscitą — tiesioginį liaudies balsavimą. Hakės žodžiais, „pagrindinis motyvas [persekioti Jehovos liudytojus] buvo atsisakymas balsuoti“. 1950-ųjų rugpjūtį Jehovos liudytojų veikla Rytų Vokietijoje uždraudžiama. Šimtai suimama, taip pat ir Frida.

Vėl teismas, Frida nuteisiama šešerius metus kalėti. „Šį kartą buvau su broliais ir sesėmis. Bendravimas labai padėjo.“ 1956-aisiais išleista, ji persikėlė į Vakarų Vokietiją. Dabar, jau sulaukusi 90, Frida gyvena Huzume ir toliau ištikimai tarnauja tikrajam Dievui Jehovai.

Frida buvo persekiojama 23 metus dviejų diktatūrų. „Nacistai bandė palaužti fiziškai; komunistai mėgino sugniuždyti dvasią. Kas padėjo ištverti? Geri Biblijos studijavimo įpročiai laisvėje, nuolatinė malda izoliacijoje, bendravimas su broliais bei sesėmis, kai tik įmanoma, ir skelbimas kitiems kiekviena proga.“

Fašizmas Vengrijoje

Jehovos liudytojus daug metų diskriminavo ir Vengrijoje. Kai kuriems teko kentėti ne nuo dviejų, o nuo trijų totalitarinių režimų. Vienas pavyzdys — Adamas Singeris. Gimė 1922 metais Pakše, Vengrijoje, protestantų šeimoje. 1937-aisiais Adamo namuose apsilankė keletas Biblijos tyrinėtojų ir jis greitai susidomėjo jų žinia. Mokydamasis iš Biblijos šis vyras įsitikino, kad jo bažnyčios mokymai nėra paremti Raštu. Tada, atsisakęs protestantų religijos, kartu su Biblijos tyrinėtojais pradėjo viešą tarnybą.

Vengrijoje ėmė plisti fašizmas. Žandarai sekė Adamą, skelbiantį po namus, ir ne kartą kvietė apklausti. Spaudimas liudytojams didėjo ir 1939 metais jų veikla buvo uždrausta. 1942-aisiais Adamą suėmė, įmetė į kalėjimą, ten žiauriai mušė. Kas devyniolikmečiam jaunuoliui padėjo ištverti kankinimus ir įkalinimą? „Dar namie kruopščiai studijuodamas Bibliją įgijau aiškų Jehovos tikslų supratimą.“ Tiktai išėjęs iš kalėjimo Adamas galiausiai tapo Jehovos liudytoju ir buvo pakrikštytas — tamsią 1942-ųjų rugpjūčio naktį, upėje netoli namų.

Kalėjimas Vengrijoje, darbo stovykla Serbijoje

Per Antrąjį pasaulinį karą Vengrija kartu su Vokietija stojo prieš Sovietų Sąjungą. 1942-ųjų rudenį Adamas buvo pašauktas atlikti karinės tarnybos. Jis prisimena: „Pasakiau, kad negaliu tarnauti kariuomenėje dėl biblinių įsitikinimų. Paaiškinau, kodėl laikausi neutraliai.“ Adamą nuteisė 11 metų kalėti. Bet Vengrijoje jis pasiliko neilgai.

1943 metais apie 160 Jehovos liudytojų iš įvairių vietovių susodino į baržas ir nuplukdė Dunojumi į Serbiją. Tarp jų ir Adamą. Serbijoje šiuos kalinius dabar kontroliavo Hitlerio valdomas Trečiasis reichas. Atgabenti į Boro darbo stovyklą, jie turėjo dirbti vario kasyklose. Maždaug po metų buvo perkelti atgal į Vengriją, kur Adamą 1945-ųjų pavasarį išlaisvino sovietų daliniai.

Vengrijoje įsigali komunistai

Bet laisvė truko neilgai. XX a. penktojo dešimtmečio pabaigoje komunistinė Vengrijos valdžia, kaip ir fašistai prieš karą, suvaržė Jehovos liudytojų veiklą. 1952-aisiais Adamas, dabar jau vedęs 29 metų vyras, dviejų vaikų tėvas, buvo suimtas ir apkaltintas,  kai vėl atsisakė eiti į kariuomenę. Adamas teismui paaiškino: „Karinės tarnybos atsisakau ne pirmą sykį. Per karą dėl to paties mane įkalino ir deportavo į Serbiją. Būti kareiviu neleidžia sąžinė. Esu Jehovos liudytojas ir lieku politiškai neutralus.“ Adamą nuteisė kalėti aštuonerius metus, bet vėliau bausmę sumažino iki ketverių.

Adamas buvo persekiojamas iki XX a. aštuntojo dešimtmečio vidurio — daugiau kaip 35 metus nuo tos dienos, kai jo tėvų namus pirmą kartą aplankė Biblijos tyrinėtojai. Per tą laiką šeši teismai skyrė 23 metus laisvės atėmimo, jis kalėjo bent dešimtyje kalėjimų ir koncentracijos stovyklų. Ištvėrė nuolat diskriminuojamas trijų režimų: prieškarinėje Vengrijoje — fašizmo, Serbijoje — vokiškojo nacionalsocializmo, ir šaltojo karo laikais Vengrijoje — komunizmo.

Adamas tebegyvena gimtinėje Pakše ir toliau ištikimai tarnauja Dievui. Kas padėjo taip tvirtai atsilaikyti? Nepaprasti sugebėjimai? Ne. Jis aiškina:

„Jėgų teikė Biblijos studijos, malda, ryšys su bendratikiais. Bet svarbesni buvo kiti du dalykai. Pirma, Jehova yra stiprybės šaltinis. Artimi santykiai su juo buvo mano gyvybės siūlas. Antra, nuolat prisimindavau Romiečiams 12 skyrių, kur pasakyta: ‘Nekeršykite patys.’ Tad niekuomet nejaučiau pagiežos. Keletą kartų turėjau progą atmokėti persekiotojams, bet to nepadariau. Neturime naudoti Jehovos duotų jėgų atsilyginti blogu už bloga.“

Persekiojimai baigėsi

Frida ir Adamas dabar gali Jehovą garbinti be kliūčių. Ką jų išgyvenimai atskleidžia? Parodo, kad persekiojimais nugalėti neįmanoma — bent jau tikrųjų krikščionių. Nors tam buvo skiriama nemažai lėšų ir liudytojai labai kentėjo, persekiotojai nieko nepasiekė. Šiandien Europoje, kur kažkada siautėjo dvi didžiosios diktatūros, Jehovos liudytojai klesti.

Kaip liudytojai reagavo į persekiojimus? Iš Fridos ir Adamo pasakojimų aišku, kad jie taikė Biblijos patarimą: „Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu.“ (Romiečiams 12:21) Ar gėris tikrai gali įveikti blogį? Taip, jeigu kyla iš tvirto tikėjimo Dievu. Persekiojimai Europoje nepalaužė Jehovos liudytojų. Jų pergalė buvo Dievo dvasios pergalė — triumfas gėrio jėgos, kylančios iš tikėjimo, kurį nuolankūs krikščionys ugdosi šventosios dvasios padedami. (Galatams 5:22, 23) Šiandieniniame smurto pasaulyje tai visiems svarbi pamoka.

[Iliustracijos 5 puslapyje]

Frida Jes (šiuo metu Tilė), kai buvo suimta, ir dabar

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Adamas Singeris, kai buvo kalinamas, ir dabar