Stenkis kitus matyti tokius, kokius mato Jehova

„Dievas ne taip mato, kaip žmogus.“ (1 SAMUELIO 16:7)

1, 2. Kuo skyrėsi Jehovos ir Samuelio požiūris į Eliabą? Ką tai rodo?

TAI vyko XI amžiuje p. m. e. Jehovos siunčiamas pranašas Samuelis turėjo atlikti slaptą misiją: nueiti į Jesės namus ir patepti vieną iš jo sūnų būsimuoju Izraelio karaliumi. Pamatęs Jesės pirmagimį, Eliabą, Samuelis neabejojo radęs tą, kurį Dievas pasirinko. Tačiau Jehova pasakė: „Nežiūrėk į jo išvaizdą ir stuomens aukštį, nes aš jį atmečiau. Juk Dievas ne taip mato, kaip žmogus; žmogus mato, kas akimis matoma, o Viešpats žiūri į širdį.“ (1 Samuelio 16:6, 7) Pranašas matė Eliabą kitokį, nei matė Jehova. *

² Kaip lengva suklysti vertinant kitus! Galbūt kartais žavimės patrauklios išvaizdos, bet dvasinių savybių stokojančiais žmonėmis. Tačiau būna, kai nusistatome prieš nuoširdžius asmenis, turinčius mus erzinančių bruožų.

3, 4. a) Iškilus sunkumams tarp dviejų krikščionių, ką abu turi būti pasiryžę daryti? b) Ko turime savęs paklausti, jei nesutariame su bendratikiu?

³ Sunkumų kyla tada, kai skubame teisti kitus — netgi senus pažįstamus. Gal rimtai susiginčijai su krikščionimi, kuris buvo tavo artimas draugas. Ar nenorėtum susitaikyti? Kas padėtų atkurti gerus santykius?

⁴ Atidžiai, ilgai ir nešališkai pamąstyk apie tą krikščionį — brolį ar seserį. Prieš tai prisimink, ką pasakė Jėzus: „Niekas negali ateiti pas mane, jei mane pasiuntęs Tėvas jo nepatraukia.“ (Jono 6:44) Paskui pagalvok: „Kodėl Jehova patraukė jį prie savo Sūnaus? Kokių gerų savybių jame rado? Galbūt jų nepastebėjau ar neįvertinau? Kodėl anksčiau buvome draugai? Kas mus suartino?“ Žinoma, jei širdyje jauti apmaudą, matyti geruosius bruožus gali būti sunku. Bet norint atgaivinti draugystę tai svarbu. Kad būtų lengviau, apžvelkime, kokių teigiamų ypatybių turėjo du vyrai, kartais apibūdinami neigiamai: pranašas Jona ir apaštalas Petras.

 Nešališkas žvilgsnis į Joną

5. Kokį pavedimą gavo Jona ir kaip pasielgė?

⁵ Jona tarnavo pranašu šiaurinėje Izraelio karalystėje valdant Jehoašo sūnui Jeroboamui II. (2 Karalių 14:23-25) Kartą Jehova įsakė Jonai palikti Izraelį ir keliauti į Ninevę — galingosios Asirijos sostinę. Kokiu tikslu? Perspėti gyventojus, kad jų didis miestas bus sunaikintas. (Jonos 1:1, 2) Bet Jona, užuot vykdęs Dievo nurodymą, bėgo! Sėdo į laivą, plaukiantį į Taršišą, — labai toli nuo Ninevės. (Jonos 1:3)

6. Kodėl Jehova nusprendė siųsti į Ninevę Joną?

⁶ Kokios mintys ateina į galvą prisimenant Joną? Kad buvo neklusnus pranašas? Iš pirmo žvilgsnio gali taip atrodyti. Bet argi Dievas neklusnų vyrą būtų siuntęs pranašauti? Žinoma, ne! Jona, be abejo, turėjo gerų savybių. Patyrinėkime, kokių.

7. Kokiomis aplinkybėmis Jona tarnavo Jehovai Izraelyje ir kaip tai veikia tavo požiūrį į jį?

⁷ Jona ištikimai tarnavo Izraelyje — labai nepalankioje teritorijoje. Pranašas Amosas, Jonos amžininkas, aprašė to meto izraelitų gyvenseną — prabangą ir malonumų vaikymąsi. * Šalyje dėjosi baisūs dalykai, tačiau gyventojai nekreipė į tai dėmesio. (Amoso 3:13-15; 4:4; 6:4-6) Vis dėlto Jona ištikimai vykdė užduotį ir juos perspėjo. Jei esi gerosios naujienos skelbėjas, žinai, kaip sunku kalbėti savimi patenkintiems ir abejingiems žmonėms. Taigi pripažindami Jonos trūkumus, neužmirškime gerųjų jo savybių — atsidavimo bei ištvermės  skelbiant neištikimiems tautiečiams.

8. Kokių sunkumų izraelitų pranašas galėjo tikėtis Ninevėje?

⁸ Užduotis keliauti į Ninevę buvo daug didesnis išbandymas. Kad pasiektų tą miestą, Jona turėjo nueiti maždaug 800 kilometrų! Pėsčiomis tai varginanti kelionė, trunkanti apie mėnesį! Ten pranašui reikėjo skelbti pagarsėjusiems žiaurumu asirams. Karo belaisvius jie dažnai be gailesčio kankindavo. Net gyrėsi barbarišku elgesiu. Todėl Ninevė pagrįstai gavo „kruvinojo miesto“ vardą! (Nahumo 3:1, 7)

9. Kokias savybes parodė Jona, kai jūreiviams dėl audros kilo pavojus?

⁹ Nenorėdamas paklusti Jehovos įsakymui, Jona sėdo į laivą — kad tik toliau nuo paskirtos vietos. Tačiau Jehova nenusivylė pranašu ir neišsirinko kito. Jis padėjo Jonai susiprasti: sukėlė jūroje audrą. Laivą pradėjo mėtyti bangos. Nekaltiems vyrams — vien per Joną! — iškilo pavojus. (Jonos 1:4) Kaip pranašas reagavo? Nenorėdamas užtraukti jūreiviams žūties jis tarė: „Imkite mane ir meskite į jūrą, kad jūra nurimtų.“ (Jonos 1:12) Atsidūręs už borto, Jona negalėjo tikėtis Jehovos išgelbėjimo. (Jonos 1:15) Vis dėlto buvo pasiryžęs sumokėti gyvybe, kad jūreiviai nežūtų. Ar tai nerodo jo drąsos, nuolankumo ir meilės?

10. Kas atsitiko, kai Jehova vėl pasiuntė Joną skelbti?

¹⁰ Galiausiai Jehova išgelbėjo Joną. Ar dėl savo poelgių Jona nebetiko tarnauti Dievui pranašu? Ne, Jehova gailestingai ir su meile dar kartą siuntė jį skelbti į Ninevę. Atvykęs Jona drąsiai kalbėjo, kad žinia apie miesto gyventojų nedorumą pasiekė Dievą, todėl Ninevė po 40 dienų bus sunaikinta. (Jonos 1:2; 3:4) Išgirdę griežtą Jonos perspėjimą, nineviečiai atgailavo ir miesto buvo pasigailėta.

11. Kas rodo, kad Jona gerai pasimokė?

¹¹ Tačiau Jona vis dar mąstė neteisingai. Jehova pamokė jį pasinaudodamas vaizdine priemone — kantriai padėjo suprasti, jog nežiūri į išorę, o tiria širdį. (Jonos 4:5-11) Kad pamoka išėjo į naudą, liudija nuoširdus paties Jonos pasakojimas. Ryždamasis aprašyti savo trūkumus su visomis nemaloniomis detalėmis, jis dar sykį parodė nuolankumą. O juk pripažinti klaidą tikrai reikia drąsos!

12. a) Iš kur žinome, kad Jėzaus požiūris į žmones toks pat kaip Jehovos? b) Kokio požiūrio į žmones esame raginami laikytis skelbdami gerąją naujieną? (Žiūrėk informaciją lange 18 puslapyje.)

¹² Po šimtmečių Jėzus Kristus teigiama prasme paminėjo vieną Jonos gyvenimo įvykį. Jis pasakė: „Kaip Jona išbuvo tris dienas ir tris naktis jūrų pabaisos pilve, taip ir Žmogaus Sūnus išbus tris dienas ir tris naktis žemės širdyje.“ (Mato 12:40) Prikeltas Jona sužinos, kad tas kelias jo neveiklos dienas Jėzus prilygino laikui, kurį išgulėjo kape. Argi ne džiugu tarnauti Dievui, nenumojančiam ranka į savo tarnus, jei šie suklysta? Psalmininkas rašė: „Kaip tėvas gailisi vaikų, taip Viešpats gailisi pagarbiai  jo bijančiųjų. Juk jis žino, kokie mes padarai, atsimena, kad mes esame dulkės.“ (Psalmyno 103:13, 14) Net ir šios „dulkės“ — netobuli žmonės šiandien — Dievo šventosios dvasios padedamos gali labai daug nuveikti!

Objektyvus požiūris į Petrą

13. Kokie Petro bruožai iškyla mintyse, bet kodėl Jėzus pasirinko jį apaštalu?

¹³ Dabar trumpai aptarkime kitą pavyzdį — apaštalo Petro. Jei reikėtų Petrą apibūdinti, ką pirmiausia prisimintum? Staigų ir karštą jo būdą, per didelį pasitikėjimą savimi? Tiesa, kartais tokie bruožai pasireikšdavo. Tačiau ar Jėzus būtų pasirinkęs Petrą vienu iš 12 apaštalų, jeigu šis iš tikrųjų būtų buvęs staigus, karštas ar pernelyg pasitikintis? (Luko 6:12-14) Aišku, ne! Jėzus nežiūrėjo į šiuos trūkumus, o matė gerąsias Petro savybes.

14. a) Kuo paaiškinamas tariamas Petro tiesmukumas? b) Kodėl turime būti dėkingi Petrui už dažnus klausimus?

¹⁴ Kartais Petras kalbėdavo kitų apaštalų vardu. Atrodytų, jam trūko kuklumo. Bet ar tikrai? Kai kurių manymu, Petras buvo vyresnis už kitus apaštalus — galbūt netgi už patį Jėzų. Jeigu tai tiesa, lengviau paaiškinti, kodėl jis dažnai prašnekdavo pirmas. (Mato 16:22) Bet reikia turėti omenyje dar kai ką. Petras buvo dvasingas vyras. Trokšdamas žinoti jis klausdavo. Tai naudinga mums. Atsakydamas Petrui Jėzus atskleidė keletą itin vertingų dalykų, kurie liko užrašyti Biblijoje. Pavyzdžiui, sykį atsiliepdamas į Petro žodžius, Jėzus prakalbo apie ‘ištikimą prievaizdą’. (Luko 12:41-44) Prisimink Petro klausimą: „Mes viską palikome ir sekame paskui tave. Kas mums bus už tai?“ Jėzus davė guodžiantį pažadą: „Kiekvienas, kas paliko namus, brolius, seseris, tėvą, motiną, vaikus, dirvas dėl manęs, gaus šimteriopai ir paveldės amžinąjį gyvenimą.“ (Mato 15:14, 15; 18:20-22; 19:26-29)

15. Kodėl galima sakyti, kad Petras tikrai buvo ištikimas?

¹⁵ Kitas puikus Petro bruožas — ištikimybė. Kai daug mokinių nesuprasdami vieno iš Jėzaus mokymų pasitraukė, Petras Dvylikos vardu tvirtai pareiškė: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.“ (Jono 6:66-68) Kaip tai turėjo sujaudinti Jėzaus širdį! Vėliau, kai pasirodė būrys Mokytojo suimti, dauguma apaštalų pabėgo.  Tačiau Petras sekė iš tolo ir įžengė tiesiai į vyriausiojo kunigo kiemą. Jį čia atvedė ne baimė, o drąsa. Kai Jėzų tardė, Petras įsimaišė į grupelę žydų, susispietusių apie ugnį. Vienas vyriausiojo kunigo tarnas atpažino jį ir apkaltino buvus su Jėzumi. Taip, Petras išsigynė Mokytojo, bet nepamirškime vieno dalyko: į tokią pavojingą padėtį jis pateko dėl to, kad buvo atsidavęs Jėzui ir nerimavo dėl jo gyvybės. Tuo tarpu kitiems apaštalams pritrūko drąsos pasilikti. (Jono 18:15-27)

16. Dėl kokios svarios priežasties aptarėme teigiamas Jonos ir Petro savybes?

¹⁶ Gerosios Petro savybės tikrai nusveria jo trūkumus. Tas pats pasakytina apie Joną. Pažvelgę į šiuos Dievo tarnus kitaip nei paprastai, turėtume stengtis palankiau vertinti ir dabartinius savo dvasinius brolius bei seseris. Tai padėtų ugdytis su jais artimesnius santykius. Kodėl to iš tikrųjų reikia?

Pamoka mums

17, 18. a) Kodėl tarp krikščionių gali kilti nesutarimų? b) Koks Biblijos patarimas gali padėti išspręsti nesutarimus su bendratikiais?

¹⁷ Šiandien Jehovai vieningai tarnauja įvairaus išsilavinimo bei kilmės vyrai, moterys ir vaikai iš visų ekonominių sluoksnių. (Apreiškimo 7:9, 10) Kiek daug skirtingų asmenybių matome krikščionių susirinkime! Kadangi tarnaudami Dievui artimai bendraujame, kartais pasitaiko nesutarimų. (Romiečiams 12:10; Filipiečiams 2:3)

¹⁸ Nors mums ir žinomos brolių silpnybės, nesutelkiame į jas dėmesio. Stengiamės imituoti Jehovą, apie kurį psalmininkas pasakė: „Jei tu, Viešpatie, paisysi nuodėmių, tai kas, Viešpatie, išliks gyvas?“ (Psalmyno 130:3) Užuot sutelkę dėmesį į asmenybės bruožus, galinčius mus suskaldyti, ‘laikomės to, kas pasitarnauja santaikai ir tarpusavio ugdymui’. (Romiečiams 14:19) Stengiamės matyti žmones tokius, kokius juos mato Jehova: pastebėti ne trūkumus, o gerąsias savybes. Taip elgdamiesi esame „vieni kitiems pakantūs“. (Kolosiečiams 3:13)

19. Ko krikščionis turi imtis norėdamas išspręsti rimtus nesutarimus?

¹⁹ O kaip tada, jei kilusi nesantaika vis neduoda ramybės? (Psalmyno 4:5 [4:4, Brb]) Gal ir tu iki šiol nesutari su kuriuo nors bendratikiu? Kodėl nepabandžius išsiaiškinti? (Pradžios 32:14-16 [32:13-15, Brb]) Pirmiausia melskis Jehovai, prašyk jį vadovavimo. Paskui, galvodamas apie teigiamas to bendratikio savybes, kreipkis į jį su „išmintingu švelnumu“. (Jokūbo 3:13) Pasakyk, kad nori susitaikyti. Atsimink įkvėptą patarimą: „Žmogus tebūna greitas klausytis, bet lėtas kalbėti, lėtas pykti.“ (Jokūbo 1:19) Žodžiai „lėtas pykti“ reiškia, kad kito asmens poelgis ar kalba  gali tave supykdyti. Jeigu taip atsitinka, melsk Jehovą susivaldymo. (Galatams 5:22, 23) Leisk broliui išsisakyti ir atidžiai išklausyk. Nepertraukinėk, net jei nesutinki su jo nuomone. Galbūt jo požiūris neteisingas, bet šiuo metu jis yra toks. Stenkis problemą suvokti jo akimis. Tyrinėk save jo žvilgsniu. (Patarlių 18:17)

20. Sprendžiant nesutarimus, kas dar padėtų susitaikyti?

²⁰ Kalbėk maloniai. (Kolosiečiams 4:6) Pasakyk broliui, už ką jį vertini. Atsiprašyk dėl klaidų, kurios galėjo sukelti nesutarimą. Jeigu nuoširdžios pastangos leido susitaikyti, padėkok Jehovai. Jeigu ne, toliau melsk vadovavimo ir ieškok kitų galimybių geriems santykiams atkurti. (Romiečiams 12:18)

21. Kaip šis straipsnis padėjo pamatyti kitus tokius, kokius mato Jehova?

²¹ Jehova myli visus savo tarnus. Nors esame netobuli, visų mūsų tarnyba jį džiugina. Kuo geriau suvokiame jo požiūrį į kitus, tuo labiau pamilstame brolius bei seseris. Jeigu meilė bendratikiui atšalo, ją galima sužadinti. Ryžtingai stengdamiesi kitus vertinti palankiai — matyti juos tokius, kokius mato Jehova, — tikrai būsime laimingi!

[Išnašos]

Kaip atsakytum?

• Kaip Jehova žiūri į savo ištikimų tarnų trūkumus?

• Kokias teigiamas Jonos ir Petro savybes galėtum išvardyti?

• Kaip esi pasiryžęs vertinti savo brolius krikščionis?

[Studijų klausimai]

[Rėmelis 18 puslapyje]

Pamąstyk, kaip Dievas vertina kitus

Apmąstydamas Jonos pranešimą, ar nemanai turįs pakeisti nuomonę apie žmones, kuriems skelbi gerąją naujieną? Galbūt jie kaip izraelitai atrodo savimi patenkinti ar abejingi, o gal priešinasi Dievo žiniai. Vis dėlto kaip juos vertina Jehova Dievas? Net kai kurios pasaulio įžymybės gali vieną dieną atsiversti į Jehovą, kaip padarė Ninevės karalius, išgirdęs Jonos skelbiamą žinią. (Jonos 3:6, 7)

[Iliustracija 15 puslapyje]

Ar matai kitus tokius, kokius mato Jehova?

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

Apie atsitikimą su Jona Jėzus rado pasakyti ką gera