Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Rodyk „visiems žmonėms visokeriopą romumą“

Rodyk „visiems žmonėms visokeriopą romumą“

Rodyk „visiems žmonėms visokeriopą romumą“

„Primink jiems, kad būtų... nuosaikūs, visiems žmonėms rodytų visokeriopą romumą.“ (TITUI 3:1, 2, Brb)

1. Kodėl ne visada lengva rodyti romumą?

„SEKITE mano pavyzdžiu, — rašė apaštalas Paulius, — kaip ir aš seku Kristumi!“ (1 Korintiečiams 11:1) Visi Dievo tarnai šiandien kiek galėdami stengiasi klausyti šio raginimo. Aišku, tai nelengva, nes iš pirmųjų tėvų paveldėjome savanaudiškus troškimus ir būdą, neatitinkantį Jėzaus pavyzdžio. (Romiečiams 3:23; 7:21-25) Vis dėlto kiekvienas labai stengdamasis gali rodyti romumą. Tačiau vien ryžto nepakanka. Ko dar reikia?

2. Kaip galime rodyti „visokeriopą romumą visiems žmonėms“?

2 Romumas — Dievo savybė, vienas šventosios dvasios vaisių. Kuo labiau paklūstame Dievo veikliosios jėgos vadovavimui, tuo daugiau jos vaisių išsiugdome. Tik taip sugebėsime visiems rodyti „visokeriopą romumą“. (Titui 3:2, Brb, kursyvas mūsų) Aptarkime, kaip sekti Jėzaus pavyzdžiu ir padėti žmonėms, bendraujantiems su mumis, ‘rasti atgaivą’. (Mato 11:29; Galatams 5:22, 23)

Romumas šeimoje

3. Kaip pasireiškia pasaulio dvasia šeimose?

3 Šeimoje romumas itin svarbus. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, smurtas šeimose kelia didesnę grėsmę moterų sveikatai nei autoavarijos bei maliarija kartu paėmus. Pavyzdžiui, Londone ketvirtis iš visų užregistruojamų prievartos atvejų yra smurtas prieš šeimyniškius. Policija dažnai turi reikalų su žmonėmis, kurie savo jausmus išlieja „riksmais ir keiksmais“. Blogiausia, jog kai kurios poros nevengia šiurkštumų. Visa tai — apgailėtinas „pasaulio dvasios“ atspindys; krikščionių šeimose toks elgesys nepriimtinas. (Efeziečiams 4:31; Brb; 1 Korintiečiams 2:12)

4. Kaip veikia šeimos gyvenimą romus elgesys?

4 Mums reikia Dievo dvasios, kad pajėgtume atsilaikyti prieš pasaulyje vyraujančius polinkius. „Kur Viešpaties Dvasia, ten ir laisvė.“ (2 Korintiečiams 3:17) Meilė, švelnumas, savitvarda, kantrybė sustiprina netobulų vyro ir žmonos vienybę. (Efeziečiams 5:33) Dėl romaus šeimyniškių būdo namuose įsigali džiaugsmas — priešybė barniams ir nesutarimams, žlugdantiems daugelį šeimų. Ką žmogus kalba, yra svarbu, tačiau tikruosius jo jausmus rodo kalbos tonas. Jei rūpesčius ir nerimą išsakome romiai, įtampa sumažėja. Išmintingasis karalius Saliamonas rašė: „Švelnus [„romus“, NW] atsakymas nuramina pyktį, o šiurkštus žodis sukelia įniršį.“ (Patarlių 15:1)

5. Kuo naudingas romumas religiškai susiskaldžiusioje šeimoje?

5 Ypač svarbu romią dvasią rodyti religiškai susiskaldžiusioje šeimoje. Romumas drauge su gerais darbais gali padėti laimėti Jehovai tuos, kurie nėra palankūs tiesai. Krikščionėms žmonoms Petras patarė: „Būkite klusnios savo vyrams, kad tie, kurie neklauso žodžio, ir be žodžio būtų laimėti tikėjimui žmonų elgesiu, matydami jūsų gyvenimo dievobaimingumą ir skaistumą. Tegu puošia jus ne išorė — šukuosena, aukso gražmenos ar ištaigingi drabužiai, — bet žmogaus širdies slaptuma — nesugadinta, švelni ir taikinga dvasia, kuri brangi Dievo akyse.“ (1 Petro 3:1-4)

6. Kaip romumas sustiprina saitus tarp tėvų ir vaikų?

6 Tėvų ir vaikų santykiai kartais būna įtempti, ypač jei šeimoje trūksta meilės Jehovai. Tačiau kiekvienuose krikščionių namuose reikia rodyti romumą. Paulius patarė tėvams: „Neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos, drausmindami ir mokydami Viešpaties vardu.“ (Efeziečiams 6:4) Jei šeimoje vyrauja romi dvasia, ryšiai tarp tėvų ir vaikų tvirtėja. Štai Dinas, vienas iš penkių vaikų, apie savo tėvą pasakoja: „Tėtis buvo romus. Niekada su manimi nesiginčijo, net kai buvau paauglys. Jis išlikdavo romus ir tada, jei kas nors prislėgdavo. Bausdamas kartais liepdavo man neišeiti iš savo kambario arba neleisdavo daryti, ką mėgdavau, tačiau mudu niekuomet nesibardavome. Jis buvo ne tik tėvas, bet ir draugas, todėl nenorėdavome jo įskaudinti.“ Romumas tikrai sustiprina tėvų ir vaikų tarpusavio saitus.

Romumas tarnyboje

7, 8. Kodėl romumas būtinas lauko tarnyboje?

7 Romumas — svarbus bruožas ir lauko tarnyboje. Dalydamiesi su kitais gerąja Karalystės naujiena sutinkame visokių žmonių. Kai kurie maloniai klausosi skelbiamos viltingos žinios. Kiti dėl įvairių priežasčių reaguoja nepalankiai. Tokiu atveju romumas labai padeda mums atlikti užduotį — būti liudytojais ligi pat žemės pakraščių. (Apaštalų darbų 1:8; 2 Timotiejui 4:5)

8 Apaštalas Petras rašė: „Šventu laikykite Viešpatį Dievą savo širdyse, visada pasiruošę atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse esančią viltį romiai ir pagarbiai.“ (1 Petro 3:15, Brb) Kadangi visa širdimi stengiamės sekti Kristumi kaip savo Pavyzdžiu, tikrai liudysime romiai ir pagarbiai tiems, kurie kalba su mumis šiurkščiai. Tokio mūsų elgesio rezultatai neretai būna puikūs.

9, 10. Papasakok atsitikimą, rodantį, kokia vertinga savybė lauko tarnyboje yra romumas.

9 Kartą į Kyto duris kažkas pasibeldė. Kai žmona atidarė, jis stovėjo nuošalyje. Sužinojusi, kad lankytojas yra Jehovos liudytojas, Kyto žmona piktai apkaltino mūsų organizaciją žiaurumu vaikams. Skelbėjas laikėsi santūriai. Jis švelniai pasakė: „Apgailestauju, kad jūs prislėgta tokių minčių. Ar galėčiau parodyti, ką Jehovos liudytojai tiki?“ Išgirdęs, kas šnekama, Kytas priėjo ir nutraukė pokalbį.

10 Paskui sutuoktiniams pasidarė nesmagu, kad taip šiurkščiai pasielgė. Jiedu nepamiršo liudytojo romumo. Abiejų nuostabai, mūsų brolis po savaitės atėjo dar kartą; dabar Kytas su žmona leido paaiškinti Raštu paremtus mokymus, kuriais jis tiki. „Per dvejus metus daug išgirdome iš kitų liudytojų“, — toliau pasakoja minėta pora. Jiedu sutiko studijuoti Bibliją ir vėliau pasikrikštijo taip parodydami pasiaukojimą Jehovai. Koks džiaugsmas liudytojui, kuris pirmasis apsilankė pas Kytą ir jo žmoną! Po kiek laiko jis susitiko su ta pora ir sužinojo, kad dabar jiedu — jo bendratikiai. Taigi romumas nugalėjo.

11. Kaip liudytojų romumas gali padėti žmogui priimti krikščionišką tiesą?

11 Sugrįžęs iš tarnybos kariuomenėje Haroldas buvo apmaudingas ir abejojo Dievo buvimu. Užgriuvo dar kiti sunkumai: autoavarijoje girtas vairuotojas jį sužalojo ir visam gyvenimui suluošino. Atėjusiems Jehovos liudytojams Haroldas liepė nebesirodyti. Tačiau kartą liudytojas, vardu Bilas, ėjo aplankyti susidomėjusio žmogaus, gyvenančio greta Haroldo. Per klaidą Bilas pasibeldė į Haroldo duris. Kai šis, pasiremdamas dviem lazdomis, priėjo ir atidarė duris, Bilas tuoj pat atsiprašė pridurdamas, jog norėjo patekti pas kaimyną. Kaip Haroldas reagavo? Bilas nežinojo, kad vyriškis televizijos laidoje matė, kaip draugėn susibūrę liudytojai per labai trumpą laiką pastatė Karalystės salę. Išvydęs, kiek daug žmonių vieningai darbuojasi, Haroldas buvo taip sužavėtas, jog pakeitė požiūrį į liudytojus. Sujaudintas Bilo švelnaus atsiprašymo bei malonios elgsenos, Haroldas liudytojų nebeatstūmė. Jis ėmė studijuoti Bibliją, darė pažangą, pasikrikštijo ir tapo Jehovos tarnu.

Romumas susirinkime

12. Kokių pasaulietiškų bruožų turi vengti krikščionių susirinkimo nariai?

12 Krikščionių susirinkimas — trečia sritis, kur būtinas romumas. Mūsų dienų visuomenei būdingi konfliktai. Tarp žmonių, neturinčių dvasinio požiūrio, vyksta debatai, kivirčai. Kartais tokie pasaulietiški dalykai prasiskverbia į krikščionių susirinkimą ir kelia nesutarimus, ginčus. Atsakingiems broliams nėra malonu spręsti tokius reikalus. Tačiau meilė Jehovai ir bendratikiams skatina juos raginti nusižengusius atsisakyti šių darbų. (Galatams 5:25, 26)

13, 14. Ko pasiekiama ‘romiai aiškinant prieštaraujantiems’?

13 Pirmajame amžiuje Pauliui ir jo tarnybos draugui Timotiejui kai kurie susirinkimo nariai kėlė sunkumų. Paulius perspėjo Timotiejų saugotis brolių, panašių į indus, skirtus negarbingiems reikalams. „Viešpaties tarnas neturi kivirčytis, — kalbėjo Paulius, — bet būti malonus su visais, gabus pamokyti, kantrus, romiai aiškinti prieštaraujantiems.“ Jei neprarandame romumo net kai mums metamas iššūkis, priešgynos neretai susimąsto dėl savo žodžių. O tada, kaip Paulius rašo, galbūt Jehova „duos jiems atgailauti, kad pažintų tiesą“. (2 Timotiejui 2:20, 21, 24, 25, Brb) Atkreipk dėmesį: Paulius sugretina maloningumą ir kantrybę su romumu.

14 Paulius ir elgėsi taip, kaip mokė. Susidūręs Korinto susirinkime su „antapaštaliais“, Paulius brolius skatino: „Aš pats, Paulius, jus maldauju Kristaus romumu ir švelnumu — aš, kuris ‘akyse su jumis esu toks nusižeminęs, o už akių toks drąsus.’“ (2 Korintiečiams 10:1; 11:5, Brb) Apaštalas tikrai sekė Kristumi. Įsiklausyk: jis prašė brolių „Kristaus romumu“. Taip Paulius išvengė diktatoriško, išdidaus požiūrio. Jo raginimui, aišku, neliko abejingi tie susirinkimo nariai, kurių širdys buvo jautrios. Paulius sušvelnino įtemptus santykius ir padėjo pagrindą susirinkimo taikai bei vienybei. Argi neturėtume sekti šiuo pavyzdžiu ir taip elgtis? Vyresniesiems reikia ypač stengtis būti Kristaus ir Pauliaus sekėjais.

15. Kodėl svarbu būti romiam duodant patarimą?

15 Padėti kitiems dera ne tik tada, kai iškyla pavojus susirinkimo taikai ir vienybei. Broliams turi būti meilingai vadovaujama, stengiantis neleisti, kad kiltų įtampa. „Broliai, net jei žmogus nesusivokdamas žengtų kokį klaidingą žingsnį, jūs, būdami dvasingi žmonės, pataisykite jį“, — ragino Paulius. O kaip? „Romumo dvasioje, kiekvienas žiūrėdamas savęs, kad irgi nebūtumėte sugundyti.“ (Galatams 6:1, NW) Ne visuomet lengva likti „romumo dvasioje“, ypač todėl, kad visiems krikščionims, taigi ir atsakingiems broliams, daro įtaką nuodėmingi polinkiai. Tačiau patarėjo romumas padės suklydusiajam pasitaisyti.

16, 17. Kas padeda žmogui palenkti savo širdį priimti patarimą?

16 Graikiškajame originale žodis, išverstas „pataisyti“, gali taip pat reikšti lūžusių kaulų atstatymą. Nors tai skausminga procedūra, atjautus gydytojas paaiškina jos naudą. Rami kalba guodžia; keletas iš anksto pasakytų žodžių numalšina įtampą. Dvasinis pataisymas irgi gali būti skausmingas, bet jeigu tai daroma romiai, nusižengusiajam lengviau paklusti; atkuriami geri santykiai ir žmogus nusiteikia pakeisti elgseną. Net jei asmuo iš pradžių nelinkęs klausyti patarimo, atsakingų krikščionių romumo paveiktas galbūt palenks savo širdį priimti patikimą Biblijos patarimą. (Patarlių 25:15)

17 Patariant kitiems pasitaisyti, reikia saugotis kritikuoti. Vienas rašytojas pasakė: „Pavojus primesti savo valią itin didelis, kai tenka pataisyti kitą, tad tokiais atvejais romumo ypač reikia.“ Krikščionis patarėjas išvengs minėto pavojaus, jei ugdysis nuolankumu pagrįstą romumą.

„Visiems žmonėms“

18, 19. a) Kodėl krikščionims kartais sunku rodyti romumą sprendžiant reikalus su pareigūnais? b) Kas padės krikščionims būti romiems su pareigūnais ir ko galima tikėtis?

18 Viena, kur sunku rodyti romumą, — tai sprendžiant reikalus su pareigūnais. Juk kai kurie jų būna šiurkštūs, nedraugiški. (Mokytojo 4:1; 8:9) Vis dėlto meilė Jehovai padės pripažinti jo aukščiausią valdžią ir iki tam tikros ribos paklusti pasaulietinėms valdžioms, nes tai irgi privalu. (Romiečiams 13:1, 4; 1 Timotiejui 2:1, 2) Net jei aukšti pareigūnai stengiasi suvaržyti viešą Jehovos garbinimą, mes vis tiek noriai ieškome galimybių atnašauti gyriaus auką. (Hebrajams 13:15)

19 Mes niekada nenusiteikiame priešiškai, stengiamės elgtis supratingai, tačiau jokiu būdu nelaužome teisingų principų. Tokia pozicija sėkmingai padeda mūsų brolijai tarnauti Dievui 234 pasaulio šalyse. Laikomės Pauliaus patarimo ‘paklusti valdytojams ir valdžioms, būti pasiruošusiems kiekvienam geram darbui, niekam nepiktžodžiauti, nesikivirčyti, būti nuosaikiems, visiems žmonėms rodyti visokeriopą romumą’. (Titui 3:1, 2, Brb)

20. Koks atlygis laukia tų, kurie rodo romumą?

20 Gausiomis palaimomis džiaugsis tie, kurie yra romūs. „Palaiminti romieji, — pasakė Jėzus, — jie paveldės žemę.“ (Mato 5:5) Dvasia pateptieji Kristaus broliai, kurie išsaugos romumą, džiaugsis laime ir valdys Karalystės žemiškąją sritį. O „milžiniškos minios“ „kitų avių“, kurios ir toliau rodys romumą, laukia gyvenimas žemės Rojuje. (Apreiškimo 7:9; Jono 10:16; Psalmyno 37:11) Kokia puiki ateitis! Tad niekuomet neatmeskime patarimo, Pauliaus duoto Efezo krikščionims: „Aš, kalinys Viešpatyje, raginu jus elgtis, kaip verta pašaukimo, kuriuo buvote pašaukti, su visokiu nuolankumu ir romumu.“ (Efeziečiams 4:1, 2, Jr, kursyvas mūsų)

Apžvalga

• Kuo palaiminga rodyti romumą

• šeimoje?

• lauko tarnyboje?

• susirinkime?

• Koks atlygis laukia romiųjų?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 21 puslapyje]

Ypač svarbu būti romiam religiškai susiskaldžiusioje šeimoje

[Iliustracija 21 puslapyje]

Romumas sutvirtina šeimos saitus

[Iliustracija 23 puslapyje]

Kalbėk romiai ir labai pagarbiai

[Iliustracija 24 puslapyje]

Patarėjo romumas labai padeda nusižengusiajam