Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Skaitytojų klausimai

Skaitytojų klausimai

Skaitytojų klausimai

Kodėl įvairiuose Biblijos vertimuose skiriasi psalmių numeracija?

Pirmoji Biblija, suskirstyta skyriais ir eilutėmis, yra Roberto Estjeno vertimas į prancūzų kalbą, išleistas 1553 metais. Tačiau Psalmynas į skyrius padalytas greičiausiai daug anksčiau, nes tai — kelių žmonių sukurtos pavienės psalmės, arba giesmės.

Matyt, Dovydui pirmajam Jehova nurodė sudaryti psalmių rinkinį, skirtą naudoti viešai garbinant. (1 Metraščių 15:16-24) Manoma, kad kunigas Ezra, „įgudęs perrašinėtojas“, vėliau sudėstė visą Psalmyną taip, kaip yra dabar. (Ezros 7:6, NW) Taigi Psalmynas buvo surinktas iš atskirų psalmių.

Kalboje, pasakytoje per pirmą savo misionierišką kelionę Pisidijos Antiochijos sinagogoje, apaštalas Paulius citavo iš Psalmyno: „Kaip parašyta antrojoje psalmėje: Tu esi mano Sūnus, šiandien aš tave pagimdžiau!“ (Apaštalų darbų 13:33) Dabartinėse Biblijose šie žodžiai tebėra antrosios psalmės 7 eilutėje. Tačiau daugelio psalmių numeriai įvairiuose Biblijos vertimuose skiriasi. Priežastis ta, kad kai kurių vertimų pagrindas yra hebrajiškasis masoretų tekstas, o kitų — graikiškoji Septuaginta — hebrajiško teksto vertimas, baigtas antrajame amžiuje p. m. e. Pavyzdžiui, lotyniškojoje Vulgatoje, iš kurios verstos dauguma katalikiškų Biblijų, psalmės numeruojamos kaip Septuagintoje, o „Naujojo pasaulio“ bei kituose vertimuose — kaip hebrajiškame tekste.

Kokie konkretūs skirtumai? Hebrajiškame tekste iš viso yra 150 psalmių. Tačiau Septuagintoje 9 psalmė sudėta į vieną su 10, taip pat 114 su 115. Be to, 116 ir 147 psalmės padalytos kiekviena į dvi. Nors bendras skaičius lieka tas pats, 10—146 psalmių numeriai Septuagintoje per vieną mažesni nei hebrajiškame tekste. Gerai žinoma 23 psalmė J. Skvirecko vertime yra 22. Jame numeracija perimta iš lotyniškosios Vulgatos, kuri versta iš Septuagintos.

Vertimuose skiriasi ir kai kurių psalmių eilučių numeriai. Kodėl? Kadangi kai kurie vertimai seka „žydų tradicija psalmės antraštę laikyti pirmąja eilute“, — sakoma Maklintoko ir Strongo enciklopedijoje. Šios tradicijos laikomasi, pavyzdžiui, A. Rubšio vertime. Kituose vertimuose taip nėra. Jeigu antraštė ilga, ji dažnai netgi skaidoma į dvi eilutes, todėl eilučių skaičius atitinkamai padidėja.