Jaunimas, kuris džiugina Jehovos širdį

Šie studijų straipsniai ypač aktualūs Jehovos liudytojų jaunimui. Todėl skatiname jaunuolius į juos įsigilinti ir aktyviai dalyvauti aptariant susirinkimo Sargybos bokšto studijose.

„Mano vaike, įgyk išminties ir pradžiugink mano širdį, kad turėčiau, ką atsakyti tam, kuris iš manęs šaiposi.“ (PATARLIŲ 27:11)

1, 2. a) Paaiškink, ar potraukis prie pasaulio dalykų rodo, kad netinki būti krikščionimi. (Romiečiams 7:21) b) Ko gali pasimokyti iš Asafo? (Žiūrėk rėmelį, puslapis 13.)

TARKIM, atėjai į parduotuvę nusipirkti rūbų. Dairydamasis aplink pamatai drabužį, kurio spalva ir fasonas kaip tik tokie, kokių nori, kaina irgi nedidelė. Paskui apžiūri atidžiau ir nustembi: medžiaga palei kraštus atspurusi, siūlės kreivos — patikęs drabužis prastai pasiūtas. Ar išleistum pinigus tokiam menkaverčiam gaminiui?

² Krikščioniui gali nutikti panašiai. Iš pirmo žvilgsnio šio pasaulio dalykai — kaip anas drabužis — kartais atrodo labai patrauklūs. Tikriausiai kai kurie tavo bendramoksliai linksminasi vakarėliuose, svaiginasi narkotikais, geria, lengvabūdiškai skiria pasimatymus ir nevengia ikisantuokinių lytinių santykių. Ar tau kartais nekyla noras taip pagyventi? Gal maga bent paragauti jų „laisvės“? Jei taip ir atsitinka, nedaryk skubotos išvados, jog esi visai blogas ir netinki būti krikščionimi. Juk Biblijoje sakoma, kad pasaulis gali stipriai vilioti — net tokį žmogų, kuris trokšta įtikti Dievui. (2 Timotiejui 4:10)

3. a) Kodėl beprasmiška vaikytis pasaulio siūlomų dalykų? b) Ką viena krikščionė pasakė apie pasaulietiškų siekių tuštybę?

³ O dabar atidžiai apsidairyk, tarsi rinktumeis pirkti drabužį. Pamąstyk: iš ko ir kaip „pasiūta“ ši santvarka? Biblija tvirtina, kad „praeina pasaulis“. (1 Jono 2:17) Visi jo malonumai geriausiu atveju yra laikini. Be to, brangiai atsieina bedieviški darbai. Jie tikrai nieko gera neatneš. Viena krikščionė, turėjusi kęsti, jos žodžiais tariant, „skausmus dėl tuščiai praleistos jaunystės“, sako: „Pasaulis gali atrodyti žavingas, patrauklus, viliojantis. Jis mėgina įtikinti, kad smagumus patirsi be jokių pasekmių. Bet tai — tiesiog neįmanoma.  Pasaulis tavimi pasinaudos, o kai būsi nebereikalingas, išmes.“ * Kam švaistyti savo jaunystę taip tuščiai?

Apsauga nuo „piktojo“

4, 5. a) Ko Jėzus prieš savo mirtį prašė Jehovos? b) Kodėl tai buvo tinkamas prašymas?

⁴ Suprasdamas, kad ši santvarka negali pasiūlyti nieko vertingo, Jehovos liudytojų jaunimas vengia draugystės su pasauliu. (Jokūbo 4:4) Ar esi vienas tokių ištikimų jaunuolių? Tuomet dera tave pagirti. Aišku, sunku atlaikyti bendraamžių spaudimą ir išlikti kitokiam, bet yra, kas gali tau padėti.

⁵ Prieš pat mirtį Jėzus meldė Jehovą apsaugoti savo mokinius „nuo piktojo“. (Jono 17:15) To prašyti buvo svarus pagrindas. Jėzus žinojo, kad jo sekėjams — nesvarbu, kokio amžiaus jie būtų — nelengva likti ištikimiems. Kodėl? Pirmiausia todėl, kad, pasak Jėzaus, tenka kovoti su galingu nematomu priešu — piktuoju, Šėtonu Velniu. Biblijoje sakoma, jog šis nedoras dvasinis asmuo „kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti“. (1 Petro 5:8)

6. Iš kur žinome, kad Šėtonui negaila jaunimo?

⁶ Per visą žmonijos istoriją Šėtonas su sadistišku pasimėgavimu kurstė kraupiausias žiaurybes. Pagalvok, kokiomis siaubingomis nelaimėmis Šėtonas ištiko Jobą ir jo šeimą. (Jobo 1:13-19; 2:7) Galbūt ir pats girdėjai apie įvykius, rodančius smurtingos Šėtono dvasios poveikį. Slankiojantis ir ieškantis ką nors sudoroti Velnias nesigaili jaunimo. Štai pirmojo šimtmečio pradžioje Erodas sumanė išžudyti visus dvejų metų ir jaunesnius Betliejaus berniukus. (Mato 2:16) Jį tikriausiai įkvėpė Šėtonas, stengęsis pražudyti vaiką, kuris vieną dieną turėjo tapti Jehovos pažadėtuoju Mesiju ir įvykdyti Dievo nuosprendį Šėtonui. (Pradžios 3:15) Akivaizdu, kad Šėtonas nejaučia nė kruopelės gailesčio jaunimui. Vienintelis jo noras — praryti kuo daugiau žmonių. To Šėtonas ypač trokšta mūsų laikais, nes jis  išmestas iš dangaus į žemę ir „kupinas baisaus įniršio, žinodamas mažai beturįs laiko“. (Apreiškimo 12:9, 12)

7. a) Koks yra didžiulis skirtumas tarp Jehovos ir Šėtono? b) Kokio gyvenimo tau trokšta Jehova?

⁷ Šėtonas pilnas „baisaus įniršio“, o Jehova — didžiai gailestingas. (Luko 1:78) Jis — meilės įsikūnijimas. Tai tokia ryški mūsų Kūrėjo savybė, kad Biblijoje sakoma: „Dievas yra meilė.“ (1 Jono 4:8) Kokia didžiulė praraja tarp šios santvarkos dievo ir Dievo, kurį tau tenka garbė šlovinti! Šėtonas siekia sudoroti, o Jehova ‘nenori, kad kuris pražūtų’. (2 Petro 3:9) Kiekvieno žmogaus, taigi ir tavo, gyvybė Dievui brangi. Savo Žodyje ragindamas nepriklausyti šiam pasauliui, Jehova nemėgina slopinti gyvenimo džiaugsmo ar suvaržyti tavo laisvės. (Jono 15:19) Priešingai, jis stebi tave, kad apsaugotų nuo piktojo. Dangiškasis Tėvas linki tau kai ko daug geresnio nei trumpalaikiai šio pasaulio malonumai. Jis trokšta, kad pasiektum „tikrąjį gyvenimą“ — amžinąjį gyvenimą žemės rojuje. (1 Timotiejui 6:17-19) Jehova nori, kad tau sektųsi, ir skatina siekti šio tikslo. (1 Timotiejui 2:4) Negana to, jis siūlo tau kai ką ypatinga. Ką?

„Pradžiugink mano širdį“

8, 9. a) Ką galėtum dovanoti Jehovai? b) Kaip, remiantis Jobo knygos pasakojimu, Šėtonas tyčiojasi iš Jehovos?

⁸ Jei kada nors davei dovaną artimam draugui, jo veidas tikriausiai švytėjo iš nuostabos ir dėkingumo. Turbūt ilgai, rūpestingai svarstei, kas jam patiktų. O dabar pagalvok: kokią dovaną pasiūlytum savo Kūrėjui, Jehovai Dievui? Tokia mintis iš pradžių turbūt atrodo absurdiška. Ką Visagalis iš žmogaus galėtų gauti? Argi Jis stokoja ko nors, ką galėtum duoti? Biblija atsako žodžiais iš Patarlių 27:11: „Mano vaike, įgyk išminties ir pradžiugink mano širdį, kad turėčiau, ką atsakyti tam, kuris iš manęs šaiposi.“

⁹ Studijuodamas Bibliją tikriausiai sužinojai, kad Šėtonas Velnias tyčiojasi iš Jehovos. Pasak jo, žmogus tarnauja Dievui ne iš meilės, o dėl savo naudos. Šėtonas tvirtina, jog sunkiai kentėdamas žmogus tuoj pat apleis teisingą garbinimą. Atkreipk dėmesį, ką Šėtonas pasakė Jehovai apie teisųjį Jobą: „Argi neapjuosei iš visų pusių tvora jo paties, jo namų ir visko, ką tik jis turi? Tu palaiminai jo rankų darbą, ir jo galvijų padaugėjo žemėje. Bet ištiesk ranką, paliesk visa, ką jis turi, ir, esu tikras, jis iškeiks tave į akis.“ (Jobo 1:10, 11)

10. a) Iš kur žinome, kad Šėtonas užginčijo ne tik Jobo ištikimybę? b) Kaip tave liečia klausimas dėl visavaldystės?

¹⁰ Biblija pasakoja, kad Šėtonas užginčijo ne tik Jobo, bet ir visų kitų Dievo tarnų, vadinasi, ir tavo, ištikimybę. Šėtonas turėjo omenyje žmoniją, kai sakė Jehovai: „Visa, ką žmogus [ne vien Jobas, o bet kuris žmogus] turi, jis atiduos už savo gyvybę.“ (Jobo 2:4) Ar įžvelgi, kiek svarbus tavo elgesys atsakant į šį klausimą? Patarlių 27:11 Jehova teigia, jog tu gali kai ką jam duoti — pagrindą atremti išjuokėjo Šėtono tvirtinimą. Tik pagalvok — visatos Valdovas siūlo tau atsakyti į didžiausią visų laikų klausimą. Koks nuostabus įpareigojimas ir garbė! Ar gali padaryti, ko Jehova prašo? Jobas padarė. (Jobo 2:9, 10) Jėzus taip pat atsiliepė į šį prašymą, o per visą istoriją — ir daugybė kitų, tarp jų ir jaunuoliai. (Filipiečiams 2:8; Apreiškimo 6:9) Tu irgi gali taip padaryti.  Nemanyk, kad išliksi neutralus. Savo elgsena prisidėsi arba prie Šėtono pašaipos, arba prie Jehovos atsakymo. Kurį paremsi?

Jehova tavimi rūpinasi

11, 12. Ar Jehovai rūpi, ką tu renkiesi — tarnauti ar netarnauti jam? Paaiškink.

¹¹ Ar Jehovai tikrai svarbu, ką tu pasirinksi? Argi ne pakankamai daug žmonių jau parodė ištikimybę Dievui, kad jis deramai atsakytų Šėtonui? Tiesa, Velnias tvirtino, jog niekas netarnaus Jehovai iš meilės, tad jo kaltinimo melagingumas įrodytas. Vis dėlto Jehova trokšta, kad sprendžiant klausimą dėl visavaldystės būtum jo pusėje, nes jis tavimi rūpinasi. Jėzus pasakė: „Jūsų dangiškasis Tėvas nenori, kad pražūtų bent vienas šitų mažutėlių.“ (Mato 18:14)

¹² Jehovai rūpi, ką pasirenki. Svarbiausia — tavo apsisprendimas jį veikia. Iš Biblijos aišku, kad žmonių geri arba blogi poelgiai Jehovai sukelia stiprius jausmus. Pavyzdžiui, jį „skaudino“, kad izraelitai ne kartą maištavo. (Psalmyno 78:40, 41) Prieš Nojaus dienų Tvaną, kai „didelis buvo žmonių nedorumas“, Jehovai „gėlė širdį“. (Pradžios 6:5, 6) Pagalvok, ką tai reiškia. Jei pasuktum į klystkelį, Kūrėjui būtų skaudu. Žinoma, Dievas nėra silpnas arba valdomas emocijų; jis myli tave ir rūpinasi tavo gerove. O jei elgiesi teisingai, Jehovos širdis džiaugiasi. Jis yra laimingas ne tik turėdamas ką atsakyti Šėtonui, bet ir galėdamas tau atlyginti. To Dievas kaip tik ir nori. (Hebrajams 11:6) Koks mylintis yra tavo Tėvas Jehova Dievas!

Gausios dabartinės palaimos

13. Kaip tarnystė Jehovai jau dabar teikia palaimų?

¹³ Tarnaudamas Jehovai, ne tik ateityje sulauksi palaimų. Jau dabar daug jaunuolių patiria džiaugsmą bei pasitenkinimą ir tam yra svarių priežasčių. „Viešpaties įstatai teisūs; jie džiugina širdį“, — rašė psalmininkas. (Psalmyno 19:9 [19:8, Brb]) Geriau nei bet kuris žmogus Jehova žino, kas mums naudinga. Per pranašą Izaiją jis pasakė: „Aš, Viešpats, tavo  Dievas, mokau tave, kas tau naudinga, ir vedu tave keliu, kuriuo tau dera eiti. O, kad klausytum mano Įsakymų! Tavo gerovė būtų kaip upė, o tavo teisumas — kaip marių bangos.“ (Izaijo 48:17, 18)

14. Kaip Biblijos principai padeda išvengti skolų naštos?

¹⁴ Laikydamasis Biblijos principų išvengsi daug skausmo bei širdgėlos. Štai Biblijoje sakoma, kad tie, kas pamėgo pinigus, „patys save drasko daugybe kančių“. (1 Timotiejui 6:9, 10) Ar kas nors iš tavo bendraamžių skaudžiai nepatyrė, kokie teisingi šie Rašto žodžiai? Kai kurie jauni vyrai ir moterys suklimpo į skolas, nes geidė madingiausių drabužių arba moderniausios technikos. Ilgalaikės didelės paskolos daiktams įgyti — skausminga vergija! (Patarlių 22:7)

15. Kaip Biblijos principai apsaugo nuo skausmingų seksualinio palaidumo pasekmių?

¹⁵ O kokios yra seksualinio palaidumo pasekmės? Kasmet visame pasaulyje daugybė netekėjusių paauglių tampa nėščios. Vienos gimdo, bet kūdikis būna nelaukiamas ir pati mama jo nepajėgia auginti. Kitos daro abortą, o paskui jas graužia sąžinė. Kai kurie jaunuoliai užsikrečia lytiškai plintančiomis ligomis, pavyzdžiui, AIDS. Tam, kuris pažįsta Jehovą, sunkiausia pasekmė, aišku, yra sugadinti santykiai su juo. * (Galatams 5:19-21) Todėl Biblijoje labai teisingai sakoma: „Bėkite nuo paleistuvystės!“ (1 Korintiečiams 6:18, Jr)

Tarnaukime „laimingajam Dievui“

16. a) Iš kur žinome Jehovą norint, kad džiaugtumeisi savo jaunyste? b) Kodėl Jehova nurodo gaires, kurių turėtum laikytis?

¹⁶ Biblijoje rašoma, kad Jehova yra „laimingasis Dievas“. (1 Timotiejui 1:11, NW) Jis ir tau trokšta laimės. Juk jo paties Žodis sako: „Džiūgauk, jaunuoli, kol esi jaunas!“ (Mokytojo 11:9) Tačiau Jehova mato ne tik dabartį, bet toli į priekį. Jis įžvelgia,  kokios — anksčiau ar vėliau — bus blogo ir gero elgesio pasekmės. Todėl pataria: „Atmink Kūrėją savo jaunystės dienomis, dar skausmo dienoms neatėjus ir dar neatėjus metams, apie kuriuos sakysi: ‘Man jie nemalonūs!’“ (Mokytojo 12:1)

17, 18. Ką viena jaunuolė pasakė apie laimę tarnauti Jehovai ir kaip tu gali semtis tokio džiaugsmo?

¹⁷ Šiandien daug jaunuolių patyrė, kokia laimė tarnauti Jehovai. Štai 15-metė Lina pasakoja: „Turiu kuo džiaugtis. Nesiskundžiu sveikata, nes nerūkau ir nevartoju narkotikų. Susirinkimas padeda nepasiduoti baisiam Šėtono spaudimui. Mano veidas švyti laime, nes Karalystės salėje bendraudama su krikščionimis stiprėju. Nuostabiausia tai, kad galiu tikėtis amžinojo gyvenimo žemėje.“

¹⁸ Nemažai jaunimo kaip ir Lina ryžtingai kovoja už tikėjimą; tai jiems teikia džiaugsmo. Nors kartais patiria sunkumų, jaunuoliai supranta, kad jų gyvenimas prasmingas, kad jie turi patikimą ateitį. Tad ir toliau tarnauk Dievui, kuriam rūpi tavo gerovė. Džiugink jo širdį ir jis džiugins tave dabar ir per amžius! (Psalmyno 5:12 [5:11, Brb])

[Išnašos]

Ar atsimeni?

• Kuo tau pavojingas piktasis, Šėtonas?

• Kaip gali džiuginti Jehovos širdį?

• Kaip Biblija parodo, kad Jehova tavimi rūpinasi?

• Kokių palaimų galima sulaukti tarnaujant Jehovai?

[Studijų klausimai]

[Rėmelis/iliustracija 13 puslapyje]

Teisusis, kuris vos nesuklupo

Asafas, levitas, puikus muzikas, tarnavo Jehovos šventykloje senovės Izraelio laikais. Jis sukūrė giesmių, kurios buvo giedamos garbinimo metu. Nors Asafas ir turėjo tokias puikias pareigas, vienu tarpu jį ėmė traukti bedieviškas bendraamžių elgesys. Atrodė, kad jie laužo Dievo įstatymą be jokios žalos sau. „Man beveik kojos buvo pradėjusios pintis, mano žingsniai bemaž buvo ėmę slidinėti, — paskiau prisipažino Asafas. — Aš pavydėjau pagyrūnams, matydamas jų gerovę, nors jie nedori.“ (Psalmyno 73:2, 3)

Vėliau Asafas nuėjo į Dievo šventyklą ir viską išsakė jam maldoje. Pasitelkęs dvasinį regėjimą, jis suprato, kad Jehova neapkenčia blogio ir laikui bėgant tiek nedorėlis, tiek teisusis pjaus, ką sėja. (Psalmyno 73:17-20; Galatams 6:7, 8) Nedorėliai tikrai žengia slidžiu taku ir pražus — vėliausiai tada, kai Jehova naikins šią bedievišką santvarką. (Apreiškimo 21:8)

[Iliustracijos 15 puslapyje]

Jehovai rūpi tavo gerovė, o Šėtonas nori tave praryti

[Iliustracija 16 puslapyje]

Daug jaunuolių patyrė, kokia laimė drauge su bendratikiais tarnauti Jehovai