Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kiek svarbi ištikima meilė?

Kiek svarbi ištikima meilė?

Kiek svarbi ištikima meilė?

„IŠ ŽMOGAUS norima gerumo [„ištikimos meilės“, NW]“, — sakoma Biblijoje. (Patarlių 19:22, Brb) Geri darbai iš meilės — tikrai pageidautini. Tačiau Biblijoje frazė „ištikima meilė“ nurodo gerumą tarp žmonių, kuriuos jau sieja ryšys, kurie jau suartėjo dėl anksčiau kaip nors parodyto šio bruožo. „Ištikima meilė“ taip pat reiškia ištikimybę.

Judo karalius Jehoašas neišsiugdė šios pageidautinos savybės. Jis turėjo būti labai dėkingas savo tetai, taip pat dėdei Jehojadai. Kai Jehoašui nebuvo nė metų, jo nedora senelė pasiskelbė karaliene ir nužudė visus jo brolius — sosto paveldėtojus. Mažasis Jehoašas liko gyvas, nes teta ir dėdė saugiai jį paslėpė. Jie taip pat mokė jį Dievo Įstatymo. Kai Jehoašui sukako septyneri, dėdė, naudodamasis vyriausiojo kunigo valdžia, nubaudė mirtimi piktąją karalienę ir pasodino Jehoašą į sostą. (2 Metraščių 22:10—23:15)

Jaunasis Jehoašas išmintingai valdė iki dėdės mirties, bet paskui ėmė garbinti stabus. Dievas siuntė Zachariją, Jehojados sūnų, perspėti karalių dėl atskalūnybės. Tačiau šis liepė pranašą užmušti akmenimis. Kokia baisi neištikimybė šeimai, kuriai jis buvo tiek skolingas! (2 Metraščių 24:17-21)

Biblijoje sakoma: „Karalius Jehoašas neprisiminė ištikimybės, kurią jam buvo parodęs Zacharijo tėvas..., bet nužudė jo sūnų.“ Mirdamas Zacharijas ištarė: „Temato tai Viešpats ir teatlygina!“ Jo žodžiai išsipildė: Jehoašas labai pasiligojo, o paskui buvo savo tarnų nužudytas. (2 Metraščių 24:17-25)

Užuot susilaukę tokio galo kaip karalius Jehoašas, laimingą ateitį turės visi, kurie laikosi šio patarimo: „Gailestingumas [„ištikima meilė“, NW] ir tiesa tenepalieka tavęs... Taip atrasi palankumą... Dievo ir žmonių akyse.“ (Patarlių 3:3, 4, Brb)