Ar klausi: „Kur yra Jehova?“

„Jie atitolo nuo manęs... Ir jie neklausė: ‘Kur yra Jehova?’“ (JEREMIJO 2:5, 6, NW)

1. Ką žmonės turi omenyje klausdami: „Kur yra Dievas?“

„KUR yra Dievas?“ — klausia daugelis žmonių. Vieni nori suvokti, kur Dievo buveinė. Kiti taip sako, kai kur nors nutinka didelė nelaimė arba patys pakliūna į sunkią padėtį ir negali suprasti, kodėl Dievas nieko nedaro. O kai kam toks klausimas visai nekyla, nes jiems apskritai svetima mintis, kad Dievas yra. (Psalmyno 10:4)

2. Kieno pastangos ieškoti Dievo nėra tuščios?

² Daugelis, aišku, pripažįsta, jog yra gausybė Dievo buvimo įrodymų. (Psalmyno 19:2 [19:1, Brb]; 104:24) Kai kurie tiesiog tenkinasi savo religija. Tačiau milijonus visų šalių žmonių stipri meilė tiesai paskatino ieškoti tikrojo Dievo. Jų pastangos nenuėjo veltui, nes Dievas „visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų“. (Apaštalų darbų 17:26-28)

3. a) Kur yra Jehovos buvimo vieta? b) Ką reiškia Rašto klausimas: „Kur yra Jehova?“

³ Jei žmogus tikrai randa Jehovą, suvokia, kad „Dievas yra dvasia“, nematoma akimis. (Jono 4:24) Jėzus paminėjo, kad tikrasis Dievas yra ‘danguje esantis jo Tėvas’. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad mūsų dangiškojo Tėvo vieta dvasine prasme tokia aukšta, kaip aukštai dangus virš žemės. (Mato 12:50, Jr, kursyvas mūsų; Izaijo 63:15) Nors negalime Dievo matyti, jis leidžia pažinti jį ir daug sužinoti apie jo tikslus. (Išėjimo 33:20; 34:6, 7) Jis atsako į klausimus žmonėms, kurie nuoširdžiai stengiasi suvokti būties prasmę. Dievas nurodo patikimus principus, padedančius nustatyti jo požiūrį į aktualius mūsų gyvenimui dalykus, kad žinotume, ar mūsų troškimai derinasi su jo valia. Jehova nori, kad keltume tokius klausimus ir uoliai ieškotume atsakymų. Per pranašą Jeremiją Jehova papeikė senovės Izraelio tautą, nes ji to nedarė. Izraelitai žinojo Dievo vardą, tačiau neklausinėjo: „Kur yra Jehova?“ (Jeremijo 2:6, NW) Jiems nerūpėjo Jehovos tikslai. Tauta neieškojo Dievo vadovavimo. Tad kai reikia apsispręsti tiek dėl didelių, tiek mažų dalykų, ar klausi: „Kur yra Jehova?“

Tie, kurie klausinėjo Dievą

4. Kuo mums naudingas Dovydo pavyzdys, mokantis klausti Jehovos?

⁴ Dar būdamas jaunas, Jesės sūnus Dovydas išsiugdė tvirtą tikėjimą Jehova. Jis žinojo, kad Jehova yra „gyvasis Dievas“. Dovydas patyrė Jehovos apsaugą. Tikėjimo bei meilės ‘Jehovos vardui’ skatinamas, jis nukovė iki dantų apsiginklavusį filistinų milžiną Galijotą. (1 Samuelio 17:26, 34-51; NW) Tačiau dėl tokios sėkmės Dovydas per daug nepasitikėjo savo jėgomis. Jis nemanė, kad nuo šiol, ką tik darytų, Jehova jį laimins. Paskesniais metais, kai reikėdavo ką nors nuspręsti, Dovydas  ne kartą klausinėdavo Jehovą. (1 Samuelio 23:2; 30:8; 2 Samuelio 2:1; 5:19) Jis nenustojo meldęs: „Parodyk man savo kelius, Viešpatie, pamokyk mane apie savo takus. Vesk mane savo tiesa ir mokyk mane, nes esi Dievas, mano Gelbėtojas. Tavimi visados pasitikiu.“ (Psalmyno 25:4, 5) Koks puikus sektinas pavyzdys!

5, 6. Kaip Juozapatas ieškojo Jehovos įvairiais savo gyvenimo tarpsniais?

⁵ Karaliaus Juozapato, Dovydo penktos kartos palikuonio, dienomis jungtinė trijų tautų kariuomenė pakilo prieš Judą. Šiuo kritišku šaliai laiku Juozapatas „atsidavė ieškoti Viešpaties“. (2 Metraščių 20:1-3, Brb) Jis tai darė jau ne pirmą kartą. Karalius atmetė Baalo garbinimą, įsigalėjusį atskalūniškoje šiaurinėje Izraelio karalystėje, ir apsisprendė vaikščioti Jehovos keliais. (2 Metraščių 17:3, 4) Tad kaip dabar, gresiant nelaimei, Juozapatas ‘ieškojo Jehovos’?

⁶ Viešai melsdamasis Jeruzalėje tuo kritišku laiku Juozapatas parodė nepamiršęs, kad Jehova yra visagalis. Karalius nuodugniai apmąstė Jehovos tikslą, žinomą iš to, kad Jis pašalino kitas tautas ir atidavė jų žemę Izraeliui kaip paveldą. Juozapatas pripažino neapsieisiąs be Jehovos pagalbos. (2 Metraščių 20:6-12) Ar tada Jehova leidosi surandamas? Taip. Per levitą Jahazielį Dievas davė konkretų nurodymą ir kitą dieną apdovanojo savo tautą pergale. (2 Metraščių 20:14-28) Kaip gali̇̀ būti tikras, kad Jehova ir tau leisis surandamas, kai prašysi jį vadovavimo?

7. Kieno maldas Dievas išklauso?

⁷ Jehova nėra šališkas. Jis skatina visų tautų žmones ieškoti jo maldoje. (Psalmyno 65:3 [65:2, Brb]; Apaštalų darbų 10:34, 35) Dievas įsidėmi, kas slypi širdyje tų, kurie į jį kreipiasi. Jis patikina mus, jog išklauso teisiųjų maldas. (Patarlių 15:29) Jehova leidžiasi atrandamas ir tų, kurie anksčiau nekreipė į jį dėmesio, bet dabar nuolankiai siekia jo vadovavimo. (Izaijo 65:1) Dievas net išklauso asmenis, kurie nesilaikė jo įstatymų, o dabar nusižeminę atgailauja. (Psalmyno 32:5, 6; Apaštalų darbų 3:19) Tačiau jei širdis Jam nepaklusni, žmogus meldžia tuščiai. (Morkaus 7:6, 7) Apžvelkime keletą pavyzdžių.

Jie meldėsi, bet nebuvo išklausyti

8. Kodėl karaliaus Sauliaus maldos buvo nepriimtinos Jehovai?

⁸ Kai pranašas Samuelis pasakė karaliui Sauliui, kad Dievas jį atstūmė dėl nepaklusnumo, šis parpuolė kniūbsčias prieš Jehovą. (1 Samuelio 15:30, 31) Bet tai buvo tik išorinis gestas. Saulius troško ne paklusti Dievui, bet būti pagerbtas žmonių akivaizdoje. Vėliau filistinams kariaujant su Izraeliu, Saulius formaliai pasikláusė Jehovos. Negavęs atsakymo, jis teiravosi dvasių iškvietėjos, nors ir žinojo, kad Jehova tai smerkia. (Pakartoto  Įstatymo 18:10-12; 1 Samuelio 28:6, 7) 1 Metraščių 10:14 apie Saulių pasakyta: „Jis neprašė Viešpaties patarimo.“ Kodėl? Saulius meldėsi be tikėjimo ir tai prilygo tam, tarsi visai nesimelstų.

9. Ko trūko Zedekijui, prašančiam Jehovą vadovavimo?

⁹ Pietinės Judo karalystės dienoms baigiantis irgi buvo daug meldžiamasi ir klausinėjama Dievo pranašų. Tačiau tauta, nors ir tarėsi garbinanti Jehovą, buvo atsidavusi stabmeldystei. (Sofonijo 1:4-6) Jie teiraudavosi Dievo atsainiai, bet neparuošė savo širdžių paklusti jo valiai. Karalius Zedekijas prašė Jeremiją paklausti apie jį Jehovos. Dievas jau buvo pasakęs, ką privalo karalius daryti. Bet neturėdamas tikėjimo ir bijodamas žmonių Zedekijas nepakluso Jehovai, todėl iš jo išgirdo tik tai, ko nenorėjo girdėti. (Jeremijo 21:1-12; 38:14-19)

10. Nors Johananas ieškojo Jehovos vadovavimo, kas buvo negerai ir ko pasimokome iš to atsitikimo?

¹⁰ Kai babiloniečių kariuomenė sugriovė Jeruzalę, o žydus išvedė į nelaisvę, Johananas su mažu Judo gyventojų likučiu sumanė keliauti į Egiptą. Susiruošę į kelionę paprašė Jeremijo pasimelsti už juos ir maldauti Jehovą vadovavimo. Tačiau nesulaukę tokio atsakymo, kokio geidė, padarė kaip buvo sumanę. (Jeremijo 41:16—43:7) Ar apmąstydamas šiuos atsitikimus įžvelgi principus, kuriuos dera pritaikyti, kad būtum Jehovos išklausytas?

„Nepaliaukite tyrinėti“

11. Kodėl mums reikia taikyti patarimą iš Efeziečiams 5:10?

¹¹ Teisingas garbinimas — tai ne tik parodyti pasiaukojimą krikštu vandenyje, lankyti susirinkimo sueigas ir dalyvauti skelbimo tarnyboje. Tam turi būti skirtas visas mūsų gyvenimas. Kasdien patiriame spaudimą — vieni neįžvelgiamą, kiti akivaizdų — ir tai gali mus priversti pasukti iš kelio, kuriuo turi eiti Dievui atsidavęs žmogus. Kaip reaguosime į tokį spaudimą? Rašydamas ištikimiems Efezo krikščionims, apaštalas Paulius juos skatino: „Nepaliaukite tyrinėti, kas patinka Viešpačiui.“ (Efeziečiams 5:10, NW) Kad tai išmintinga, rodo daugelis Rašte paminėtų atsitikimų.

12. Kas Jehovai nepatiko, kai Dovydas ėmėsi nugabenti sandoros skrynią į Jeruzalę?

¹² Praėjus daugeliui metų po to, kai sandoros skrynia buvo grąžinta Izraeliui ir laikoma Kirjat Jearimuose, karalius Dovydas nutarė pergabenti ją į Jeruzalę. Jis pasitarė su tautos vadovais ir pasakė, kad skrynia bus nugabenta, ‘jei jiems atrodys gerai ir jeigu tokia Viešpaties valia’. Bet deramai nepasidomėjo, kokia Jehovos valia dėl to dalyko. Jeigu būtų pasirūpinęs tai sužinoti, niekad nebūtų įkėlęs skrynios į vežimą, o būtų įsakęs nešti Kehato kilties levitams,  kaip Dievas aiškiai buvo nurodęs. Nors Dovydas dažnai klausinėdavo Jehovos, dabar to deramai nepadarė. Todėl atsitiko nelaimė. Vėliau Dovydas pasakė: „Viešpats, mūsų Dievas, ištiko mus, nes mes ieškojome Jo ne taip, kaip turėjome.“ (1 Metraščių 13:1-3; 15:11-13; Brb; Skaičių 4:4-6, 15; 7:1-9)

13. Koks buvo priminimas giesmėje, sudėtoje sėkmingai pernešus sandoros skrynią?

¹³ Kai galiausiai sandoros skrynia buvo levitų nunešta iš Obed Edomo namų į Jeruzalę, Dovydas sudėjo giesmę. Joje skambėjo nuoširdus priminimas: „Ieškokite Viešpaties ir Jo jėgos. Ieškokite nuolat Jo veido. Atsiminkite Jo nuostabius darbus, kuriuos Jis yra padaręs, Jo stebuklus ir Jo lūpų tartus sprendimus.“ (1 Metraščių 16:11, 12, Brb)

14. Kuo mums naudingas geras Saliamono pavyzdys ir ko galime pasimokyti iš jo vėlesnių klaidų?

¹⁴ Prieš mirtį Dovydas patarė savo sūnui Saliamonui: „Jeigu ieškosi [Jehovos], jis leis tau save surasti.“ (1 Metraščių 28:9) Gavęs sostą, Saliamonas nuėjo į Gibeoną, kur stovėjo susitikimo palapinė, ir atnašavo Jehovai aukas. Čia Jehova pasiūlė Saliamonui: „Prašyk, ko nori, kad tau duočiau.“ Atsakydamas į Saliamono prašymą, Jehova dosniai davė jam išminties bei žinių teisti Izraelį ir dar pridėjo turtų bei garbės. (2 Metraščių 1:3-12) Pagal Dovydui Jehovos duotą architektūrinį planą Saliamonas pastatė didingą šventyklą. Tačiau Saliamonas neieškojo Jehovos tuomet, kai imdavo į žmonas ne Jehovos garbintojas. Karaliui pasenus šios moterys nugręžė jo širdį nuo Jehovos. (1 Karalių 11:1-10) Kad ir kokie atrodytume garsūs, išmintingi ar išsilavinę, svarbu ‘nepaliauti tyrinėti, kas patinka Viešpačiui’.

15. Kai etiopas Zerachas atžygiavo prieš Judą, kodėl Asa galėjo su pasitikėjimu melsti Jehovą išgelbėjimo?

¹⁵ Kad tai verta daryti, įtikina pasakojimas apie karalių Asą, Saliamono provaikaitį. Asa karaliavo jau vienuolika metų, kai etiopas Zerachas su milijonu karių atžygiavo prieš Judą. Ar Jehova išgelbės Judą? Prieš 500 metų Jehova aiškiai nurodė, ko gali tauta tikėtis klausydama ir neklausydama jo įsakymų. (Pakartoto Įstatymo 28:1, 7, 15, 25) Valdymo pradžioje Asa pašalino iš savo karalystės klaidingo garbinimo aukurus ir stulpus. Jis ragino žmones „ieškoti Viešpaties“. Karalius tai padarė dar neužgriuvus nelaimei, todėl kupinas tikėjimo galėjo melsti Jehovą pagalbos. Kuo viskas baigėsi? Judo žmonės buvo apdovanoti įspūdinga pergale. (2 Metraščių 14:1-11 [14:2-12, Brb])

16, 17. a) Nors Asa laimėjo pergalę, ką Jehova jam priminė? b) Kai Asa pasielgė neišmintingai, kokios paramos susilaukė, tačiau kaip reagavo? c) Kuo mums naudinga apmąstyti Asos elgesį?

¹⁶ Tačiau kai Asa pargrįžo su pergale, Jehova pasiuntė Azariją pasitikti karaliaus ir pasakyti: „Klausykitės manęs, Asa ir visas Judai su Benjaminu! Viešpats su jumis, kai jūs su juo. Jeigu jo ieškosite, jis leisis surandamas, bet jeigu paliksite jį, jis paliks jus.“ (2 Metraščių 15:2) Ir vėl uoliai nusiteikęs Asa palaikė teisingą garbinimą. Tačiau po 24 metų, kai dar sykį ėmė grėsti karas, Asa Jehovos nebeieškojo. Jis nesikreipė į Dievo Žodį ir neprisiminė, ką Jehova padarė anuomet, kai etiopų kariuomenė įsiveržė į Judą. Karalius pasielgė neišmintingai — sudarė sąjungą su Sirija. (2 Metraščių 16:1-6)

¹⁷ Todėl Jehova pasiuntė regėtoją Hananį pataisyti Asos. Sužinojęs Jehovos požiūrį, Asa galėjo apsigalvoti. Tačiau jis įsižeidė  ir uždarė Hananį į kalėjimą. (2 Metraščių 16:7-10) Kaip apgailėtina! O ką galima pasakyti apie mus? Gal ieškome Dievo, bet paskui atmetame jo patarimą? Kai sunerimęs, rūpestingas vyresnysis duoda mums Biblijos patarimą dėl to, kad imame veltis į pasaulio reikalus, ar esame dėkingi už meilingą paramą, padedančią žinoti, „kas patinka Viešpačiui“.

Nepamiršk klausti

18. Kuo mums naudingi Elihuvo žodžiai Jobui?

¹⁸ Įtampai prislėgus, kartais klysta netgi tas, kuris jau seniai puikiai tarnauja. Jobui, atstumiančios ligos ištiktam, praradusiam vaikus bei turtą, neteisingai savo draugų kaltinamam, visos mintys ėmė suktis tik apie save. Elihuvas jam priminė: „Nė vienas nesako: ‘Kur Dievas, mano Kūrėjas.’“ (Jobo 35:10) Jobui reikėjo sutelkti dėmesį į Jehovą ir apmąstyti, kaip jis vertina tokią padėtį. Jobas nuolankiai priėmė šį priminimą ir mums verta sekti jo pavyzdžiu.

19. Ką izraelitai dažnai pamiršdavo?

¹⁹ Izraelis žinojo, kaip Dievas visada elgėsi su savo tauta. Tačiau labai dažnai žmonės to neprisimindavo spręsdami svarbius klausimus. (Jeremijo 2:5, 6, 8) Jie vaikėsi savo pačių siekių užuot klausę: „Kur yra Jehova?“ (Izaijo 5:11, 12)

Nenustok klausti: „Kur yra Jehova?“

20, 21. a) Kas šiandien rodo Eliziejaus dvasią ieškodami Jehovos vadovavimo? b) Kaip galime sekti tikėjimo pavyzdžiais ir turėti iš to naudos?

²⁰ Elijo viešajai tarnystei baigiantis jo sekėjas Eliziejus paėmė nukritusį nuo Elijo apsiaustą, nuėjo prie Jordano, sudavė juo per vandenį ir paklausė: „Kur Viešpats, Elijo Dievas?“ (2 Karalių 2:14) Jehova atsakė parodydamas, kad savo dvasios dabar suteikė Eliziejui. Ko iš to pasimokome?

²¹ Kai kas panašaus būna ir šiais laikais.  Kai kurie pateptieji krikščionys, vadovaujantys skelbimo darbui, baigia savo žemiškąjį gyvenimą. Tie, kas po jų įpareigoti tęsti priežiūros darbą, tyrinėja Raštą ir meldžia Jehovą vadovavimo. Jie nedvejodami klausia: „Kur yra Jehova?“ Todėl Dievas toliau veda savo tautą ir laimina jos veiklą. Ar sekame tokių Dievo tarnų tikėjimo pavyzdžiu? (Hebrajams 13:7, Brb) Jei taip, vadinasi, glaudžiai laikomės Jehovos organizacijos, leidžiamės jo vadovaujami ir esame visiškai atsidėję darbui, kurį prižiūri Jėzus Kristus. (Zacharijo 8:23)

Kaip atsakytum?

• Kodėl turime klausti: „Kur yra Jehova?“

• Kaip šiandien galime rasti atsakymą į klausimą „Kur yra Jehova?“

• Kodėl į kai kuriuos prašymus suteikti vadovavimą Dievas neatsako?

• Kaip Biblijos pavyzdžiai moko ‘nepaliauti tyrinėti, kas patinka Viešpačiui’?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 9 puslapyje]

Kaip karalius Juozapatas ieškojo Jehovos?

[Iliustracija 10 puslapyje]

Kodėl Saulius teiravosi dvasių iškvietėjos?

[Iliustracijos 12 puslapyje]

Melskis, studijuok ir apmąstyk, kad žinotum, ‘kur yra Jehova’