Kristus kalba susirinkimams

„Tai sako tas, kuris laiko savo dešinėje septynias žvaigždes.“ (APREIŠKIMO 2:1)

1, 2. Kodėl mus turi dominti, ką Kristus pasakė septyniems Mažosios Azijos susirinkimams?

KRIKŠČIONIŲ susirinkimo Galva yra Jehovos viengimis Sūnus Jėzus Kristus. Kad jo pateptųjų sekėjų susirinkimas būtų nepriekaištingas, Kristus jiems vadovauja pagirdamas ir pataisydamas. (Efeziečiams 5:21-27) Tai matome iš Apreiškimo 2 ir 3 skyrių, kuriuose užrašyti įtaigūs ir meilingi Jėzaus pranešimai septyniems Mažosios Azijos susirinkimams.

² Prieš gaudamas Jėzaus nurodymus septyniems susirinkimams, apaštalas Jonas turėjo „Viešpaties dienos“ regėjimą. (Apreiškimo 1:10, NW) Ta „diena“ prasidėjo 1914 metais įkūrus Mesijo Karalystę. Todėl šiomis paskutinėmis dienomis itin svarbu žinoti, ką Kristus pasakė susirinkimams. Jo drąsinimas ir patarimai padeda mums atsilaikyti tokiu kritišku metu. (2 Timotiejui 3:1-5)

3. Ką simbolizuoja Jono regėtos „žvaigždės“, „angelai“ ir „aukso žibintuvai“?

³ Jonas regėjo pašlovintą Jėzų Kristų, ‘laikantį savo dešinėje septynias žvaigždes’ ir ‘vaikščiojantį tarp septynių žibintuvų’, arba susirinkimų. Žvaigždės — tai „septynių bendruomenių angelai“. (Apreiškimo 1:20; 2:1; Jr) Kartais jos simbolizuoja dvasinius kūrinius — angelus, tačiau Kristus nebūtų liepęs žmogui užrašyti pranešimo, skirto dvasinėms būtybėms. Todėl logiška manyti, kad šios žvaigždės — dvasia pateptieji prižiūrėtojai, arba vyresniųjų tarybos. Žodis „angelai“ nurodo, kad tie pateptieji yra pranešėjai. Dievo organizacija išaugo, todėl ‘ištikimas prievaizdas’ paskyrė prižiūrėtojais daugiau tinkamų vyrų — iš Jėzaus „kitų avių“. (Luko 12:42-44; Jono 10:16)

4. Kuo vyresniesiems naudinga įsidėmėti, ką Kristus sako susirinkimams?

⁴ „Žvaigždės“ yra Jėzaus dešinėje rankoje, reiškiančioje jo galią, valdymą, palankumą ir apsaugą. Vadinasi, jos yra jam atskaitingos. Klausydami Jėzaus žodžių, pasakytų kiekvienam iš septynių susirinkimų, šių laikų vyresnieji suvokia, kaip turi elgtis panašiomis aplinkybėmis. Klausyti Dievo Sūnaus, aišku, reikia visiems krikščionims. (Morkaus 9:7) Tad ko išmoksime įsidėmėdami, ką Kristus kalba susirinkimams?

 Efezo angelui

5. Koks buvo Efezas?

⁵ Efezo susirinkimą Jėzus ir pagyrė, ir pataisė. (Perskaityk Apreiškimo 2:1-7.) Šiame Mažosios Azijos vakarų pakrantės turtingame prekybos ir religijos centre stovėjo didžiulė deivės Artemidės šventykla. Nors Efeze vyravo palaidumas, klaidinga religija, burtininkavimas, Dievas palaimino apaštalo Pauliaus bei kitų krikščionių tarnystę šiame mieste. (Apaštalų darbų, skyrius 19)

6. Kuo panašūs šių laikų ir senovės Efezo krikščionys?

⁶ Kristus pagyrė Efezo susirinkimą sakydamas: „Aš žinau tavo darbus, tavo triūsą ir tavo ištvermę. Žinau, kad tu negali pakęsti piktųjų ir ištyrei tuos, kurie sakosi esą apaštalai, bet tokie nėra, ir radai juos esant melagius.“ Šiais laikais tikrųjų Jėzaus sekėjų susirinkimai irgi pasižymi gerais darbais, rūpestingu triūsu, ištverme. Jie saugojasi netikrų brolių, norinčių, kad juos laikytų apaštalais. (2 Korintiečiams 11:13, 26) Kaip ir efeziečiai, ištikimi krikščionys šiandien „negali pakęsti piktųjų“. Kad Jehovos garbinimas būtų tyras, o susirinkimai apsaugoti, jie nebendrauja su neatgailaujančiais atskalūnais. (Galatams 2:4, 5; 2 Jono 8-11)

7, 8. Kokią rimtą bėdą turėjo Efezo susirinkimas ir kaip mes galėtume išsivaduoti iš panašios padėties?

⁷ Vis dėlto Efezo krikščionys turėjo rimtą bėdą. „Aš turiu prieš tave tai, — sakė Jėzus, — kad palikai savo pirmąją meilę.“ To susirinkimo žmonėms reikėjo vėl įžiebti savo pirmąją meilę Jehovai. (Morkaus 12:28-30; Efeziečiams 2:4; 5:1, 2) Mums visiems reikia stebėti, kad neprarastume pirmosios meilės Dievui. (3 Jono 3) Kaip tada, jei turtų troškimas ar malonumai darosi mums svarbiausi? (1 Timotiejui 4:8; 6:9, 10) Tuomet turime karštai melsti Dievą, kad padėtų vietoj tokių polinkių puoselėti ištikimą meilę jam ir dėkingumą už visa, ką jis ir jo Sūnus daro dėl mūsų. (1 Jono 4:10, 16)

⁸ Kristus ragino efeziečius: „Prisimink, nuo kur nupuolei, atsiversk ir vėl imkis pirmykščių darbų.“ O jei to nedarys? „Jei neatsiversi, — pasakė Jėzus, — tai aš ateisiu ir išjudinsiu iš vietos tavo žibintuvą.“ Jei visos avys prarastų savo pirmąją meilę Dievui, žibintuvas, arba susirinkimas, jau nebešviestų. Todėl būdami uolūs krikščionys, stropiai darbuokimės, kad susirinkimas skleistų dvasinę šviesą. (Mato 5:14-16)

9. Kaip turime žiūrėti į sektantizmą?

⁹ Efeziečiai buvo girtini už tai, kad nekentė „mikalojininkų darbų“. Apie šiuos užsiminta tik Apreiškimo knygoje; nieko nepasakyta apie jų kilmę, mokymus, veiklą. Tačiau jeigu Jėzus pasmerkė žmonių sekėjus, mes turime kaip ir Efezo krikščionys nekęsti sektantizmo. (Mato 23:10)

10. Kas laukia tų, kurie klausosi, ką dvasia sako?

¹⁰ „Kas turi ausis, tegul klauso, ką Dvasia sako bendruomenėms!“ — tarė Kristus (Jr). Būdamas žemėje Jėzus kalbėjo veikiamas Dievo dvasios. (Izaijo 61:1; Luko 4:16-21) Todėl privalu įsiklausyti, ką per jį Dievas sako. Dvasios vadovaujamas Jėzus pažadėjo: „Nugalėtojui aš duosiu valgyti nuo gyvybės medžio, esančio Dievo rojuje!“ Pateptiesiems, klausantiems, ką dvasia sako, tai reiškia nemarumą dangiškajame „Dievo rojuje“, šalia paties Jehovos. „Milžiniška minia“, irgi klausanti, ką dvasia sako, džiaugsis žemiškajame rojuje: gers iš „gyvybės vandens upės“ ir bus pagydyta ten augančio „medžio lapais“. (Apreiškimo 7:9; 22:1, 2; Luko 23:43)

11. Kaip galime skiepyti bendratikiams meilę Jehovai?

¹¹ Efeziečiai pamiršo savo pirmąją meilę Dievui. O jeigu kokiame nors susirinkime taip atsitinka šiandien? Patys skiepykime  bendratikiams meilę Jehovai kalbėdami apie jo meilingus darbus. Būkime dėkingi už meilę, Dievo parodytą paaukojant savo brangų Sūnų. (Jono 3:16; Romiečiams 5:8) Nepraleiskime progos paminėti Dievo meilę sueigose atsakinėdami ar atlikdami užduotis. Kad mylime Jehovą, parodome ir šlovindami jo vardą krikščioniškoje tarnyboje. (Psalmyno 145:10-13) Žodžiais bei darbais išties galime daug prisidėti, kad iš naujo įžiebtume arba sustiprintume pirmąją susirinkimo meilę Dievui.

Smirnos angelui

12. Kokia buvo Smirnos istorija ir religija?

¹² Kristus — „Pirmasis ir Paskutinysis, numiręs ir vėl grįžęs į gyvenimą“ — pagyrė Smirnos susirinkimą. (Perskaityk Apreiškimo 2:8-11.) Smirna (dabar Izmyras, Turkija), įkurta Mažosios Azijos vakarų pakrantėje, iš pradžių buvo apgyventa graikų. Apie 580 m. p. m. e. ją sugriovė lydijiečiai. Aleksandro Didžiojo įpėdiniai atstatė Smirną naujoje vietoje. Ji tapo romėnų provincija Azijoje ir vienu iš prekybos centrų, garsėjančių puikiais visuomeniniais pastatais. Smirnoje stovėjo Tiberijaus šventykla, taigi mieste itin garbino imperatorių. Garbintojai turėdavo sudeginti žiupsnelį smilkalų ir sakyti: „Ciesorius yra Viešpats.“ Krikščionys negalėjo to daryti, nes jiems ‘Jėzus — Viešpats’. Todėl jie patyrė išmėginimų. (Romiečiams 10:9, Jr)

13. Nors Smirnos krikščionis vargino nepritekliai, kuo jie buvo turtingi?

¹³ Be kitų sunkumų, Smirnos krikščionys kentė skurdą. Dėl to, kad negarbino imperatoriaus, jie tikriausiai buvo suvaržyti ekonomiškai. Šiais laikais Jehovos tarnai irgi nėra apsaugoti nuo panašių išbandymų. (Apreiškimo 13:16, 17) Nors juos kamuoja nepritekliai kaip Smirnos krikščionis, tačiau dvasiškai yra turtingi, o tai — svarbiausia. (Patarlių 10:22; 3 Jono 2)

14, 15. Kaip pateptuosius guodžia žodžiai iš Apreiškimo 2:10?

¹⁴ Dauguma Smirnos žydų buvo „šėtono sinagoga“, nes laikėsi Raštui prieštaraujančių tradicijų, atmetė Dievo Sūnų ir piktžodžiavo dvasia pagimdytiems sekėjams. (Romiečiams 2:28, 29) Vis dėlto kokia paguoda pateptiesiems tolesni Kristaus žodžiai: „Nebijok būsimųjų kentėjimų! Štai velnias įmes kai kuriuos jūsiškius į kalėjimą, kad būtumėte išbandyti. Jūsų laukia dešimties dienų priespauda. Būk ištikimas iki mirties, ir aš tau duosiu gyvenimo vainiką!“ (Apreiškimo 2:10)

¹⁵ Palaikydamas Jehovos visavaldystę Jėzus nebijojo mirti. (Filipiečiams 2:5-8) Nors dabar Šėtonas kovoja su pateptųjų likučiu, šie nesibijo nieko, ką jiems bendrai tektų patirti: sielvarto, įkalinimo, smurtinės mirties. (Apreiškimo 12:17) Jie nugalės pasaulį. Gėlių vainikai, kuriuos uždėdavo pagonių  žaidynių nugalėtojams, nuvysdavo, o prikeltiems pateptiesiems Kristus žada „gyvenimo vainiką“ — nemarybę danguje. Kokia neįkainojama dovana!

16. Jei priklausome tokiam kaip senovės Smirnos susirinkimui, į ką turėtume sutelkti dėmesį?

¹⁶ Gal ir mes — puoselėjantieji dangišką arba žemišką viltį — priklausome susirinkimui, panašiam į senovės Smirnos? Tuomet padėkime bendratikiams sutelkti dėmesį į pagrindinę priežastį, dėl kurios Dievas leidžia patirti persekiojimus — visavaldystės klausimą. Kiekvienas ištikimas Jehovos liudytojas įrodo, kad Šėtonas yra melagis ir kad net persekiojamas žmogus gali nesvyruodamas palaikyti Dievo teisę viešpatauti kaip visatos Valdovui. (Patarlių 27:11) Skatinkime bendratikius ištverti persekiojimus ir toliau ‘be baimės tarnauti [Jehovai] su šventumu ir teisumu jo akivaizdoje per visas mūsų dienas’ — netgi amžinai. (Luko 1:68, 69, 74, 75; Jr)

Pergamo angelui

17, 18. Kokio garbinimo centras buvo Pergamas ir kuo galėjo baigtis atsisakymas prisidėti prie pagonių stabmeldystės?

¹⁷ Pergamo susirinkimą Kristus ir pagyrė, ir pataisė. (Perskaityk Apreiškimo 2:12-17; Brb.) Įsikūręs apie 80 kilometrų į šiaurę nuo Smirnos, Pergamas buvo pasinėręs į stabmeldystę. Matyt, čia buvo subėgę Chaldėjos magai (astrologai). Pergame ligoti žmonės plūsdavo į atnaujintą Asklepijo šventyklą, mat jį klaidatikiai laikė gydymo dievu. Mieste stovėjo šventykla, skirta imperatoriui Augustui garbinti, todėl Pergamas pavadintas „pagrindiniu ankstyvųjų laikų imperijos imperatoriaus kulto centru“ (Encyclopædia Britannica, 1959, t. 17, p. 507).

¹⁸ Pergame buvo aukuras Dzeusui. Mieste klestėjo Velnio įkvėptas žmonių dievinimas. Nestebina žodžiai, kad Pergamo susirinkimas esąs ten, kur „šėtono sostas“! Atsisakymas garbinti imperatorių Jehovos visavaldystės rėmėjui galėjo baigtis mirtimi. Pasaulis vis dar valdomas Velnio, tad šiandien garbinami tautiniai simboliai. (1 Jono 5:19) Nuo pirmojo amžiaus iki mūsų dienų daug ištikimų krikščionių nukankinta kaip ir, pasak Kristaus, „Antipas, mano liudytojas, mano ištikimasis, buvo nužudytas“ (Jr). Jehova Dievas ir Jėzus Kristus, be abejo, saugo atmintyje tokius ištikimus tarnus. (1 Jono 5:21)

19. Ką darė Balaamas ir dėl ko turi budėti visi krikščionys?

¹⁹ Kristus paminėjo ir „Balaamo mokslą“. Geisdamas dovanų netikras pranašas Balaamas mėgino prakeikti Izraelį, tačiau Dievo priverstas jį palaimino. Tada Balaamas ėmė veikti išvien su Moabo karaliumi Balaku ir suviliojo daugelį izraelitų  atsiduoti stabmeldystei bei palaidumui. Krikščionių vyresnieji turi ginti teisumą taip pat ryžtingai kaip Finehas, pakėlęs ranką prieš Balaamo darbus. (Skaičių 22:1—25:15; 2 Petro 2:15, 16; Judo 11) Tiesą sakant, visi krikščionys privalo budėti, kad į susirinkimą neprasiskverbtų stabmeldystė bei palaidumas. (Judo 3, 4)

20. Jei kuris nors krikščionis ima puoselėti atskalūniškas pažiūras, ką jis turi daryti?

²⁰ Pergamo susirinkimui grėsė didelis pavojus, nes jame buvo „besilaikančių mikalojininkų mokslo“. Kristus pasakė susirinkimui: „Atsiversk! O jeigu ne, aš greitai ateisiu ir kovosiu su jais savo burnos kalaviju.“ Sektantai nori pridaryti krikščionims dvasinės žalos; tie, kas remia susiskaldymus bei sektas, nepaveldės Dievo Karalystės. (Romiečiams 16:17, 18; 1 Korintiečiams 1:10; Galatams 5:19-21) Jei kuris nors krikščionis pajunta pradedąs puoselėti atskalūniškas pažiūras ir jas skleisti, jis turi reaguoti į Kristaus perspėjimą. Kad išsigelbėtų nuo nelaimės, toks asmuo turi atgailauti ir kreiptis į susirinkimo vyresniuosius dvasinės paramos. (Jokūbo 5:13-18) Jis privalo veikti nedelsdamas, nes Jėzus greit ateis teisti.

21, 22. Kas ragauja „paslėptos manos“ ir ką tai simbolizuoja?

²¹ Ištikimiems pateptiesiems krikščionims bei jų atsidavusiems draugams nėra ko bijotis būsimo teismo. Visų, kurie klauso Dievo šventosios dvasios vadovavimu duoto Jėzaus patarimo, laukia palaimos. Štai pasaulį nugalintys pateptieji bus pakviesti valgyti „paslėptos manos“ ir gaus „baltą akmenėlį“ su įrašytu „nauju vardu“.

²² Dievas siuntė maną izraelitams sotinti per visą 40-ies metų jų kelionę dykuma. Truputis tos „duonos“ buvo laikoma aukso ąsotyje, įdėtame į sandoros skrynią. Taigi ji buvo paslėpta padangtės Švenčiausiojoje, kurioje stebuklinga šviesa simbolizavo Jehovos artumą. (Išėjimo 16:14, 15, 23, 26, 33; 26:34; Hebrajams 9:3, 4) Niekam buvo nevalia valgyti tos paslėptos manos. Tačiau prikelti Jėzaus pateptieji sekėjai apsivelka nemarybe — tai simboliškai prilyginama „paslėptos manos“ valgymui. (1 Korintiečiams 15:53-57)

23. Ką reiškia „baltas akmenėlis“ ir „naujas vardas“?

²³ Romos teismuose juodas akmenėlis reikšdavo pasmerkimą, o baltas — išteisinimą. Tai, kad Jėzus duoda nugalėtojams pateptiesiems krikščionims „baltą akmenėlį“, reiškia, jog jie laikomi nekalti, tyri, švarūs. Kadangi romėnams akmenėliai suteikdavo teisę dalyvauti svarbiuose renginiuose, „baltas akmenėlis“ gali reikšti, jog pateptiesiems danguje skirta vieta Avinėlio vestuvėse. (Apreiškimo 19:7-9) „Naujas vardas“, matyt, reiškia jų kaip bendrapaveldžių vienybę su Jėzumi dangiškojoje Karalystėje. Kaip visa tai drąsina pateptuosius bei jiems talkinančius Jehovos tarnyboje draugus, kurie puoselėja gyvenimo žemės rojuje viltį!

24. Kaip turime žiūrėti į atskalūnybę?

²⁴ Verta nepamiršti, jog Pergamo susirinkimui  pavojų kėlė atskalūnai. Jei panašus pavojus iškilęs tavo susirinkimo dvasinei gerovei, atmesk bet kokią atskalūnybę ir nepaliauk laikytis tiesos. (Jono 8:32, 44; 3 Jono 4) Kadangi melagingi mokytojai bei asmenys, linkę į atskalūnybę, gali sugadinti visą susirinkimą, turime ryžtingai priešintis klaidatikystei ir neleisti suktiems išvedžiotojams atitraukti mūsų nuo tiesos. (Galatams 5:7-12; 2 Jono 8-11)

25. Kokiems susirinkimams skirti Kristaus žodžiai, kuriuos aptarsime kitame straipsnyje?

²⁵ Aptarėme įsimintinus pašlovinto Jėzaus Kristaus pagyrimus ir patarimus, skirtus trims iš septynių Mažosios Azijos susirinkimų. Šventosios dvasios vadovaujamas jis turėjo daug ką pasakyti ir keturiems kitiems susirinkimams. Pranešimus Tiatyrų, Sardų, Filadelfų ir Laodikėjos susirinkimams apžvelgsime kitame straipsnyje.

Kaip atsakytum?

• Kodėl turime įsiklausyti į Kristaus žodžius susirinkimams?

• Kaip galime padėti vėl įžiebti susirinkimo pirmąją meilę Dievui?

• Kodėl dera tvirtinti, jog vargingai gyvenę Smirnos krikščionys iš tikrųjų buvo turtingi?

• Apmąstydami Pergamo susirinkime susiklosčiusią padėtį, kaip turime žiūrėti į atskalūnybę?

[Studijų klausimai]

[Žemėlapis 10 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

GRAIKIJA

MAŽOJI AZIJA

Efezas

Smirna

Pergamas

Tiatyrai

Sardai

Filadelfai

Laodikėja

[Iliustracija 12 puslapyje]

„Milžiniška minia“ džiaugsis žemės rojumi

[Iliustracijos 13 puslapyje]

Persekiojami krikščionys nugali pasaulį