„Nenusigąskite ir nebijokite!“
„Nenusigąskite ir nebijokite!“
„Nenusigąskite ir nebijokite!.. Viešpats bus su jumis!“ (2 METRAŠČIŲ 20:17, Brb)
1. Kokie jausmai apima išgirdus apie terorizmą ir kodėl žmonių baimė pateisinama?
TERORIZMAS! Vien išgirdus šį žodį persmelkia baimė, žmogus pasijunta nesaugus, bejėgis. Širdyje sukyla įvairios emocijos: pasibaisėjimas, sielvartas, pyktis. Šituo žodžiu pasakoma, kas, daugelio nuogąstavimu, gali metų metais kamuoti žmoniją. Ir ne veltui bijomasi, — juk kai kurios šalys dešimtmečiais kovoja su visokiomis terorizmo apraiškomis, tačiau neįveikia.
2. Kaip Jehovos liudytojai reaguoja į terorizmą ir kokių kyla klausimų?
2 Vis dėlto pagrįstai galima puoselėti viltį. Jehovos liudytojai, energingai skelbiantys Šventojo Rašto mokymus 234 šalyse bei kraštuose, yra tikri optimistai. Jie nesibaimina, jog terorizmo niekas niekada nenugalės, priešingai, — tvirtai tiki, kad jam ateis galas, ir net labai greitai. Ar būdami tokie pat optimistai neprasilenktume su tikrove? Kas galėtų išgelbėti pasaulį iš šios nelaimės ir kaip? Mums tikrai verta patyrinėti, kuo remiasi toks optimizmas, nes vienaip ar antraip nuo smurto esame nukentėję turbūt kiekvienas.
3. Kas kelia baimę ir kas išpranašauta apie mūsų laikus?
3 Šiandien bijomasi daug ko. Tik pagalvokite: vieni žmonės, sulaukę garbaus amžiaus, nebeįstengia pasirūpinti savimi, kitus alina nepagydoma liga, treti vos suduria galą su galu. Ir koks nenuspėjamas tas gyvenimas! Rodos, už kiekvieno kampo tyko mirtina nelaimė, pasiruošusi išplėšti viską, kas mums brangu. Šie laikai, kupini baimės ir nerimo, asmeninių konfliktų ir nesėkmių, yra tokie, kaip rašė apaštalas Paulius: „Žinok, kad paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai, nes žmonės bus savimylos, ... nemeilūs, nesutaikomi, šmeižikai, nesusivaldantys, šiurkštūs, storžieviai, nekenčiantys to, kas gera.“ (4. Kokią viltį suteikia 2 Timotiejui 3:1-3 niūrus aprašymas?
4 Minėtos Šventojo Rašto eilutės piešia niūrų vaizdą, bet kartu ir duoda viltį. Įsidėmėkite: sunkūs laikai turi užeiti šios sugedusios Šėtono santvarkos „paskutinėmis dienomis“. Vadinasi, greitai galėsime lengviau atsikvėpti, nes blogosios sistemos nebeliks ir pasaulyje įsiviešpataus tobula Dievo Karalystė, kurios melsti Jėzus mokė savo sekėjus. (Mato 6:9, 10) Toji Karalystė, tai yra Dievo dangiškoji valdžia, pasak pranašo Danieliaus, „niekada nebus sunaikinta“, bet „sutrupins į šipulius visas anas [žmonių] karalystes ir padarys joms galą, o pati tvers amžinai“. (Danieliaus 2:44)
Terorizmas ir krikščionių neutralumas
5. Kaip tautos neseniai atsiliepė į terorizmo grėsmę?
5 Jau dešimtis metų terorizmo aukos skaičiuojamos tūkstančiais. Po 2001-ųjų rugsėjo 11 dienos įvykių Niujorke ir Vašingtone pasaulis dar geriau suprato, koks tai pavojus. Daugelis valstybių tada suvokė globalinį terorizmo mastą ir greit susitelkė į kovą. Štai žiniasklaida praneša, kad 2001 metų gruodžio 4-ąją „penkiasdešimt penkių Europos, Šiaurės Amerikos bei Centrinės Azijos šalių užsienio reikalų ministrai vienbalsiai priėmė planą“, pagal kurį galėtų derinti šių valstybių pastangas. Aukštas JAV pareigūnas pagyrė, esą šitas susitarimas teikia „naujų jėgų“ kovoje su terorizmu. Kaip rašoma laikraštyje The New York Times Magazine, šimtai milijonų žmonių staiga įsitraukė į „beprasidedančią legendinę kovą“. O kiek sėkmingos bus tos pastangos, išaiškės ateityje. Karas su teroru — ką jis atneš? Dėl to baiminasi ir nerimauja daugelis, tik ne tie, kurie pasitiki Jehova.
6. a) Kodėl kai kuriems būna sunku pripažinti Jehovos liudytojų neutralią poziciją? b) Kokį pavyzdį dėl politinės veiklos Jėzus paliko savo sekėjams?
6 Jehovos liudytojai garsėja politiniu neutralumu. Nors taikos metais dauguma Jono 15:19; 17:14-16; 18:36; Jokūbo 4:4) Tam reikia politiniuose bei socialiniuose dalykuose likti neutraliems. Pats Jėzus rodė tokį pavyzdį. Tobula išmintimi ir nepaprastais gabumais jis būtų galėjęs puikiai tvarkyti visuomeninius bei politinius reikalus, tačiau susilaikė nuo tokios veiklos. Pradėdamas tarnybą Jėzus kategoriškai atmetė Šėtono siūlymą valdyti visas pasaulio karalystes. Vėliau, kai jam norėjo primesti politines pareigas, jis ryžtingai pasitraukė. (Mato 4:8-10; Jono 6:14, 15)
žmonių šią poziciją pripažįsta, susidarius ypatingai padėčiai žiūri nebe taip tolerantiškai. Karas užtraukia baimę ir nežinomybę, tad veikiai sukyla stiprus nacionalizmas. Tuomet kai kuriems sunku suprasti, kodėl yra asmenų, nepalaikančių nacionalinio judėjimo. O tikrieji krikščionys žino privalą paklusti Jėzaus įsakymui būti „ne pasaulio“. (7, 8. a) Kaip nereikėtų suprasti Jehovos liudytojų politinio neutralumo ir kodėl? b) Kaip Romiečiams 13:1, 2 neleidžia jokių smurtinių veiksmų prieš valdžią?
7 Jehovos liudytojų neutralios pozicijos nereikėtų suprasti klaidingai — neva jie palaiko ar toleruoja smurtinius išpuolius. Taip darydami jie patys sau prieštarautų, — juk tvirtina esantys „meilės bei ramybės Dievo“ tarnai. (2 Korintiečiams 13:11) Jiems yra žinomas Jehovos požiūris į smurtą. Psalmininkas rašė: „Viešpats ištiria teisųjį ir nedorėlį. Kas mėgsta smurtą, to jis nekenčia iš visos širdies.“ (Psalmyno 11:5) Jehovos liudytojai taip pat žino, kad Jėzus apaštalui Petrui pasakė: „Kišk kalaviją atgal, kur buvo, nes visi, kurie griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir žus.“ (Mato 26:52)
8 Istorija aiškiai rodo, jog dažnai „kalavijo“ griebdavosi krikščionys apsimetėliai, tik ne Jehovos liudytojai. Pastarieji susilaiko nuo tokių darbų ir visiškai paklūsta įsakymui, užrašytam Romiečiams 13:1, 2: „Kiekviena siela tebūna klusni aukštesnėms [šalies] valdžioms, nes nėra valdžios, kuri nebūtų iš Dievo. Esančios valdžios yra Dievo nustatytos. Todėl kas priešinasi valdžiai, priešinasi Dievo tvarkai. Kurie priešinasi, užsitraukia sau teismą.“ (Brb)
9. Kaip dvejopai Jehovos liudytojai kovoja su terorizmu?
9 Bet jeigu terorizmas yra tokia blogybė, ar neturėtų ir Jehovos liudytojai kaip nors su juo kovoti? Taip, turėtų, ir iš tiesų kovoja. Pirmiausia patys į jį nesivelia ir, antra, moko žmones krikščioniškų principų, kurių laikantis pasidaro neįmanomas bet koks smurtas. * Pernai liudytojai skyrė 1202381302 valandas pagelbėti žmonėms išmokti šios gyvensenos. Laikas nebuvo praleistas veltui, kaip matome iš puikių rezultatų: 265469 asmenys tapo Jehovos liudytojais — krikštu viešai parodė, jog kategoriškai atsisako smurto.
10. Kiek tikėtina, jog šitame pasaulyje bus pažabotas smurtas?
10 Jehovos liudytojai, be to, suvokia, jog pasaulį apvalyti nuo blogio patys niekaip nepajėgtų, tad visas viltis deda į tą, kuriam tai padaryti nesunku, — Dievą Jehovą. (Psalmyno 83:18, NW) Žmonės, kad ir kaip nuoširdžiai stengtųsi, pažaboti smurto negali. Įkvėptas Biblijos rašytojas perspėja, kad „paskutinėmis dienomis“, tai yra mūsų laikais, „pikti žmonės, suvedžiotojai eis dar blogyn, klaidindami ir klysdami“. (2 Timotiejui 3:1, 13) Iš visko sprendžiant, žmonijai laimėti kovos su blogiu nepavyks. Bet mes galime pasikliauti Jehova, kad jis visiems laikams pašalins smurtą. (Psalmyno 37:1, 2, 9-11; Patarlių 24:19, 20; Izaijo 60:18)
Be baimės pasitinkamas puolimas
11. Kokių priemonių Jehova jau ėmėsi smurtui pašalinti?
11 Taikos Dievas smurto nekenčia, todėl imasi priemonių smurto pradininkui Šėtonui Velniui sunaikinti. Iš tikrųjų Dievas jau pasirūpino, kad Šėtonas gėdingai pralaimėtų arkangelui Mykolui — neseniai pradėjusiam karaliauti Jėzui Kristui. Biblijoje rašoma: „Užvirė danguje kova. Mykolas ir jo angelai kovojo su slibinu. Ir kovėsi slibinas ir jo angelai, bet jie pralaimėjo, ir nebeliko jiems vietos danguje. Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas velniu ir šėtonu, kuris suvedžiodavo visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai.“ (Apreiškimo 12:7-9)
12, 13. a) Kuo reikšmingi 1914 metai? b) Kas Ezechielio pranašystėje numatyta tiems, kurie palaiko Dievo Karalystę?
12 Biblijos chronologija ir pasaulio įvykiai sutartinai rodo, jog tas karas danguje įvyko 1914 metais. Nuo tada čia, žemėje, darosi vis sunkiau gyventi. Apreiškimo 12:12 paaiškina kodėl: „Džiūgaukite, dangūs ir jų gyventojai! Bet vargas žemei ir jūrai, nes pas jus nukrito velnias, kupinas baisaus įniršio, žinodamas mažai beturįs laiko.“
13 Suprantama, pirmiausia Velnias pyktį išlieja ant pateptųjų Dievo garbintojų ir jų palydovų — „kitų avių“. (Jono 10:16; Apreiškimo 12:17) Priešiškumas greitai pasieks kulminaciją: Velnias nuožmiai puls visus, kurie palaiko Dievo įkurtąją Karalystę ir deda į ją viltis. Apie tai Ezechielio 38 skyriuje rašoma kaip apie Gogo iš „Magogo krašto“ žūtbūtinę ataką.
14. Kieno pastangomis iki šiol apsaugomi Jehovos liudytojai ir ar visada taip bus?
14 Šėtoną išmetus iš dangaus, Dievo tauta nuo jo puldinėjimų kartais apsaugoma tam tikrų politinių elementų pastangomis, — taip simboline kalba rašoma Apreiškimo 12:15, 16. Tačiau Biblija rodo, jog per paskutinį Šėtono antpuolį tų, kurie pasitiki Jehova, negins jokios žmonių institucijos. Ar krikščionys turėtų dėl to nusigąsti, bijoti? Anaiptol!
15, 16. a) Kaip raminantys žodžiai, Jehovos pasakyti savo tautai Juozapato dienomis, įkvepia optimizmo šių laikų krikščionims? b) Kokį pavyzdį Juozapatas ir tauta paliko šių laikų Dievo tarnams?
15 Dievas rems savąją tautą, kaip kad 2 Metraščių 20:15-17, Brb)
palaikė savo įvaizdinę tautą karaliaus Juozapato laikais. Apie tai skaitome: „Klausykite, Judo ir Jeruzalės gyventojai ir tu, karaliau Juozapatai! Taip sako Viešpats: ‘Nebijokite ir neišsigąskite šitos daugybės, nes kova yra ne jūsų, bet Dievo... Jums nereikės kovoti. Išsirikiuokite, stovėkite ir stebėkite, kaip Viešpats jus išgelbės. Judo ir Jeruzalės gyventojai, nenusigąskite ir nebijokite! Rytoj išeikite prieš juos, nes Viešpats bus su jumis!’“ (16 Judo gyventojus nuramino, kad jiems nereikės kovoti. Panašiai bus ir kai Gogas iš Magogo puls Dievo tautos žmones: šie nesigins ginklu. Ne, tik ‘stovės ir stebės, kaip Viešpats juos išgelbės’. Aišku, stovėti nereiškia išvis nieko neveikti. Juk ir Dievo tauta Juozapato dienomis nebuvo visai pasyvi. Skaitome: „Tada Juozapatas parpuolė kniūbsčias ant žemės, ir visas Judas bei visi Jeruzalės gyventojai puolė kniūbsti prieš Viešpatį, pagarbindami Viešpatį... Pasitaręs su žmonėmis, [Juozapatas] paskyrė Viešpačiui giesmininkus, kurie šventais apdarais apsirengę turėjo eiti pirma kariuomenės, šlovindami jį giesme: ‘Dėkokite Viešpačiui, nes jo ištikimoji meilė amžina!’“ (2 Metraščių 20:18-21) Tauta net pasitikdama priešą nesiliovė gyvai šlovinusi Jehovos. Tai pavyzdys, kaip Jehovos liudytojams elgtis, kada juos puls Gogas.
17, 18. a) Kaip Jehovos liudytojai yra tvirtai nusistatę dėl Gogo puolimo? b) Koks priminimas neseniai buvo duotas jauniems krikščionims?
17 Iki tol, net ir prasidėjus Gogo puolimui, Jehovos liudytojai ryžtingai palaikys Dievo Karalystę. Stiprybės jie semsis ir apsaugą ras susirinkimuose, kurių visame pasaulyje daugiau kaip 94600. (Izaijo 26:20) Koks palankus dabar metas drąsiai šlovinti Jehovą! Laukdami tuoj pulsiančio Gogo jie bailiai nesitraukia, o priešingai — pagal išgales atnašauja kuo didesnę gyriaus auką. (Psalmyno 146:2)
18 Tokią gražią tvirtybę mūsų planetoje rodo tūkstančiai jaunuolių, būtent imasi Psalmyno 119:14, 24, 99, 119, 129, 146, NW)
visalaikės tarnybos. Norint pabrėžti, koks neprilygstamas šis gyvenimo kelias, 2002 metų srities kongresuose buvo pristatytas lankstinukas Jaunuoliai, kokie jūsų gyvenimo siekiai? Ir jauni, ir seni krikščionys yra dėkingi už šitokius pačiu laiku duodamus priminimus. (19, 20. a) Kodėl krikščionims nėra ko baimintis ar nusigąsti? b) Kas bus kitame studijų straipsnyje?
19 Kad ir kas dėtųsi pasaulyje, krikščionims nereikia nusigąsti nei bijoti. Jie žino, jog netrukus Dievo Karalystė visiems laikams pašalins bet kokį smurtą. Jie taip pat guodžiasi mintimi, kad per prikėlimą gyvybę atgaus daug nuo smurto žuvusių žmonių. Vieniems tai bus pirma proga išgirsti apie Jehovą, kiti, jau seniai pasiaukoję Dievui, galės toliau jam tarnauti. (Apaštalų darbų 24:15)
20 Mes, tikrieji krikščionys, suvokiame būtinybę likti neutralūs ir esame tam pasiryžę. Norime išsaugoti nuostabią viltį ‘stovėti ir stebėti, kaip Viešpats mus išgelbės’. Kitas straipsnis sustiprins mūsų tikėjimą — nušvies šių dienų įvykius, leidžiančius vis aiškiau suprasti, kaip pildosi Biblijos pranašystės.
[Išnaša]
^ pstr. 9 Apie asmenis, kurie nustojo smurtauti, kad taptų Jehovos liudytojais, skaitykite Atsibuskite! numeriuose: 1999 m. gruodžio 8 d., puslapis 18; 2003 m. sausio 8 d., puslapis 18, ir Sargybos bokšto numeriuose: 1996 m. sausio 1 d., puslapis 5; 1998 m. rugpjūčio 1 d., puslapis 5.
Ar galėtumėte paaiškinti?
• Kodėl tiek daug žmonių šiandien pesimistai?
• Kodėl Jehovos liudytojai optimistiškai žvelgia į ateitį?
• Ką Jehova jau padarė smurto pradininkui?
• Kodėl mums nereikia bijoti Gogo puolimo?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 13 puslapyje]
Jėzaus pavyzdys rodo, ką krikščioniui reiškia būti neutraliam
[Iliustracijos 16 puslapyje]
Tūkstančiai jaunų liudytojų su džiaugsmu imasi visalaikės tarnybos
[Iliustracijos šaltinio nuoroda 12 puslapyje]
UN PHOTO 186226/M. Grafman