Skaitytojų klausimai

Ar bloga atimti gyvybę sergančiam arba susenusiam naminiam gyvūnėliui?

Daugelis žmonių domisi įvairiais gyvūnais ir jiems tai malonu. Kai kurie naminiai gyvūnėliai tampa gera draugija. Pavyzdžiui, apie šunis žinome, kad jie klusnūs ir atsidavę šeimininkams. Taigi visai suprantama, jei žmonės tokius gyvūnėlius myli, ypač tuos, kuriuos laiko jau nemažai metų.

Tačiau daugumos naminių augintinių gyvenimo trukmė nėra labai ilga. Kai kurių rūšių šunys ir katės gyvena apie 10—15 metų. Senatvėje augintiniai kartais kenčia dėl kokios ligos ar negalios. Tai sukelia skausmą jų šeimininkams, kurie pamena juos jaunesnius bei aktyvesnius. Ar būtų bloga užbaigti tokių gyvūnėlių kančias ir juos užmigdyti?

Elgtis su gyvūnais krikščionis turėtų pagal Dievo valią. Būti žiauriam tikrai priešinga Dievo valiai, nes jo Žodyje sakoma: „Teisus žmogus rūpinasi savo gyvuliais.“ (Patarlių 12:10) Tačiau tai nereiškia, kad Dievas į gyvūnus ir į žmones žiūri vienodai. Kai Dievas sukūrė žmones, jis parodė, kad tarp jų ir gyvūnų yra aiškus skirtumas. Pavyzdžiui, žmonėms jis davė amžinojo gyvenimo viltį, bet jos nesuteikė gyvūnams. (Romiečiams 6:23; 2 Petro 2:12) Kaip Kūrėjas, Dievas turi teisę nustatyti tinkamus santykius tarp žmonių ir gyvūnų.

Pradžios 1:28 nurodoma, kokie tie santykiai turėtų būti. Pirmajai porai Dievas pasakė: „Viešpataukite ir jūros žuvims, ir padangių paukščiams, ir visiems žemėje judantiems gyvūnams.“ Panaši mintis yra ir Psalmyno 8:7-9: „Tu [Dieve]... padėjai visa prie jo [žmogaus] kojų: avis ir jaučius visus aliai vieno ir laukinius gyvulius, padangių paukščius bei jūros žuvis.“

Dievas aiškiai pasakė, kad žmogus gali tinkamai naudotis gyvūnais ar juos užmušti. Pavyzdžiui, jų oda gali būti naudojama kaip drabužis. Po Nojaus dienų Tvano Dievas taip pat leido žmonėms valgyti gyvūnų mėsą kaip papildymą prie augalinio maisto, kurį valgyti buvo nurodęs pačioje pradžioje. (Pradžios 3:21; 4:4; 9:3)

Tačiau žudyti gyvūnus tik dėl pramogos nepateisinama. Pradžios 10:9 (NW) Biblija apibūdina Nimrodą kaip „smarkų medžiotoją“. Bet ta pati eilutė sako, kad taip jis tapo „priešiškas Jehovai“.

Taigi nors žmogus viešpatauja gyvūnams, jis neturėtų ta valdžia piktnaudžiauti, bet suderinti ją su Dievo Žodžio principais. Tai galbūt reikštų neleisti naminiams gyvūnėliams be reikalo kentėti dėl senatvės, sunkaus sužalojimo ar mirtinos ligos. Kaip pasielgti tokiu atveju krikščionis turi nutarti pats. Jei jis manys, kad būtų gailestinga neleisti gyvūnėliui kentėti be vilties pasveikti, galbūt nuspręs jį užmigdyti.