„Štai mūsų Dievas!“

Šiuose dviejuose studijų straipsniuose aptariama informacija iš knygos Artinkimės prie Jehovos. Tas leidinys buvo pristatytas srities kongresuose, surengtuose visame pasaulyje 2002—2003 metais. (Žiūrėk straipsnelį 20 puslapyje „Ji užpildė tuščią mano širdies kertelę“.)

„Štai mūsų Dievas! Juo mes pasitikėjome, ir jis mus išgelbėjo! Štai Viešpats [„Jehova“, NW]!“ (IZAIJO 25:9)

1, 2. a) Kaip Jehova vadino patriarchą Abraomą ir koks klausimas gali mums kilti? b) Kaip Biblija laiduoja, kad įmanoma turėti artimus santykius su Jehova?

„MANO drauge.“ Taip Jehova, dangaus ir žemės Kūrėjas, kreipėsi į patriarchą Abraomą. (Izaijo 41:8) Tik įsivaizduok — paprastas žmogus gali tapti Visavaldžio Viešpaties draugu! Tau tikriausiai kyla klausimas, ar ir pats gali būti toks artimas Dievui?

² Biblija laiduoja, kad įmanoma turėti glaudžius santykius su Dievu. Abraomas neabejojo galįs palaikyti tokį ryšį, nes „patikėjo Dievu“. (Jokūbo 2:23) Šiandien taip pat „dorieji yra Viešpaties draugėje“. (Patarlių 3:32) Biblijoje, Jokūbo 4:8, esame raginami: „Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų.“ Tad jei artinsimės prie Jehovos, jis atsakys tuo pačiu ir tikrai žengs prie mūsų. Bet ar šie įkvėpti žodžiai reiškia, kad mes — nuodėmingi, netobuli žmonės — žengiame žingsnį pirmi? Aišku, ne. Glaudus ryšys įmanomas tik Jehovos dėka, nes jis jau žengė link mūsų du svarbius žingsnius. (Psalmyno 25:14)

3. Kokius du žingsnius Jehova žengė, kad su juo susidraugautume?

³ Pirma, Jehova paaukojo Jėzų, ‘savo gyvybę atidavusį kaip išpirką už daugelį’. (Mato 20:28) Ta išperkamoji auka leidžia suartėti su Dievu. Biblijoje sakoma: „Mes  mylime, nes Dievas mus pirmas pamilo.“ (1 Jono 4:19) ‘Mus pirmas pamildamas’, Dievas padėjo pagrindą draugystei su juo. Antra, Jehova atskleidė savo asmenybę. Artimai susidraugauti galime tada, kai asmenį gerai pažįstame, vertiname jo savitumą. Pagalvok, ką tai reiškia. Jei Jehova būtų slaptingas, nežinomas Dievas, niekada negalėtume su juo suartėti. Tačiau Jehova ne slepiasi, o nori, kad jį pažintume. (Izaijo 45:19) Savo Žodyje, Biblijoje, jis kalba mums suprantama kalba ir tai liudija ne tik jo meilę mums, bet ir norą, kad jį pažintume ir pamiltume kaip dangiškąjį Tėvą.

4. Ką jaučiame, kai geriau sužinome, kokios yra Jehovos savybės?

⁴ Gal kada nors matei mažylį, draugams rodantį tėvą ir džiaugsmingai, išdidžiai sakantį: „Tai mano tėtis“? Dievo garbintojai gali pagrįstai puoselėti tokius jausmus Jehovai. Biblijoje išpranašautas metas, kai Dievui ištikimi žmonės sušuks: „Štai mūsų Dievas!“ (Izaijo 25:8, 9) Kuo daugiau sužinome apie Jehovą, tuo aiškiau perprantame, kad už jį geresnio Tėvo ir artimesnio Draugo nė būti negali. Suvokdami, kokios yra Jehovos ypatybės, esame paskatinti artintis prie jo. Panagrinėkime, kaip Biblija atskleidžia pagrindines Jehovos savybes: galią, teisingumą, išmintį ir meilę. Šiame straipsnyje aptarsime pirmąsias tris.

„Galingas jėga“

5. Kodėl Jehovą vienintelį dera vadinti Visagaliu ir kaip jis naudojasi savo stulbinančia galia?

⁵ Jehova yra „galingas jėga“. (Jobo 37:23, Brb) Jeremijo 10:6 sakoma: „Tokio, kaip tu, Viešpatie, kito nėra! Didingas tu, didinga tavo vardo galybė!“ Jehovos galybė kitokia nei jo kūrinių — ji begalinė, todėl jis vienintelis vadinamas Visagaliu. (Apreiškimo 15:3) Savo stulbinančią galią Jehova naudoja kurti, naikinti, apsaugoti ir atkurti. Aptarkime tik dvi — kuriamąją ir saugančiąją galią.

6, 7. Kokia Saulės energija ir kokią svarbią tiesą ji liudija?

⁶ Ką jauti būdamas lauke giedrą vasaros dieną? Saulės šilumą. Tai Jehovos kuriamosios galios rezultatas. Ar didelė Saulės energija? Jos branduolyje temperatūra yra apie 15 milijonų laipsnių Celsijaus. Jei nuo šio branduolio atgnybtum vos smeigtuko galvutės dydžio gabalėlį ir padėtum kur nors ant žemės, saugiai stovėti galėtum tik už kokių 140 kilometrų nuo to mažyčio kaitros šaltinio! Kas sekundę Saulė  išmeta tokį energijos kiekį, koks išsiskirtų sprogus šimtams milijonų branduolinių bombų. Tačiau Žemė aplink šią nepaprastą termobranduolinę krosnį skrieja reikiamu atstumu. Jei Žemė pernelyg prie jos priartėtų, čia kaipmat išgaruotų vanduo, o jei nutoltų — vanduo sušaltų į ledą. Abiem atvejais planeta taptų netinkama gyventi.

⁷ Daugelis žmonių apie Saulę nė nesusimąsto, nors nuo jos priklauso jų gyvybė. Taip jie praleidžia progą kai ko pasimokyti. Psalmyno 74:16 apie Jehovą sakoma: „Tu sukūrei... mėnulį ir saulę.“ Taip, Saulė teikia garbę Jehovai, „dangaus ir žemės Kūrėjui“. (Psalmyno 146:6, NW) Bet ji tėra vienas iš kūrinių, bylojančių apie didžią Jehovos galią. Kuo daugiau sužinosime apie Jehovos kuriamąją galią, tuo labiau jį gerbsime.

8, 9. a) Koks jaudinantis palyginimas rodo Jehovos troškimą saugoti savo garbintojus ir jais rūpintis? b) Kaip bibliniais laikais piemuo rūpindavosi savo avimis ir ko tai moko apie mūsų Didįjį Ganytoją?

⁸ Jehova taip pat pasinaudoja didžiule galia savo tarnams apsaugoti ir jais rūpintis. Biblijoje nemažai vaizdingų palyginimų, bylojančių apie Jehovos pažadą mumis rūpintis. Pavyzdžiui, atkreipkime dėmesį į žodžius iš Izaijo 40:11 (Jr). Čia Jehova save prilygina Ganytojui, o savo tautą — avims. Šioje eilutėje sakoma: „Kaip piemuo jis gano savo bandą: savo ranka surenka ėriukus, savo antyje juos nešioja, žindančias rūpestingai vedžioja.“ Ar mintyse regi tai, kas aprašyta?

⁹ Avys yra vieni bejėgiškiausių gyvūnų. Bibliniais laikais piemuo turėjo būti itin drąsus, kad galėtų apginti jas nuo vilkų, lokių ir net liūtų. (1 Samuelio 17:34-36; Jono 10:10-13) Tačiau kad galėtų saugoti avis, rūpintis jomis, piemeniui reikėjo švelnumo. Aviai apsiėriavus toli nuo aptvaro, kaip piemuo apsaugodavo silpnutį jauniklį? Galbūt dienų dienas nešiodavo užantyje, tarp drabužių klosčių. O kaip ėrytis atsiduria piemens antyje? Jis gali prieiti prie jo ir net bakstelėti į koją. Tačiau pats piemuo pasilenkia, paima ėriuką ir įsideda, kur saugu, — į užantį. Kokiu jaudinančiu palyginimu pavaizduotas mūsų Didžiojo Ganytojo troškimas saugoti savo tarnus ir jais rūpintis!

10. Kokią apsaugą Jehova šiandien teikia ir kodėl ji ypač svarbi?

¹⁰ Jehova ne tik pažadėjo savo apsaugą. Bibliniais laikais jis stebuklais įrodė, kad gali „išgelbėti Dievui atsidavusius žmones iš mėginimo“. (2 Petro 2:9, NW) O kaip šiandien? Žinome, jog dabar jis nenaudoja savo galios apsaugoti mus nuo visų nelaimių. Tačiau rūpinasi svarbiausiu — mūsų dvasiniu saugumu. Mylintis Dievas sergi mus nuo dvasinės žalos teikdamas reikiamą pagalbą išbandymams atlaikyti ir geriems santykiams su juo išsaugoti. Štai Luko 11:13 tvirtinama: „Jei tad jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo.“ Ši galinga jėga mus gali sustiprinti ištverti mėginimus ir sunkumus, kad ir kokie jie būtų. (2 Korintiečiams 4:7) Taip Jehova padeda norėdamas, kad gyventume ne trumpą tarpsnį, o visą amžinybę. Žinodami tai išties galime žiūrėti į visokį šios santvarkos sielvartą kaip į ‘trumpalaikį ir lengvą’. (2 Korintiečiams 4:17, Brb) Argi netraukia prie Dievo, kuris taip meilingai naudoja savo galią mūsų labui?

 „Jehova myli teisingumą“

11, 12. a) Kodėl Jehovos teisingumas mus traukia? b) Ką Dovydas pasakė apie Jehovos teisingumą ir kaip šie įkvėpti žodžiai mus paguodžia?

¹¹ Jehova visada elgiasi teisiai ir nešališkai. Dievo teisingumas — ne šalta, griežta ir atstumianti, o patraukli savybė. Biblija aiškiai parodo, kokia ji miela širdžiai. Aptarkime tris aspektus, rodančius, kaip Jehova vykdo teisingumą.

¹² Pirma, Jehovos teisingumas skatina jį būti ištikimą savo tarnams. Psalmininkas Dovydas pats patyrė Jehovos teisingumą. Ko Dovydas pasimokė iš patirties bei apmąstydamas Dievo veiksmus? Jis pasakė: „Jehova myli teisingumą ir nepalieka savo ištikimųjų.“ „Jis saugo juos amžinai.“ (Psalmyno 37:28; NW) Kokia paguoda! Mūsų Dievas niekada neapleis tų, kurie jam ištikimi. Todėl galime pasikliauti jo draugyste ir meilinga globa. Tai garantuoja jo teisingumas! (Patarlių 2:7, 8)

13. Kaip iš Izraeliui duoto Įstatymo matyti Jehovos rūpinimasis vargšais?

¹³ Antra, teisingumas skatina Dievą rūpintis kenčiančiųjų poreikiais. Kad jam rūpi beturčiai, matome iš Izraeliui duoto jo Įstatymo. Pavyzdžiui, Įstatymas užtikrino tam tikrą globą našlaičiams ir našlėms. (Pakartoto Įstatymo 24:17-21) Žinodamas, kokie sunkumai vargins tokias šeimas, Jehova pats tapo jų Tėvu, Teisėju bei Gynėju. (Pakartoto Įstatymo 10:17, 18) Jehova įspėjo: jei kas nors iš izraelitų skriaustų bejėges moteris ir vaikus, jis tikrai išgirs jų šauksmą. „Užsidegs mano rūstybė“, — pasakė Dievas, kaip parašyta Išėjimo 22:21-23, Jr [22:22-24, Brb]. Nors šiaip Jehova nėra linkęs pykti, matydamas sąmoningai išnaudojamus silpnuosius, teisėtai užsirūstina. (Psalmyno 103:6)

14. Koks yra puikus Jehovos nešališkumo pavyzdys?

¹⁴ Trečia, žodžiais iš Pakartoto Įstatymo 10:17 Biblija patikina, kad Jehova ‘nėra šališkas ir neima kyšio’. Turtai ar išvaizda daro įtaką galingiems bei įtakingiems žmonėms, tik ne Jehovai. Jam svetimas šališkumas ar favoritizmas. Apie vieną puikų Jehovos nešališkumo pavyzdį byloja tai, kad galimybę tapti jo tikraisiais garbintojais ir gyventi amžinai jis suteikia ne vien saujelei išrinktųjų. Apaštalų darbų 10:34, 35 sakoma: „Jam brangus kiekvienos tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena.“ Pasinaudoti šia galimybe gali bet kokios socialinės padėties, rasės ar tautybės žmonės. Argi tai nėra tikrasis teisingumas? Geriau suvokdami Jehovos teisingumą, išties labiau trokštame prie jo artintis!

„O Dievo... išminties... gelme!“

15. Kas yra išmintis ir kaip Jehova ją rodo?

¹⁵ Romiečiams 11:33 parašyta, jog kartą apaštalas Paulius sušuko: „O Dievo... išminties ir pažinimo gelme!“ Įvairiais aspektais nagrinėdami didžią Jehovos išmintį, jaučiame jam pagarbią baimę. Kaip galėtume apibūdinti šią savybę? Išmintis — tai žinių, įžvalgos bei supratimo taikymas, duodantis pageidaujamų rezultatų. Vadovaudamasis savo neišmatuojamomis žiniomis ir didžiu supratimu, Jehova viską kuo geriausiai nusprendžia ir tuos sprendimus įgyvendina pačiomis tinkamiausiomis priemonėmis.

16, 17. Kaip Jehovos kūrinija liudija beribę jo išmintį? Pateik pavyzdį.

¹⁶ Kas byloja apie beribę Jehovos išmintį? Psalmyno 104:24 rašoma: „Viešpatie, kokie įvairūs tavo kūriniai! Kaip išmintingai juos visus sukūrei! Tavo kūrinių pilna žemė.“ Tikrai, kuo daugiau sužinome apie Jehovos  kūrybos darbus, tuo labiau stebimės jo išmintimi. Aišku, mokslininkai daug ko išmoko iš Jehovos kūrinijos. Yra net inžinerijos šaka, biomimetika, kurios tikslas atkartoti biologinių struktūrų ypatumus.

¹⁷ Pavyzdžiui, tave tikriausiai stebina voratinklio grožis. Jo struktūra iš tikrųjų nuostabi. Kai kurios iš pažiūros silpnos voratinklio gijos, lyginant proporcingai, yra tvirtesnės už plieną bei neperšaunamos liemenės medžiagą. Kiek tvirtesnės? Įsivaizduok žvejybos laivo tinklo dydžio voratinklį — juo būtų galima sulaikyti skrendantį keleivinį lėktuvą! Taip, Jehova viską sukūrė išmintingai.

18. Kaip matoma Jehovos išmintis iš to, kad jis pasitelkė žmones savo Žodžiui, Biblijai, užrašyti?

¹⁸ Labiausiai apie Jehovos išmintį liudija jo Žodis, Biblija. Jos išmintingi patarimai — geriausias gyvenimo kelias. (Izaijo 48:17) Neprilygstamą Jehovos išmintį rodo ir tai, kaip Biblija buvo parašyta. Pažiūrėkime. Vadovaudamasis išmintimi Jehova savo Žodžiui užrašyti pasitelkė žmones. Ar angelų parašyta Biblija būtų tokia patraukli? Aišku, jie būtų galėję apibūdinti Jehovą savo požiūriu ir išreikšti savo atsidavimą jam. Tačiau ar mums būtų lengva perimti požiūrį tobulų dvasinių būtybių, turinčių daug daugiau žinių, patirties ir galios nei mes? (Hebrajams 2:6, 7)

19. Kokie pavyzdžiai rodo, jog Biblijai nestinga didžiulės šilumos bei patrauklumo dėl to, kad ją parašė žmogus?

¹⁹ Biblijai, parašytai žmogaus ranka, nestinga šilumos bei patrauklumo. Jos rašytojai jautė tą patį kaip ir mes. Tie vyrai patyrė panašių išmėginimų bei sunkumų kaip ir kiti netobuli žmonės. Kartais jie aprašydavo savo pačių jausmus bei vargus. (2 Korintiečiams 12:7-10) Jie apsakė tai, ko angelai nebūtų galėję išreikšti. Štai kad ir Dovydo sudėta 51 psalmė. Iš jos prierašo matyti, kad Dovydas sukūrė šią psalmę sunkiai nusidėjęs. Joje išliejo širdį, karčiai sielvartavo ir meldė Dievą atleisti. Ketvirtoje ir penktoje eilutėse sakoma: „[Visai (Brb)] nuplauk mano kaltę, apvalyk mane nuo mano  nuodėmės. Savo maištingus darbus aš gerai pažįstu, ir mano nuodėmė man nuolat prieš akis.“ Atkreipk dėmesį į septintą eilutę: „Aš gimęs kaltėje, ir mano motina mane pradėjo nuodėmėje.“ Devynioliktoje eilutėje priduriama: „Tikra auka Dievui — susigraudinusi dvasia; tu, Dieve, nepaniekinsi širdies, susigraudinusios ir atgailaujančios.“ Ar jauti rašytojo sielvartą? Kas galėtų geriau už netobulą žmogų išsakyti tokius jausmus?

20, 21. a) Kodėl galima tvirtinti, kad Biblija kupina Jehovos išminties, nors ir parašyta žmonių? b) Ką aptarsime kitame straipsnyje?

²⁰ Pasitelkęs netobulus žmones, Jehova davė mums kaip tik tai, ko reikia — Raštą, „Dievo įkvėptą“, bet suprantamą žmogui. (2 Timotiejui 3:16) Rašytojams vadovavo šventoji dvasia, todėl jie perteikė ne savo, o Jehovos išmintį. Ta išmintis tobula ir patikima. Ji tiek pranoksta mūsų pačių išmintį, kad Dievas meilingai ragina: „Visa širdimi pasitikėk Viešpačiu ir nesiremk vien savo įžvalga. Pripažink jį visur, kad ir ką darytum, ir jis ištiesins tavo kelius.“ (Patarlių 3:5, 6) Klausydami šio protingo patarimo, labiau suartėsime su savo išmintingiausiuoju Dievu.

²¹ Patraukliausia ir puikiausia Jehovos savybė — meilė. Kaip Jehova rodo savo meilę, aptarsime kitame straipsnyje.

Ar atsimeni?

• Kokius žingsnius Jehova žengė, kad galėtume ugdytis draugystę su juo?

• Kokių yra Jehovos kuriamosios bei saugančiosios galios pavyzdžių?

• Kaip Jehova rodo teisingumą?

• Kaip Jehovos išmintis matoma iš jo kūrinijos bei Biblijos?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 10 puslapyje]

Kaip piemuo nešioja užantyje ėriuką, taip Jehova švelniai rūpinasi savo avimis

[Iliustracija 13 puslapyje]

Jehovos išmintį liudija tai, kaip buvo parašyta Biblija