„Dievas yra meilė“

„Kas nemyli, tas nepažino Dievo, nes Dievas yra meilė.“ (1 JONO 4:8)

1—3. a) Kas Biblijoje pasakyta apie Jehovos meilę ir kuo tas teiginys ypatingas? b) Kodėl Biblijoje sakoma, kad „Dievas yra meilė“?

VISOS Jehovos savybės yra idealios, tobulos ir patrauklios. Bet labiausiai žavinti — meilė. Niekas nepatraukia prie Jehovos taip stipriai kaip meilė. Džiugu, kad būtent ji yra pagrindinė jo savybė. Iš kur tai žinome?

² Rašte apie meilę pasakyta taip, ko nepasakyta apie jokią kitą Jehovos savybę. Biblijoje nerašoma, kad Dievas yra galia, teisingumas arba išmintis. Jis turi šias savybes, yra pagrindinis jų šaltinis. Tačiau jo meilė pabrėžiama ypatingu posakiu, užrašytu 1 Jono 4:8: „Dievas yra meilė.“ Taip, Jehova kupinas meilės. Tai jo asmenybės esmė. Apskritai galime mąstyti taip: Jehovos galia leidžia jam veikti. Teisingumu ir išmintimi jis vadovaujasi. Meilės yra skatinamas. Be to, su meile Jehova rodo ir kitas savybes.

³ Dažnai sakoma, kad Jehova yra meilės įsikūnijimas. Vadinasi, jei norime suprasti, kas yra meilė, turime pažinti Jehovą. Tad patyrinėkime kai kuriuos Jehovos neprilygstamos meilės aspektus.

Didžiausias meilės žygdarbis

4, 5. a) Koks meilės žygdarbis yra didžiausias istorijoje? b) Kodėl galima tvirtinti, kad Jehovą ir jo Sūnų sieja patys tvirčiausi meilės saitai?

⁴ Jehova parodė meilę įvairiais būdais, bet vienu poelgiu — ypatingai. Kaip? Atsiųsdamas  savo Sūnų kentėti už mus ir mirti. Tai išties didžiausias istorijoje meilės žygdarbis. Kodėl galime taip tvirtinti?

⁵ Biblijoje Jėzus vadinamas „visos Kūrinijos pirmagimiu“. (Kolosiečiams 1:15) Tik pagalvok, Jehova sukūrė savo Sūnų pirmiau nei visą visatą. Kiek laiko Tėvas ir Sūnus gyveno drauge? Kai kurių mokslininkų paskaičiavimais, visatai yra 13 milijardų metų. Tačiau net jei šie paskaičiavimai būtų tikslūs, nepakaktų ir viso laiko nusakyti Jehovos pirmagimio Sūnaus gyvenimo trukmę! Ką jis veikė tuos ilgus amžius? Sūnus džiaugsmingai tarnavo savo Tėvo „įgudusiu darbininku“. (Patarlių 8:30, NW; Jono 1:3) Jehova viską kūrė drauge su Sūnumi. Kaip įdomiai ir džiugiai jie leido laiką! Tad kas iš mūsų galėtų suvokti, kiek sustiprėjo per tą laiką juos vienijanti meilė? Aišku, Jehovą Dievą ir jo Sūnų sieja pats stipriausias meilės saitas.

6. Ką Jehova pasakė apie Sūnų, kai šis pasikrikštijo?

⁶ Vis dėlto Jehova išsiuntė savo Sūnų į žemę gimti žmogumi. Vadinasi, jis kelis dešimtmečius negalėjo bendrauti su mylimu Sūnumi taip artimai, kaip bendravo danguje. Jehova atidžiai stebėjo, kaip Jėzus augo ir tapo tobulu žmogumi. Būdamas maždaug 30 metų Jėzus pasikrikštijo. Tada pats Tėvas iš dangaus prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi.“ (Mato 3:17) Kaip Jehova džiaugėsi Jėzumi, kai šis ištikimai įvykdė viską, kas buvo apie jį išpranašauta ir ko jis buvo paprašytas! (Jono 5:36; 17:4)

7, 8. a) Ką Jėzui teko iškęsti 33 m. e. m. nisano 14-ąją ir ką tai reiškė jo Tėvui? b) Kodėl Jehova leido savo Sūnui kentėti ir mirti?

⁷ Tačiau ką išgyveno Jehova 33 m. e. m. nisano 14 dieną, kai išduotą Jėzų suėmė įpykusi minia? Kai iš jo tyčiojosi, jį  apspjaudė ir daužė kumščiais? Kai rimbu išdraskė jam nugarą? Kai rankas ir kojas pervėrė vinimis ir paliko jį, žmonių užgauliojamą, kabėti ant medinio stulpo? Ką išgyveno Tėvas, kai jo mylimas Sūnus kentėdamas nepakeliamus skausmus sušuko? Ką Jehova jautė, kai Jėzus išleido paskutinį kvapą, kai jo Sūnaus, sukurto pirma visos kūrinijos, gyvybė užgeso? (Mato 26:14-16, 46, 47, 56, 59, 67; 27:26, 38-44, 46; Jono 19:1)

⁸ Viską jaučiančio Jehovos skausmą dėl Sūnaus mirties būtų sunku apsakyti žodžiais. Tačiau nereikia ieškoti žodžių, kad paaiškintume, kodėl Jehova leido jam mirti. Kodėl Tėvas ryžosi tokioms kančioms? Jono 3:16 jis atskleidžia mums be galo svarbų dalyką. Ši Biblijos eilutė tokia reikšminga, jog pavadinta mažąja evangelija. Joje rašoma: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.“ Vadinasi, viską Dievas darė iš meilės. Niekas neparodė didesnės meilės.

Kaip Jehova patikina, jog myli mus

9. Ką Šėtonas nori įteigti apie Jehovos požiūrį į mus, tačiau kaip pats Jehova mus patikina?

⁹ Vis dėlto kyla svarbus klausimas. Ar Dievas myli kiekvieną iš mūsų? Kai kurie žmonės sutinka, jog Dievas myli žmoniją, kaip kad rašoma Jono 3:16, tačiau apie save galvoja: ‘Jis niekada nemylės manęs.’ Šėtonas kaip galėdamas stengiasi mums įteigti, kad Jehova Dievas mūsų nemyli ir mes jam nieko verti. O Jehova priešingai — tuos, kurie laiko save nieko vertais, patikina, jog brangina kiekvieną savo ištikimą tarną.

10, 11. Kaip Jėzaus pavyzdys apie žvirblius rodo, kokie brangūs esame Jehovai?

¹⁰ Pamąstykime apie Jėzaus žodžius, užrašytus Mato 10:29-31. Norėdamas pabrėžti savo mokinių vertingumą, Jėzus pasakė: „Argi ne du žvirbliai parduodami už skatiką? Ir vis dėlto nė vienas jų nekrinta žemėn be jūsų Tėvo valios. O jūsų net visi galvos plaukai suskaityti. Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių.“ Ką šie žodžiai reiškė Jėzaus klausytojams pirmajame amžiuje?

¹¹ Jėzaus laikais žvirblis buvo pigiausias iš visų maistui vartotų paukščių — buvo galima nusipirkti du už skatiką. Vėliau Jėzus pasakė, kaip parašyta Luko 12:6, 7, kad sumokėjęs porą skatikų pirkėjas gaudavo ne keturis, o penkis žvirblius. Penktąjį gaudavo priedo, nes jis, galima sakyti, neturėjo jokios vertės. Nors šie sparnuočiai buvo beverčiai žmonių akyse, kaip į juos žiūrėjo Kūrėjas? Jėzus pasakė: „Nė vienas jų [net veltui atiduotasis] nėra Dievo užmirštas.“ Dabar galime suprasti Jėzaus žodžių esmę. Jeigu Jehovai brangus net vienas žvirblis, koks brangus turėtų būti žmogus! Pasak  Jėzaus, Jehova apie mus žino viską — net mūsų galvos plaukus yra suskaičiavęs!

12. Kodėl galime neabejoti Jėzaus tvirtinimu, kad mūsų galvos plaukai suskaičiuoti?

¹² Kai kam gali atrodyti, kad Jėzus perdėjo taip sakydamas. Tačiau pamąstyk apie prikėlimo viltį. Kaip gerai Jehova turi mus pažinti, kad galėtų atkurti! Esame jam tokie brangūs, jog jis savo atmintyje laiko visą informaciją apie mus, net mūsų genetinį kodą, visus mūsų prisiminimus bei įspūdžius, kuriuos sukaupėme per gyvenimą. Tad suskaityti galvos plaukus, kurių žmogus vidutiniškai turi apie 100000, Jehovai būtų vieni niekai. Kaip puikiai Jėzaus žodžiai patikina, kad Jehova rūpinasi kiekvienu!

13. Kaip karaliaus Juozapato atvejis parodo, kad Jehova ieško mumyse gėrio net ir tuomet, kai nusidedame?

¹³ Biblija atskleidžia dar kitką: Jehovos meile galime neabejoti, nes jis įžvelgia mūsų gerąsias savybes ir jas vertina. Štai kaip buvo su doru karaliumi Juozapatu. Kai kartą jis nusižengė, Jehovos pranašas jam pasakė: „Už tai užsitraukei Viešpaties pyktį.“ Kaip skaudu! Bet tai dar nebuvo visa Jehovos žinia. Pranašas skelbė toliau: „Tačiau tu padarei ir gera.“ (2 Metraščių 19:1-3) Net ir pagrįstai pykdamas Jehova nepamiršo gerų Juozapato darbų. Argi nenuramina žinojimas, kad Dievas ieško mumyse gėrio, nors esame netobuli?

Dievas „pasiruošęs atleisti“

14. Kai esame prislėgti dėl padarytos nuodėmės, kaip galime susilaukti Jehovos atleidimo?

¹⁴ Kai nusidedame, dėl nusivylimo, gėdos bei kaltės jausmo galime manyti, jog niekada nebebūsime verti tarnauti Jehovai. Tačiau nepamirškime, kad Jehova yra „pasiruošęs atleisti“. (Psalmyno 86:5, Brb) Jei atgailaujame už nuodėmes ir visomis jėgomis stengiamės jų nebedaryti, Jehova atleis. Atkreipkime dėmesį, kas Biblijoje sakoma apie šį nuostabų Jehovos meilės aspektą.

15. Kaip Jehova atitolina mūsų nuodėmes?

¹⁵ Jehovos atlaidumą psalmininkas Dovydas apibūdina vaizdingu palyginimu: „Kaip toli Rytai nuo Vakarų, taip toli nuo mūsų jis išsklaido mūsų nuodėmes.“ (Psalmyno 103:12, kursyvas mūsų) Kaip toli rytai nuo vakarų? Šie du pasaulio kraštai yra taip toli vienas nuo kito, kaip tik galima įsivaizduoti, ir niekada nesusieis. Pasak vieno biblisto, šis posakis reiškia „kuo toliausiai; neapsakomai toli“. Įkvėptas Dovydas teigia, kad atleisdamas Jehova atitolina mūsų nuodėmes kuo toliausiai.

16. Kodėl Jehovai atleidus nuodėmes neturėtume manyti, kad jos žymę nešiosime visą gyvenimą?

¹⁶ Ar kada nors bandei pašalinti dėmę iš šviesaus drabužio? Kad ir kaip stengeisi, žymė tikriausiai vis tiek liko. Atkreipk dėmesį, kaip Jehova nusako savo atlaidumą: „Nors jūsų nuodėmės būtų skaisčiai raudonos, taps baltos kaip sniegas; nors būtų raudonos kaip purpuras, taps kaip vilna.“ (Izaijo 1:18, Brb, kursyvas mūsų) „Purpuras“ yra sodri raudona spalva. * Mes patys niekada nepajėgtume apsivalyti nuo nuodėmių. Tačiau Jehova net skaisčiai raudonas, ryškias it purpuras nuodėmes gali padaryti baltas kaip sniegas arba nedažyta vilna. Tad kai Jehova atleidžia nuodėmes, nebemanykime, kad jų žymes nešiosime visą likusį gyvenimą.

17. Kaip suprasti, kad Jehova nusviedžia mūsų nuodėmes sau už nugaros?

 ¹⁷ Ezekijas, pakeltas iš mirtinos ligos patalo, sukūrė jaudinančią padėkos giesmę. Jis kreipėsi į Jehovą: „Visas mano nuodėmes nusviedei sau už nugaros.“ (Izaijo 38:17, kursyvas mūsų) Kaip giedama giesmėje, Jehova tarsi paima atgailaujančio nusidėjėlio nuodėmes ir sviedžia sau už nugaros, kad daugiau jų nebematytų ir nebepastebėtų. Pagal vieną žinyną, šią mintį galima išreikšti ir tokiais žodžiais: „Tu padarei taip tartum [mano nuodėmių] nebūtų nė buvę.“ Argi tai nepaguodžia?

18. Kaip pranašas Michėjas parodo, kad atleisdamas Jehova pašalina nuodėmes visam laikui?

¹⁸ Pranašaudamas Izraelio atkūrimą, Michėjas pareiškė neabejojąs, kad Jehova atleis savo atgailaujančiai tautai: „Kur yra toks Dievas, kaip tu, kuris... dovanoja nusižengimą savo paveldo likučiui?.. Tu įmesi į gelmes visas mūsų nuodėmes.“ (Michėjo 7:18, 19, kursyvas mūsų) Pagalvok, ką šie žodžiai reiškė biblinių laikų žmonėms. Ar galima buvo ištraukti tai, kas įmesta „į gelmes“? Taigi Michėjas padeda suprasti, kad atleisdamas Jehova pašalina nuodėmes visam laikui.

„Nuoširdi mūsų Dievo atjauta“

19, 20. a) Ką reiškia hebrajiškas veiksmažodis, dažnai verčiamas „pasigailėti“, „būti gailestingam“? b) Kaip Biblija, kalbėdama apie motinos jausmus kūdikiui, padeda suvokti, kokia yra Jehovos atjauta?

¹⁹ Dar vienas Jehovos meilės aspektas — atjauta. Kaip ją apibūdinti? Biblijoje atjauta glaudžiai siejama su gailestingumu. Nuoširdžiai atjautai nusakyti hebrajų ir graikų kalbose vartota nemažai žodžių. Vienas jų yra hebrajiškas veiksmažodis rachám, dažnai verčiamas „pasigailėti“, „būti gailestingam“. Šis hebrajiškas žodis, Jehovos pavartotas apibūdinant save, giminingas žodžiui „įsčios“ ir gali reikšti „motinišką atjautą“.

²⁰ Jehovos atjauta Biblijoje palyginama su motinos jausmais kūdikiui. Izaijo 49:15 rašoma: „Ar gali moteris užmiršti savo kūdikį, neatjausti [rachám] savo įsčių sūnaus? Taip, jos gali užmiršti, tačiau Aš neužmiršiu tavęs.“ (The Amplified Bible) Sunku patikėti, kad mama užmirštų pamaitinti savo kūdikį ir juo pasirūpinti. Juk mažylis yra bejėgis, dieną naktį jam reikia motinos dėmesio. Deja, būna ir abejingų motinų, ypač šiais „sunkiais laikais“. (2 Timotiejui  3:1, 3) „Tačiau Aš neužmiršiu tavęs“, — pareiškia Jehova. Jo švelni atjauta savo tarnams nepalyginamai didesnė net už švelniausius motinos jausmus kūdikiui.

21, 22. Ką izraelitai patyrė senovės Egipte ir kaip Jehova atsiliepė į jų šauksmą?

²¹ Koks Jehova tarsi mylintis tėvas atjautus, aiškiai parodė jo elgesys su Izraelio tauta. XVI amžiaus p. m. e. pabaigoje milijonai izraelitų vergavo egiptiečiams ir buvo žiauriai jų engiami. (Išėjimo 1:11, 14) Nevilties apimti jie maldavo Jehovą pagalbos. Kaip jis reagavo?

²² Jehovos širdis suvirpėjo. Jis pasakė: „Aš mačiau savo tautos kančią Egipte, girdėjau jų skundo prieš savo engėjus šauksmus. Iš tikrųjų aš gerai žinau, ką jie kenčia.“ (Išėjimo 3:7) Jehova negalėjo ramiai žiūrėti į savo žmonių kančias ir klausytis jų aimanų. Jehova yra atjautus Dievas, gebąs suprasti kito skausmą. Bet Jehova ne tik atjautė savo tautą, — jis ir padėjo jai. Izaijo 63:9 rašoma: „Iš meilės ir pagailos atpirko juos.“ ‘Galinga ranka’ Jehova išgelbėjo izraelitus nuo egiptiečių. (Pakartoto Įstatymo 4:34) Paskui stebuklingai tiekė jiems maisto ir galiausiai davė nuosavybėn derlingą kraštą.

23. a) Kaip psalmininko žodžiai laiduoja, kad Jehova labai rūpinasi kiekvienu iš mūsų? b) Kaip Jehova mums padeda?

²³ Jehova užjaučia ne tik visą savo tautą apskritai. Mylintis Dievas labai rūpinasi kiekvienu iš mūsų. Jis gerai žino, kokius vargus patiriame. Psalmininkas pasakė: „Viešpaties akys žvelgia į teisiuosius, jo ausys girdi jų šauksmą. Viešpats arti tų, kurie sielojasi, ir gelbsti nevilties apimtuosius.“ (Psalmyno 34:16, 19 [34:15, 18, Brb]) Kaip Jehova padeda kiekvienam? Dievas gal ir nepašalina kančių priežasties, tačiau daugeriopai pasirūpina tais, kas meldžia pagalbos. Jo Žodyje, Biblijoje, užrašyta naudingų patarimų, padedančių įveikti sunkumus. Susirinkimams Jehova davė dvasiškai brandžių prižiūrėtojų, kurie kaip ir jis stengiasi rodyti atjautą, padėti bendratikiams. (Jokūbo 5:14, 15) Be to, kaip „maldos klausytojas“ Jehova duoda „Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo“. (Psalmyno 65:2, Jr; Luko 11:13) Visos šios dovanos rodo „meilingą mūsų Dievo atjautą“. (Luko 1:78, NW)

24. Kaip tu atsakysi į Jehovos meilę?

²⁴ Ar ne puiku mąstyti apie mūsų dangiškojo Tėvo meilę? Pirmajame straipsnyje buvo priminta, kad Jehova su meile rodo savo galią, teisingumą bei išmintį mūsų labui. O iš šio straipsnio sužinojome, kaip nuostabiai Jehova rodo meilę tiek žmonijai, tiek kiekvienam iš mūsų. Tad derėtų pagalvoti, kaip aš atsiliepiu į Jehovos meilę? Atsidėkok Dievui mylėdamas jį visa širdimi, visu protu, visa siela ir visomis jėgomis. (Morkaus 12:29, 30) Kasdien gyvenk taip, kad matytųsi tavo nuoširdus troškimas kuo labiau suartėti su Jehova. Ir tegu Jehova, Dievas, kuris yra meilė, artinasi prie tavęs dabar ir visą amžinybę! (Jokūbo 4:8)

[Išnaša]

Ar atsimeni?

• Iš kur žinome, kad meilė yra svarbiausia Jehovos savybė?

• Kodėl galima tvirtinti, kad atsiųsdamas savo Sūnų kentėti ir mirti už mus Jehova parodė pačią didžiausią meilę?

• Kaip Jehova laiduoja, kad myli kiekvieną iš mūsų?

• Kokiais raiškiais palyginimais Biblija apibūdina Jehovos gebėjimą atleisti?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 15 puslapyje]

„Dievas... atidavė savo viengimį Sūnų“

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

„Jūs vertesni už daugybę žvirblių“

[Šaltinio nuoroda]

© J. Heidecker/VIREO

[Iliustracija 18 puslapyje]

Žinodami, kaip motina myli savo kūdikį, galime suvokti, kokia yra Jehovos atjauta