Kas iš jų liko?
Kas iš jų liko?
NOFAS ir Nojas — tai kažkada garsių Egipto sostinių, Memfio ir Tebų, bibliniai vardai. Nofas (Memfis) buvo įsikūręs vakariniame Nilo krante, maždaug už 23 kilometrų į pietus nuo Kairo. Tačiau per laiką Memfis neteko sostinės statuso. XV amžiaus p. m. e. pradžioje Egipto sostine tapo Nojas (Tebai), plytėjęs už 500 kilometrų į pietus nuo Memfio. Tebuose daug senovės šventyklų griuvėsių. Viena jų — Karnako šventykla, laikoma visų laikų didžiausiu ant kolonų statytu pastatu. Tebai su Karnako šventykla buvo skirti Amono, svarbiausio egiptiečių dievo, garbei.
Kas apie Memfį ir Tebus išpranašauta Biblijoje? Faraonui ir Egipto dievams, visų pirma pagrindiniam dievui „Nojo Amonui“, buvo paskelbtas nuosprendis. (Jeremijo 46:25, 26) Į šiuos miestus suplūstanti garbintojų minia turėjo būti ‘sunaikinta’. (Ezechielio 30:14, 15; Brb) Taip ir įvyko. Šiandien Amono aukštinimo vietoje — tik šventyklų liekanos. Dalyje senovės Tebų teritorijos įsikūręs dabartinis Luksoras, o tarp išlikusių griuvėsių stovi kaimiečių trobelės.
Buvusį Memfį primena tik kapinės. Biblistas Luisas Goldingas sako: „Milžiniški Memfio griuvėsiai Egipto užkariautojams arabams šimtmečiais buvo karjeras statyti sostinei [Kairui] kitoje upės pusėje. Arabų statybininkai puikiai pasinaudojo Nilu ir taip gerai atliko savo darbą, kad visame to senovės miesto regione iš juodos žemės nekyšo joks akmuo.“ Kaip ir pranašauta Biblijoje, Memfis tapo „dykuma..., be gyventojų“. (Jeremijo 46:19)
Tai tik du iš daugelio pavyzdžių, įrodančių Biblijos pranašysčių tikslumą. Tebų ir Memfio nuniokojimas leidžia tvirtai pasitikėti ir tomis Rašto pranašystėmis, kurios dar neišsipildė. (Psalmyno 37:10, 11, 29; Luko 23:43, NW; Apreiškimo 21:3-5)
[Iliustracijos šaltinio nuoroda 32 puslapyje]
Photograph taken by courtesy of the British Museum