Kaip turime žiūrėti į žmones artėjant Jehovos dienai?

„Viešpats negaišta ištesėti pažado, ... o kantriai elgiasi su jumis, nenorėdamas, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų.“ (2 PETRO 3:9)

1, 2. a) Kaip Jehova šiandien žiūri į žmones? b) Apie ką turėtume susimąstyti?

JEHOVOS tarnams pavesta ‘daryti... mokiniais visų tautų žmones’. (Mato 28:19) Vykdydami šią užduotį ir laukdami „didžiosios Jehovos dienos“, turime žiūrėti į žmones kaip jis. (Sofonijo 1:14, NW) O koks jo požiūris? Apaštalas Petras sako: „Viešpats negaišta ištesėti pažado, kaip kai kurie mano, o kantriai elgiasi su jumis, nenorėdamas, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų.“ (2 Petro 3:9) Dievas žiūri į žmones kaip į asmenis, galinčius atsiversti. Jis „trokšta, kad visi žmonės būtų išgelbėti ir pasiektų tiesos pažinimą“. (1 Timotiejui 2:4, Brb) Jehova džiaugiasi, kai ‘nedorėlis sugrįžta iš savo kelio ir lieka gyvas’. (Ezechielio 33:11)

² Ar vertiname žmones kaip Jehova? Ar sekdami juo žiūrime į visų rasių ir tautybių asmenis kaip galimas „jo kaimenės avis“? (Psalmyno 100:3; Apaštalų darbų 10:34, 35) Aptarkime du pavyzdžius, rodančius, kaip svarbu laikytis Dievo požiūrio. Abiem atvejais artėjo sunaikinimas ir apie tai Jehovos tarnams buvo iš anksto pranešta. Šie pavyzdžiai ypač pamokantys dabar, kai laukiame didžiosios Jehovos dienos.

Abraomas laikėsi Jehovos požiūrio

3. Koks buvo Jehovos požiūris į Sodomos bei Gomoros gyventojus?

³ Pirmiausia prisiminsime ištikimą patriarchą Abraomą ir nedorus Sodomos bei Gomoros miestus. Išgirdęs „šauksmą  prieš Sodomą ir Gomorą“, Jehova juos su visais gyventojais sunaikino ne tuoj pat. Iš pradžių jis viską ištyrė. (Pradžios 18:20, 21) Į Sodomą buvo pasiųsti du angelai; jie apsistojo teisiojo Loto namuose. Tą patį vakarą „miesto vyrai — ... jauni ir seni, visi žmonės iki paskutinio — apsupo namus“ geisdami homoseksualinės sueities su tais angelais. Neliko abejonių, kad sugedę miesto gyventojai nusipelnė sunaikinimo. Tačiau angelai tarė Lotui: „Ką daugiau iš savųjų turi čia? Žentus, sūnus, dukteris ir bet ką iš savųjų — išvesk juos iš šios vietos.“ Jehova atvėrė kelią kai kuriems miesto gyventojams išsigelbėti, bet galiausiai tik Lotas su dviem dukterimis išvengė sunaikinimo. (Pradžios 19:4, 5, 12, 16, 23-26)

4, 5. Kodėl Abraomas maldavo dėl Sodomos gyventojų ir ar jo požiūris į žmones buvo toks kaip Jehovos?

⁴ Įsivaizduokime tą momentą, kai Jehova pranešė apie savo ketinimą ištirti Sodomą ir Gomorą. Kaip tik tada Abraomas maldavo: „Jei mieste rastųsi penkiasdešimt teisiųjų, nejau pražudytum tą vietą ir neatleistum dėl penkiasdešimt mieste esančių teisiųjų? Ne tavo būdas daryti tokį dalyką — žudyti teisųjį kartu su nedorėliu ir padaryti teisųjį lygų nedorėliui! Tai ne tavo būdas! Argi tas, kuris yra visos žemės Teisėjas, nesielgs teisingai?“ Abraomas dukart pasakė „tai ne tavo būdas“. Iš patirties jis žinojo, kad Jehova nesunaikins teisiojo drauge su nedorėliu. Dievui pasakius, kad nepražudys Sodomos, jeigu ten bus „penkiasdešimt teisiųjų“, Abraomas vis mažino žmonių skaičių, kol priėjo tik iki dešimties. (Pradžios 18:22-33)

⁵ Ar Jehova būtų klausęsis Abraomo prašymų, jeigu jie būtų nesiderinę su jo požiūriu? Žinoma, ne. Būdamas „Dievo bičiulis“, Abraomas tikriausiai jo nuomonę žinojo ir pats jos laikėsi. (Jokūbo 2:23) Jehova, atkreipęs dėmesį į Sodomą ir Gomorą, buvo linkęs apsvarstyti Abraomo  prašymus. Kodėl? Kadangi mūsų dangiškasis Tėvas ‘nenori, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų’.

Visiškai kitoks Jonos požiūris į žmones

6. Kaip nineviečiai reagavo į Jonos žinią?

⁶ Dabar aptarkime antrą — Jonos pavyzdį. Šį kartą turėjo būti sunaikintas Ninevės miestas. Pranašas Jona privalėjo paskelbti, kad to miesto nedorybės ‘pasiekė Jehovą’. (Jonos 1:2, NW) Ninevė su priemiesčiais buvo didelis miestas, kurį „pereiti reikėjo trijų dienų“. Galop paklusęs ir atkeliavęs į Ninevę, Jona ėmė skelbti: „Dar keturiasdešimt dienų, ir Ninevė bus sunaikinta!“ Tuomet „Ninevės žmonės patikėjo Dievu, paskelbė pasninką ir... apsivilko ašutinėmis“. Atgailavo net pats miesto karalius. (Jonos 3:1-6)

7. Koks buvo Jehovos požiūris į atgailaujančius nineviečius?

⁷ Kaip tai skyrėsi nuo Sodomos! Ką Jehova manė apie atgailaujančius nineviečius? Jonos 3:10 sakoma: „Dievas pasigailėjo ir nenubaudė nelaime, kuria buvo jiems grasinęs.“ Jehova pasigailėjo, tai yra apsigalvojo dėl nineviečių, nes šie pasikeitė. Dievo normos nekinta, bet jis atšaukė savo nuosprendį matydamas nineviečių atgailą. (Malachijo 3:6)

8. Kodėl Jona įširdo?

⁸ Ar Jona, supratęs, jog Ninevė nebus sunaikinta, laikėsi Jehovos požiūrio? Ne, kadangi pasakyta: „Tai labai suerzino Joną. Jis buvo įširdęs.“ Ką dar Jona padarė? „Meldėsi Viešpačiui ir sakė: ‘O Viešpatie! Argi ne tai sakiau dar savo šalyje būdamas? Dėl to pirma ir į Taršišą bėgau, nes žinojau, kad tu esi maloningas ir gailestingas Dievas, kantrus ir kupinas ištikimos meilės, pasirengęs atleisti.’“ (Jonos 4:1, 2) Jona žinojo Jehovos savybes. Tačiau tuo metu pranašas įpyko ir nepritarė Dievo požiūriui į atgailaujančius Ninevės gyventojus.

9, 10 a) Kaip Jehova pamokė Joną? b) Iš ko galime spręsti, kad galiausiai Jona pritarė Jehovos požiūriui į nineviečius?

⁹ Jona pasitraukė iš Ninevės, pasistatė palapinę ir sėdėdamas jos pavėsyje „laukė, kas toliau atsitiks miestui“. Jehova išaugino augalą, kad Jonai būtų paūksmė. Tačiau kitą dieną augalas nudžiūvo. Kai Jona dėl to supyko, Jehova pasakė: „Tu gailiesi augalo... Argi neturėčiau aš gailėtis Ninevės, to didžiojo miesto, kuriame yra daugiau negu šimtas dvidešimt tūkstančių žmonių, nemokančių atskirti kairės nuo dešinės, ir daug galvijų?“ (Jonos  4:5-11) Kokia pamoka Jonai iš Jehovos požiūrio į žmones!

¹⁰ Nerašoma, kaip reagavo Jona, kai Dievas pasakė, jog gailisi Ninevės gyventojų. Logiška manyti, kad pranašas pakeitė savo nuomonę apie atgailaujančius nineviečius, nes Jehova leido jam užrašyti šį įkvėptą pasakojimą.

O koks tavo požiūris?

11. Koks tikriausiai būtų Abraomo požiūris į šių laikų žmones?

¹¹ Dabar prisiartino kitas sunaikinimas — ši sugedusi santvarka bus pašalinta didžiąją Jehovos dieną. (Luko 17:26-30; Galatams 1:4; 2 Petro 3:10) Kaip Abraomas žiūrėtų į žmones, gyvenančius pasaulyje, kuris turės būti sunaikintas? Ko gero, jam rūpėtų tie, kas dar negirdėjo „gerosios naujienos apie karalystę“. (Mato 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972) Abraomas kelis kartus maldavo Dievą pagailėti teisių žmonių, jeigu jų yra Sodomoje. O mums ar rūpi tie, kas paliktų Šėtono valdomo pasaulio kelius, jei turėtų galimybę atgailauti ir tarnauti Dievui? (1 Jono 5:19; Apreiškimo 18:2-4)

12. Kodėl lengva perimti Jonos požiūrį į žmones, kuriems skelbiame gerąją naujieną, ir kaip tokią nuomonę pakeisti?

¹² Visiškai natūralu trokšti, kad blogybių nebeliktų. (Habakuko 1:2, 3) Tačiau jeigu mums nerūpės žmonės, kurie gali atgailauti, lengvai perimsime Jonos požiūrį. Toks pavojus ypač didelis, jei skelbdami Karalystės žinią per namus dažnai sutinkame abejingų, priešiškų, net agresyvių asmenų. Tada nesunku pamiršti apie tuos, kuriuos Jehova dar surinks iš šios sugedusios santvarkos. (Romiečiams 2:4) Jeigu atidžiai save ištyrę pamatysime, jog mūsų požiūris nors kiek panašus į pradinį Jonos nusistatymą prieš nineviečius, melskime Jehovą padėti tokią nuomonę pataisyti.

13. Kodėl galime tvirtinti, kad Jehova ir šiandien rūpinasi žmonėmis?

¹³ Jehova rūpinasi net tais, kas jam dar netarnauja, ir išklauso jam pasiaukojusių žmonių prašymus. (Mato 10:11) Štai paminėta, kad atsakydamas į jų maldas „jis  apgins jų teises“. (Luko 18:7, 8) Be to, Jehova paties nustatytu metu išpildys visus pažadus ir įgyvendins savo tikslus. (Habakuko 2:3) Vadinasi, jis pašalins visą blogį žemėje, kaip sunaikino Ninevę, kai jos gyventojai grįžo prie nedorų darbų. (Nahumo 3:5-7)

14. Ką turime daryti laukdami didžiosios Jehovos dienos?

¹⁴ Kol ši sugedusi santvarka dar nesunaikinta per didžiąją Jehovos dieną, ar kantriai lauksime vykdydami jo valią? Nors detaliai nežinome, kiek plačiai turi būti apskelbtas pasaulis, iki išauš Jehovos diena, bet žinome, kad prieš pabaigą geroji naujiena apie Karalystę bus pagarsinta visoje apgyventoje žemėje tiek, kiek Dievui patiks. Ir mums tikrai turi rūpėti „lobiai“, teberenkami į Jehovos namus, kuriuos jis toliau pripildo šlovės. (Agėjo 2:7)

Mūsų požiūris matomas iš darbų

15. Kas padės geriau suvokti skelbimo darbo svarbą?

¹⁵ Galbūt gyvename šalyje, kur mažai kas domisi mūsų skelbiama žinia, o išvykti ten, kur labiau reikia Karalystės skelbėjų, neleidžia aplinkybės. Tarkim, jog mūsų teritorijoje prieš ateinant pabaigai galima atrasti dešimt teisiųjų. Ar, tavo manymu, verta jų ieškoti? Jėzus gailėjosi minios žmonių, „nes jie buvo suvargę ir apleisti lyg avys be piemens“. (Mato 9:36) Studijuodami Bibliją ir atidžiai skaitydami Sargybos bokšto ir Atsibuskite! straipsnius, geriau suvoksime, kokia vargana pasaulio padėtis. Tada aiškiau suprasime, kaip svarbu skelbti gerąją naujieną. Be to, būdami dėkingi už Biblija pagrįstus „ištikimo ir protingo vergo“ tiekiamus leidinius ir naudodamiesi jais, stengsimės dar įtikinamiau skelbti Karalystę dažnai lankomoje teritorijoje. (Mato 24:45-47, Jr; 2 Timotiejui 3:14-17)

16. Kaip tarnauti našiau?

¹⁶ Rūpindamiesi tais, kurie dar galėtų priimti gyvybę gelbstinčią Biblijos žinią, eisime pas žmones įvairiu metu ir išmėginsime visokius skelbimo būdus. Gal daugelio nerandame namie? Tuomet veiksmingiau būtų keisti lankymosi laiką ir vietą. Žvejai žūklauja tada, kai žuvis kimba. Argi nederėtų šios taisyklės taikyti ir dvasinėje žvejyboje? (Morkaus 1:16-18) Kodėl nepabandžius skelbti gerąją naujieną vakarais ir telefonu, jei leidžia įstatymai? Ne vienas patyrė, kad automobilių stovėjimo aikštelės, sunkvežimių vairuotojų poilsiavietės, degalinės bei parduotuvės — geros žūklės vietos. Abraomo požiūrio į žmones laikomės ir tada, kai liudijame tiesą neformaliai.

17. Kaip galime padrąsinti misionierius ir kitus svetur tarnaujančius liudytojus?

¹⁷ Milijonai žmonių nė negirdėjo Karalystės žinios. Ar galime parodyti rūpinimąsi jais ne tik liudydami, bet ir kitaip — netgi neišeidami iš namų? Gal pažįstame svetur tarnaujančių misionierių arba visalaikių skelbėjų? Kodėl neparašius jiems ir nepasakius, kaip vertiname jų triūsą. Kaip tai parodytų mūsų rūpinimąsi žmonėmis apskritai? Laiškuose drąsindami ir pagirdami misionierius įkvėpsime juos tęsti tarnybą ir taip padėsime dar daugeliui sužinoti tiesą. (Teisėjų 11:40) Taip pat melskimės už misionierius ir tuos, kurie trokšta tiesos kitose  šalyse. (Efeziečiams 6:18-20) Dar vienas būdas rūpintis žmonėmis — remti pinigais pasaulinę Jehovos liudytojų veiklą. (2 Korintiečiams 8:13, 14; 9:6, 7)

Ar gali persikelti kitur?

18. Kaip kai kurie krikščionys tarnauja Karalystei savo šalyje?

¹⁸ Jehovos liudytojai, išvykę ten, kur ypač trūksta Karalystės skelbėjų, yra laiminami už pasiaukojimą. Kiti savo šalyje išmoksta svetimą kalbą, kad teiktų dvasinę paramą imigrantams. Tokios pastangos akivaizdžiai duoda vaisių. Štai septyni liudytojai, skelbiantys kinams Teksaso mieste (JAV), 2001 metais į Viešpaties vakarienę sukvietė 114 asmenų. Tokie skelbėjai mato, kad jų laukas prinoko pjūčiai. (Mato 9:37, 38)

19. Kas patartina planuojant keltis svetur darbuotis dėl Karalystės?

¹⁹ Galbūt tau su šeima atrodo, jog galėtumėte persikelti ten, kur labai reikia Karalystės skelbėjų. Pirmiausia, aišku, būtų išmintinga ‘atsisėdus paskaičiuoti išlaidas’. (Luko 14:28) Ypač tai tinka planuojant gyventi kitoje šalyje. Ruošiantis verta daug ką apmąstyti, pavyzdžiui, ar sugebėsiu išlaikyti šeimą? Ar gausiu vizą? Ar jau moku tos šalies kalbą, o jei ne, ar noriu ją išmokti? Ar pagalvojau, koks to krašto klimatas ir kultūra? Ar tikrai būsiu „stipri parama“ tenykščiams broliams, o gal tik našta? (Kolosiečiams 4:10, 11, NW) Kad būtų aišku, kokie poreikiai šalyje, į kurią ketinate vykti, visada patartina parašyti Jehovos liudytojų filialui, prižiūrinčiam skelbimo darbą toje teritorijoje. *

20. Kaip vienas jaunas svetur išvykęs krikščionis aukojosi bendratikių bei kitų žmonių labui?

²⁰ Vienas krikščionis, statęs Karalystės sales Japonijoje, sužinojo, kad Paragvajuje labai trūksta kvalifikuotų darbininkų garbinimo vietų statybose. Kadangi buvo kupinas jaunatviškos energijos viengungis, nuvyko į tą šalį ir aštuonis mėnesius dirbo statyboje — vienintelis visalaikis darbininkas. Ten jis išmoko ispanų kalbą ir vedė Biblijos studijas. Jaunuolis matė, kaip krašte stinga Karalystės skelbėjų. Jis parvyko namo, tačiau netrukus vėl sugrįžo į Paragvajų padėti rinkti žmones į tą pačią Karalystės salę, kurią statė.

21. Kuo labiausiai turėtume rūpintis ir kokio požiūrio laikytis laukdami didžiosios Jehovos dienos?

²¹ Dievas pasirūpins, kad skelbimo darbas būtų atliktas iki galo ir taip, kaip jam patinka. Šiandien jis greitina baigiamąjį dvasinės pjūties etapą. (Izaijo 60:22, Brb) Tad laukdami Jehovos dienos uoliai darbuokimės pjūtyje ir žiūrėkime į žmones taip kaip mūsų mylintis Dievas.

[Išnaša]

Ar atsimeni?

• Kaip turime žiūrėti į žmones laukdami Jehovos dienos?

• Kaip Abraomas žiūrėjo į teisius žmones, kurių galėjo būti Sodomoje?

• Koks buvo Jonos požiūris į atgailaujančius nineviečius?

• Kaip mums laikytis Jehovos požiūrio į tuos, kurie dar negirdėjo gerosios naujienos?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 16 puslapyje]

Abraomas žiūrėjo į žmones taip kaip Jehova

[Iliustracija 17 puslapyje]

Jona pasimokė iš Jehovos požiūrio į atgailaujančius nineviečius

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Rūpinimasis žmonėmis skatina mus keisti gerosios naujienos skelbimo laiką ir būdus