Kaip išmokti takto

PEGI nugirdo savo sūnų grubiai šnekant su jaunesniu broliu. „Kaip manai, ar tavo tonas buvo tinkamas? — paklausė ji. — Matai, kaip broliukas nusiminė?“ Šiuo klausimu mama norėjo pamokyti sūnų, kad reikia būti taktiškam ir atsižvelgti į kito jausmus.

Apaštalas Paulius skatino savo jaunąjį bendradarbį Timotiejų „su visais elgtis maloniai [arba taktiškai]“, kad nieko neįskaudintų. (2 Timotiejui 2:24) Kas yra taktas? Kaip jo mokytis? Ir kaip galime mokyti kitus?

Kas yra taktas?

Viename žodyne taktas apibūdinamas kaip „gebėjimas įžvelgti padėties subtilumą ir padaryti arba pasakyti tai, kas maloniausia ar tinkamiausia“. Kaip palytėjus pirštu pajuntame, jog kažkas yra lipnu, švelnu, glotnu, karšta ar plaukuota, taip taktiškas žmogus nuvokia, ką jaučia kitas asmuo ir kaip jis reaguos į vienokį ar kitokį žodį arba veiksmą. Tačiau tam nepakanka vien įgūdžių; taktiškai elgtis skatina nuoširdus troškimas nieko neįskaudinti.

Biblijoje pasakojama apie netaktišką Eliziejaus tarną Gehazį. Viena šunemietė, kurios sūnus tik ką mirė ant jos rankų, atėjo pas Eliziejų paguodos. Paklausta, ar viskas gerai, ji atsakė: „Gerai!“ Tačiau kai prisiartino prie pranašo, „Gehazis priėjo nustumti jos į šalį“. Eliziejus tada pasakė: „Netrukdyk jai, nes ji kenčia kartų sielvartą.“ (2 Karalių 4:17-20, 25-27)

Kaip galėjo Gehazis pasielgti taip neapgalvotai ir netaktiškai? Tiesa, moteris nepasakė, ką jaučia, kai to buvo teiraujamasi. Bet juk dauguma žmonių atsiveria ne kiekvienam. Tačiau tos šunemietės emocijas buvo galima įžvelgti. Eliziejus jas nuvokė, o Gehazis arba nepastebėjo, arba tiesiog ignoravo. Šis įvykis atskleidžia įprastą netakto priežastį. Jei žmogus pernelyg sureikšmina savo darbą, jis gali nepastebėti ar nekreipti dėmesio į aplinkinių reikmes. Jis panašus į autobuso vairuotoją, kuriam taip svarbu nepavėluoti, jog net nesustoja paimti keleivių.

Kad nepasielgtume netaktiškai kaip Gehazis, turime būti žmonėms malonūs, — juk nežinome, ką jie iš tiesų mano. Svarbu stengtis pastebėti požymius, rodančius, ką asmuo jaučia, ir reaguoti maloniu žodžiu ar poelgiu. Kaip to išmokti?

Stenkimės suprasti kitų jausmus

Jėzus puikiausiai įžvelgdavo žmonių jausmus ir žinojo, kaip geriausia elgtis. Sykį, jam pietaujant fariziejaus Simono namuose, prisiartino moteris, „žinoma mieste nusidėjėlė“. Ji neištarė nė žodžio,  tačiau daug kas buvo ir taip aišku. Moteris „atsinešė alebastrinį indą kvapaus tepalo ir, verkdama priėjusi iš užpakalio prie jo kojų, ėmė laistyti jas ašaromis, šluostyti savo galvos plaukais, bučiavo jo kojas ir tepė jas tepalu“. Jėzus suprato, ką tai reiškia. Ir nors Simonas nieko nepasakė, Jėzus įžvelgė jo mintis: „Jeigu šitas būtų pranašas, jis žinotų, kas tokia ši moteris, kuri jį paliečia, — kad ji nusidėjėlė!“ (Luko 7:37-39)

Pagalvok, kiek žalos Jėzus būtų pridaręs, jeigu būtų atstūmęs tą moterį arba pasakęs Simonui: „Tu, neišmanėli! Ar nematai, kad ji atgailauja?“ Bet Jėzus papasakojo Simonui apie vyrą, dovanojusį vienam skolininkui didelę skolą, kitam — gerokai mažesnę. „Katras [iš skolininkų] labiau jį mylės?“ — paklausė Simono. Užuot pasmerkęs, Jėzus pagyrė Simoną už teisingą atsakymą. Tada švelniai padėjo suprasti, kokie požymiai liudija apie moters tikruosius jausmus bei atgailą. Jėzus pasisuko į moterį ir maloniai pasakė atjaučiąs ją ir kad jos nuodėmės atleistos. Paskui tarė: „Tavo tikėjimas išgelbėjo tave. Eik rami!“ Kaip šie taktiški Jėzaus žodžiai turėjo sustiprinti jos pasiryžimą daryti kas teisinga! (Luko 7:40-50) Jėzus mokėjo elgtis taktiškai, nes analizavo, ką žmonės jaučia, ir buvo atjautus.

Kaip Jėzus padėjo Simonui, taip ir mes galime patys išmokti bei kitus pamokyti suprasti jausmų kalbą. Patyrę krikščionys tarnai gali pamokyti to naujus susirinkimo skelbėjus. Paskelbę žmogui gerąją naujieną, jie drauge galėtų panagrinėti, kas atskleidžia jo jausmus. Ar šeimininkas buvo drovus, abejingas, suirzęs, o gal užimtas? Kokia pagalba jam būtų priimtiniausia? Vyresnieji turėtų padėti bendratikiui, poelgiu ar žodžiu įskaudinusiam kitą krikščionį. Padėkite visiems suvokti kito asmens jausmus. Gal jaučiasi įžeistas, ignoruojamas ar nesuprastas? Kaip švelnumas palengvintų jo skausmą?

Tėvai atsakingi padėti vaikams ugdytis atjautą, nes ji skatina elgtis taktiškai. Pegi sūnus, minėtas straipsnio pradžioje, pastebėjo jaunėlio brolio išraudusį veidą, patemptą lūpą ir ašaras akyse, tad įžvelgė, kad jis jaučiasi įskaudintas. Kaip ir tikėjosi mama, jis gailėjosi ir nusprendė pasikeisti. Abu Pegi berniukai gerai pritaikė, ko išmoko vaikystėje, ir po daugelio metų tapo našiais mokytojais bei krikščionių susirinkimo ganytojais.

Parodyk, kad supranti

Taktas itin svarbus, jeigu turi kokį skundą prieš kitą. Pažeminti žmogų būtų nesunku. Verčiau pagirk už ką nors. Užuot kritikavęs, sutelk dėmesį į problemos esmę. Paaiškink, kaip jo poelgis paveikė tave ir ko tikiesi. Tada noriai išklausyk — galbūt neteisingai jį supratai.

Žmogui malonu, kai kitas jį supranta, net jeigu ir nesutinka su jo nuomone. Jėzus buvo taktiškas su Morta: parodė suprantąs  jos nerimą. Jis pasakė: „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų.“ (Luko 10:41) Panašiai, kai žmogus pasipasakoja apie kokią savo naštą, geriau neskubėti siūlyti išeities, o atidžiai išklausyti. Būtų taktiška parodyti, kad supranti jo bėdą — persakyti jos esmę savais žodžiais.

Įžvelk, ko nedera sakyti

Prieš ketindama prašyti savo vyrą sužlugdyti Hamano užmojį sunaikinti žydus, karalienė Estera pasielgė taktiškai: pasirūpino viską sutvarkyti taip, kad vyras būtų geros nuotaikos ir tik tada užsiminė apie tą opų reikalą. Tačiau verta dėmesio, jog kai ko ji ir nepasakė. Estera buvo taktiška, tad nė neužsiminė, kad jos vyras pats prisidėjo prie to nedoro sumanymo. (Esteros 5:1-8; 7:1, 2; 8:5)

Panašiai derėtų elgtis ir lankantis pas netikintį krikščionės vyrą. Užuot iškart atsivertus Bibliją, ar nevertėtų iš pradžių taktiškai pasiteirauti apie jo pomėgius? Jeigu nepažįstamas žmogus ateina į Karalystės salę kasdieniškai apsirengęs arba jeigu sueigoje pamatai seną nebuvėlį, neužsimink jam apie drabužius ar nesilankymą; verčiau maloniai pasveikink. Ir jeigu besidomintis tiesa neteisingai supranta vieną ar kitą dalyką, galbūt geriau neskubėti taisyti jo požiūrio. (Jono 16:12) Būti taktiškam reiškia ir žinoti, ko sakyti nedera.

Gydantys žodžiai

Mokėdamas kalbėti taktiškai, gerai sutarsi su kitais, net jeigu kas nors nesupratęs tavo motyvų buvo pradėjęs pykti ar apmaudauti. Pavyzdžiui, kai Efraimo vyrai ‘karčiai priekaištavo’ Gideonui, jis taktiškai paaiškino, kas iš tikrųjų įvyko, ir nuoširdžiai pagyrė juos už nuveiktus darbus. Supratęs, kodėl jie susierzino, Gideonas kalbėjo taktiškai ir savo kuklumu praskaidrino jiems nuotaiką. (Teisėjų 8:1-3; Patarlių 16:24)

Stenkis visada turėti omenyje, kaip tavo žodžiai paveiks žmones. Mokydamasis būti taktiškas, patirsi džiaugsmą, nusakytą Patarlių 15:23: „Žmogui malonu duoti deramą atsakymą, o kaip smagu girdėti tinkamą žodį!“

[Iliustracija 31 puslapyje]

Patyrę krikščionys gali pamokyti naujesniuosius būti taktiškus

[Iliustracija 31 puslapyje]

Tėvai temoko vaikus atjautos