Ko Jehova tikisi iš mūsų?
Ko Jehova tikisi iš mūsų?
„Ko gi Jehova prašo iš tavęs, jei ne rodyti teisingumą, mylėti ištikimą meilę ir kukliai vaikščioti su savo Dievu?“ (MICHĖJO 6:8, NW)
1, 2. Kodėl kai kurie Jehovos tarnai nusiminę, tačiau kas juos pradrąsins?
VERA, ištikima beveik 75 metų krikščionė, yra silpnos sveikatos. „Kartais, — sako ji, — žiūrėdama pro langą matau savo krikščionis brolius ir seseris skelbiančius po namus. Akyse tvenkiasi ašaros, nes noriu būti su jais, bet liga trukdo tarnauti Jehovai.“
2 Ar kada nors šitaip jauteisi? Žinia, mes visi trokštame deramai vaikščioti Jehovos vardu ir laikytis jo reikalavimų. Tačiau kaip tada, jeigu silpsta sveikata, esame senyvo amžiaus arba turime šeimos pareigų? Galbūt nusimename, kad dėl tokių aplinkybių negalime nuveikti Dievo tarnyboje viso, ko trokšta mūsų širdis. Jei taip, tikriausiai labai padrąsins Michėjo 6 ir 7 skyrių aptarimas. Juose pabrėžiama, kad Jehovos reikalavimai yra pagrįsti ir įvykdomi.
Kaip Dievas elgiasi su savo tauta
3. Kaip Jehova elgiasi su maištingais izraelitais?
3 Pirmiausia pažvelkime į Michėjo 6:3-5 ir atkreipkime dėmesį, kaip Jehova elgiasi su Judu. Nepamirškime, kad Michėjo amžininkai žydai maištauja. Vis dėlto Jehova kreipiasi į juos užjaučiamais žodžiais: „Mano tauta.“ Jis prašo: „Mano tauta, atmink.“ Užuot griežtai juos kaltinęs, Jehova bando pasiekti širdis klausimu: „Ką aš tau padariau?“ Jis netgi ragina ‘paliudyti prieš jį’ (Brb).
4. Ką daryti mus skatina Dievo atjautos pavyzdys?
4 Kokį pavyzdį visiems mums parodo Jehova! Net į maištingus Michėjo laikų Izraelio ir Judo žydus jis kreipiasi su atjauta, vadina ‘savo tauta’ ir jų prašo. Juo labiau mes turėtume rodyti užuojautą ir ištikimą meilę susirinkimo nariams. Žinoma, su kai kuriais galbūt nelengva bendrauti arba jie dvasiškai silpni. Bet jeigu jie myli Jehovą, norime jiems padėti ir būti atjautūs.
5. Kokia pagrindinė Michėjo 6:6, 7 mintis?
5 Dabar pažvelkime į Michėjo 6:6, 7 eilutes. Čia Michėjas užduoda keletą retorinių klausimų: „Kuo nešinas ateisiu į Viešpaties Artumą ir nusilenksiu aukštybių Dievui? Ar ateisiu su deginamosiomis aukomis, su mituliais veršiais? Argi Viešpats bus patenkintas tūkstančiais avinų, begaliniu srautu aliejaus? Ar atiduosiu savo pirmagimį už savo nusikaltimą, savo kūno vaisių už savo nuodėmę?“ Ne, neįmanoma įsiteikti Jehovai „tūkstančiais avinų, begaliniu srautu aliejaus“. Tačiau kai kuo jam galima įtikti. Kuo?
Privalome rodyti teisingumą
6. Kokie trys reikalavimai užrašyti Michėjo 6:8?
6 Iš Michėjo 6:8 sužinome, ko Jehova tikisi iš mūsų. Pranašas klausia: „Ko gi Jehova prašo iš tavęs, jei ne rodyti teisingumą, mylėti ištikimą meilę ir kukliai vaikščioti su savo Dievu?“ Šie trys reikalavimai aprėpia mūsų jausmus, galvoseną ir elgesį. Turime būti nusiteikę jų laikytis, galvoti, kaip rodyti tokias savybes ir nepraleisti progos tai daryti. Aptarkime tuos reikalavimus paeiliui.
7, 8. a) Ką reiškia „rodyti teisingumą“? b) Kokia neteisybė klesti Michėjo dienomis?
7 „Rodyti teisingumą“ reiškia teisingai elgtis. Jehovos poelgiai yra teisingumo etalonas. Tačiau Michėjo amžininkai daro ne kas teisinga, o kas neteisinga. Ką gi jie daro? Apsvarstyk Michėjo 6:10. Eilutės pabaigoje kalbama apie prekiautojus, kad jie naudoja „sumažintą efą“, tai yra sumažintą svorio matą. Vienuoliktoje eilutėje priduriama, kad jie naudoja „nesąžiningus svarsčius“. O dvyliktoje eilutėje rašoma, jog „meluoja apgauliais liežuviais“. Vadinasi, Michėjo dienų verslo pasaulis — tai neteisingas saikas, apgaulingi svarsčiai ir melaginga kalba.
8 Bet neteisingai elgiamasi ne tik prekyvietėje. Tai įprasta ir teisme. Michėjo 7:3 (Brb) sakoma, jog „kunigaikštis ir teisėjas reikalauja dovanų“. Teisėjai papirkinėjami, kad skirtų neteisingas bausmes nekaltiems žmonėms. Turtuolis, arba įtakingas pilietis, dalyvauja nusikaltimuose. Michėjas sako, jog kunigaikštis, teisėjas ir turtuolis ‘rezga’ (Jr), tai yra planuoja, savo niekšybes.
9. Kaip Judą ir Izraelį veikia tai, kad nedorėliai elgiasi neteisingai?
9 Nedorų vadovų daromos neteisybės paveikia visus Judo ir Izraelio žmones. Michėjo 7:5 tvirtinama, kad dėl neteisybės pradingo pasitikėjimas tarp partnerių, artimų draugų ir net sutuoktinių. Šeštoje eilutėje paminėta, jog krašte įsivyravo tokia padėtis, kad net giminės — sūnūs ir tėvai, dukterys ir motinos — niekina vieni kitus.
10. Kaip elgiasi krikščionys neteisybės kupiname šių dienų pasaulyje?
10 O šiandien argi ne tas pat? Mus, kaip kadaise Michėją, supa melas, nepasitikėjimas, irsta visuomenė ir šeimos. Pasaulis iš tikrųjų sugedęs. Tačiau mes tarnaujame Dievui, todėl turime saugotis, kad kupina neteisybės pasaulio dvasia neprasiskverbtų į krikščionių susirinkimą. Privalome vadovautis sąžiningumo bei doros principais ir tą daryti kasdien. Mes išties ‘visame kame dorai elgiamės’. (Hebrajams 13:18) Ar nemanai, kad darydami, kas teisinga, džiaugiamės dosniomis palaimomis, kurių teikia brolija, iš tiesų pasitikinti tavimi?
Kaip žmonės girdi „paties Jehovos balsą“?
11. Kaip išsipildo žodžiai iš Michėjo 7:12?
11 Michėjas pranašauja, kad nors neteisybė ir klesti, teisingumas pasieks visokius žmones. Pranašas skelbia, jog žmonės bus renkami „nuo jūros iki jūros, nuo kalno iki kalno“, kad taptų Jehovos garbintojais. (Michėjo 7:12) Šiandien, galutinai pildantis šiai pranašystei, ne viena kuri tauta, bet asmenys iš visų tautų turi naudos iš Dievo absoliutaus teisingumo. (Izaijo 42:1) Kaip tai išsipildo?
12. Kaip šiandien girdimas „paties Jehovos balsas“?
12 Kad tai suprastume, prisiminkime ankstesnius Michėjo žodžius. Michėjo 6:9 (NW) sakoma: „Paties Jehovos balsas šaukia miestui ir išmintingas žmogus bijosis tavojo vardo.“ Kaip visų tautų žmonės girdi „paties Jehovos balsą“ ir kaip tai siejasi su mūsų teisingu elgesiu? Aišku, žmonės negirdi Dievo balso tiesiogiai. Tačiau per pasaulinį Karalystės skelbimo darbą Jehovos balsą išgirsta visų tautų ir visuomenės sluoksnių žmonės. Dėl to, sakoma toje eilutėje, klausantieji ima pagarbiai ‘bijoti Dievo vardo’. Tarnaudami uoliais Karalystės skelbėjais, išties elgiamės teisingai ir meilingai. Kiekvienam bešališkai pranešdami Dievo vardą, ‘rodome teisingumą’.
Privalome mylėti ištikimą meilę
13. Kuo skiriasi meilė nuo ištikimos meilės?
13 Toliau aptarkime antrąjį reikalavimą, paminėtą Michėjo 6:8. Jehova tikisi, kad mes ‘mylėsime ištikimą meilę’. „Ištikima meilė“ — tai aktyvus, švelnus dėmesys, pagarba kitiems. Ištikima meilė reiškia daugiau nei tiesiog meilė. Kokia prasme? „Meilė“ — plati sąvoka. Mylėti galima tam tikrus dalykus ar idėjas. Biblijoje, pavyzdžiui, kalbama, jog kai kurie „myli vyną ir aliejų“, kiti „myli išmintį“. (Patarlių 21:17, Brb; 29:3, Brb) O žodžiai „ištikima meilė“ visada vartojami kalbant apie žmones, ypač apie tuos, kurie tarnauja Dievui. Štai kodėl Michėjo 7:20 kalbama apie „ištikimą meilę Abraomui“ — Dievo Jehovos tarnui.
14, 15. Kaip rodoma ištikima meilė ir kokiu pavyzdžiu tai galima pailiustruoti?
14 Michėjo 7:18 (NW) pranašas sako, kad Dievą „džiugina ištikimoji meilė“. Michėjo 6:8 mums liepiama ne tik rodyti ištikimą meilę, bet ir mylėti tą savybę. Ką sužinome iš šių Rašto eilučių? Ištikima meilė išreiškiama noriai ir dosniai, nes trokštame ją rodyti. Kaip ir Jehovai, mums džiugu rodyti ištikimą meilę tiems, kam jos reikia.
15 Šiandien ištikima meilė yra Dievo tautos bruožas. Štai vienas pavyzdys. 2001 metų birželį tropinis uraganas sukėlė didžiulį potvynį Teksaso valstijoje (JAV); buvo apgadinta tūkstančiai namų, tarp jų šimtai priklausančių Jehovos liudytojams. Į pagalbą bendratikiams pasisiūlė apie 10000 liudytojų. Daugiau kaip pusę metų savanoriai nenuilstamai dirbo aukodami dienas, naktis, savaitgalius ir atstatė 8 Karalystės sales bei daugiau kaip 700 savo bendratikių namų. Tie, kas negalėjo darbuotis, aukojo maisto, pinigų ir kitų išteklių. Kodėl tiek tūkstančių liudytojų atėjo į pagalbą savo broliams? Todėl, kad jie ‘myli ištikimą meilę’. Kaip malonu žinoti, kad mūsų brolija daro visame pasaulyje tokius ištikimą meilę liudijančius darbus! Taip, reikalavimas „mylėti ištikimą meilę“ nėra našta, o džiaugsmas!
Kukliai vaikščiokime su Dievu
16. Koks pavyzdys padeda geriau suvokti, jog būtina kukliai vaikščioti su Dievu?
16 Trečias reikalavimas Michėjo 6:8 yra „kukliai vaikščioti su savo Dievu“. Tai reiškia pripažinti savo galimybių ribas ir pasitikėti Dievu. Įsivaizduokime mažylę, tvirtai įsikibusią tėčio rankos, kai jiedu eina siaučiant audrai. Mergaitė žino esanti silpna, bet pasitiki tėčiu. Mes irgi turime suvokti savo ribotumus ir pasikliauti dangiškuoju Tėvu. Kaip tą pasitikėjimą išsaugoti? Viena, reikia nepamiršti, kodėl išmintinga laikytis kuo arčiau Dievo. Michėjas nurodo tris priežastis: Jehova yra mūsų Išlaisvintojas, Vadovas ir Gynėjas.
17. Kaip Jehova išlaisvino, vedė ir saugojo savo tautą senovės laikais?
17 Michėjo 6:4, 5 Dievas sako: „Išvedžiau tave iš Egipto žemės.“ Taip, Jehova buvo Izraelio Išlaisvintojas. Toliau jis kalba: „Pasiunčiau tau vadovauti Mozę, Aaroną ir Mirjamą.“ Mozė su Aaronu buvo paskirti vadovauti tautai, o Mirjamos vadovaujamos Izraelio moterys šoko pergalės šokį. (Išėjimo 7:2; 15:1, 19-21; Pakartoto Įstatymo 34:10) Jehova vadovavo per savo tarnus. Penktoje eilutėje Jehova izraelitams primena apgynęs juos nuo priešininkų, Balako ir Bileamo, bei saugojęs paskutinėje kelionės atkarpoje, nuo Šitimų Moabe iki Gilgalo Pažadėtojoje žemėje.
18. Kokiais būdais šiandien Dievas veikia kaip mūsų Išlaisvintojas, Vadovas ir Gynėjas?
18 Jei vaikščiojame su Dievu, jis išvaduoja mus iš Šėtono pasaulio, vadovauja per savo organizaciją ir gina mus, kaip grupę, nuo priešų. Todėl turime svarią priežastį tvirtai laikytis įsikibę dangiškojo Tėvo rankos, žengdami su juo neramiame baigiamajame etape į daug didingesnę nei senovėje Pažadėtąją žemę — Dievo teisingą naująjį pasaulį.
19. Kokia sąsaja yra tarp mūsų kuklumo ir ribotumų?
19 Kukliai vaikščiodami su Dievu tikroviškai vertiname aplinkybes, nes būdami kuklūs suvokiame savo ribotumus. Dėl senyvo amžiaus ar pablogėjusios sveikatos galbūt mažiau pajėgiame nuveikti Jehovos tarnyboje. Tačiau nenusiminkime žinodami, kad Jehova džiaugiasi mūsų pastangomis ir aukomis atsižvelgdamas į tai, ‘kiek galime, o ne kiek negalime’. (2 Korintiečiams 8:12) Taip, Jehova tikisi, jog tarnausime jam iš širdies, kiek leidžia aplinkybės. (Kolosiečiams 3:23) Jei uoliai, kiek pajėgiame, darbuojamės Dievo tarnyboje, jis dosniai mus laimina. (Patarlių 10:22)
Mokėdami laukti esame palaiminti
20. Ką žinodami lauksime Jehovos taip, kaip Michėjas?
20 Jehovos teikiamos palaimos skatina laikytis Michėjo požiūrio. Pranašas sako: „Lauksiu savo išgelbėjimo Dievo!“ (Michėjo 7:7, Brb) Ką tie žodžiai reiškia mums, kukliai vaikščiojantiems su Dievu? Jei mokame laukti, tai yra būti kantrūs, nenusivilsime, kad Jehovos diena dar neatėjo. (Patarlių 13:12) Atvirai kalbant, visi trokštame šio pikto pasaulio pabaigos. Tačiau kas savaitę tūkstančiai žmonių pradeda vaikščioti su Dievu. Argi tai nėra pagrindas būti kantriems? Vienas ilgametis liudytojas sako: „Mąstydamas apie 55-erius skelbimo tarnybos metus, esu įsitikinęs, jog laukdamas Jehovos nepraradau nieko. Priešingai, išvengiau daugelio skausmų.“ Ar patyrei ką nors panašaus?
21, 22. Kaip žodžiai iš Michėjo 7:14 išsipildo mūsų dienomis?
21 Vaikščiodami su Jehova, be abejo, esame labai palaiminti. Michėjo 7:14 pranašas Dievo tautą prilygino avims, saugiai ganomoms piemens. Šiandien, pildantis tai pranašystei didesniu mastu, dvasinio Izraelio likutis ir „kitos avys“ gyvena saugiai globojamos patikimo Ganytojo — Jehovos. Jos ganosi „atskirai miške, sodų krašto viduje“, dvasiškai atskirtos nuo šio vis neramesnio ir pavojingesnio pasaulio. (Jono 10:16; Pakartoto Įstatymo 33:28; Jeremijo 49:31; Galatams 6:16)
22 Be to, Dievo tauta, kaip išpranašauta Michėjo 7:14, klesti. Apie Dievo avis, jo tautą, Michėjas pasakė: „Tesigano ji Bašane ir Gileade.“ Kaip Bašano ir Gileado krašte avys ganydavosi vešliose ganyklose ir būdavo sočios, taip Dievo tauta šiandien džiaugiasi dvasiniu klestėjimu — dar viena palaima, teikiama tiems, kurie kukliai vaikščioja su Dievu. (Skaičių 32:1; Pakartoto Įstatymo 32:14)
23. Ko pasimokome iš to, kas pasakyta Michėjo 7:18, 19?
23 Michėjo 7:18, 19 pranašas pabrėžia, kad Jehova trokšta atleisti atgailaujantiems žmonėms. Aštuonioliktoje eilutėje sakoma, kad Jehova „atleidžia kaltę“ ir „dovanoja nusižengimą“. Devynioliktoje eilutėje tvirtinama, kad jis ‘įmes į gelmes visas mūsų nuodėmes’. Ko tai pamoko? Turėtume pamąstyti, ar šiuo atžvilgiu sekame Jehova. Ar atleidžiame, jei kas nusideda mums? Kai jie atgailauja bei trokšta susitaikyti, ar, kaip ir Jehova, visiškai atleisime?
24. Kuo buvo naudinga patyrinėti Michėjo pranašystę?
24 Ką naudinga sužinojome aptardami Michėjo pranašystę? Ji priminė, kad Jehova dovanoja patikimą viltį tiems, kurie prie jo artinasi. (Michėjo 2:1-13) Ji paskatino visomis jėgomis remti teisingą garbinimą, kad vaikščiotume Dievo vardu per amžius. (Michėjo 2:12; 4:1-5) Taip pat mus patikino, jog bet kokiomis aplinkybėmis esame pajėgūs laikytis Jehovos reikalavimų. Taip, Michėjo pranašystė tikrai sustiprina mus vaikščioti Jehovos vardu.
Kaip atsakytum?
• Ko, pasak Michėjo 6:8, Jehova reikalauja iš mūsų?
• Ko reikia, kad ‘rodytume teisingumą’?
• Kaip galime rodyti, jog ‘mylime ištikimą meilę’?
• Ką reiškia ‘kukliai vaikščioti su Dievu’?
[Studijų klausimai]
[Iliustracijos 21 puslapyje]
Nepaisydamas nedorybių, Michėjas laikėsi Jehovos reikalavimų. Tu irgi tai gali
[Iliustracija 23 puslapyje]
Rodyk teisingumą liudydamas visokių sluoksnių žmonėms
[Iliustracijos 23 puslapyje]
Rodyk, kad myli ištikimą meilę padėdamas tam, kuriam reikia paramos
[Iliustracija 23 puslapyje]
Daryk, ką pajėgi, nuolankiai pripažindamas savo ribotumus