Ar brangini pagyvenusius bendratikius?

DIEVO sandoros tautai, senovės Izraeliui, buvo įsakyta: „Atsistosi prieš žilagalvį, pagerbsi seną žmogų ir bijosi savo Dievo.“ (Kunigų 19:32) Gerbti pagyvenusiuosius buvo šventa pareiga, klusnumas Dievui. Nors krikščionys nebepavaldūs Mozės įstatymui, jis primena mums, kad Jehova senyvus savo tarnus vertina ir brangina. (Patarlių 16:31; Hebrajams 7:18) Ar ir mes vertiname pagyvenusius susirinkimo brolius bei seseris?

Jis brangino senyvą draugą

Antrojoje Karalių knygoje randame pasakojimą, aiškiai pabrėžiantį pagarbą senesniesiems. Jame aprašoma, kaip pranašą Eliją pakeitė jaunesnis pranašas Eliziejus. Pažiūrėkime, kas vyko paskutinę Elijo pranašavimo dieną dešimties giminių Izraelio karalystėje.

Tą dieną pagyvenusiam pranašui Jehova nurodė keliauti iš Gilgalo į Betelį, iš Betelio į Jerichą ir iš Jericho prie Jordano, — iš viso apie 50 kilometrų. (2 Karalių 2:1, 2, 4, 6) Bekeliaujant Elijas tris kartus ragino Eliziejų nustoti jį sekus. Tačiau, kaip jaunoji Rūta prieš kelis šimtmečius nedvejodama atsisakė palikti Noomę, taip ir Eliziejus atsisakė palikti senąjį pranašą. (Rūtos 1:16, 17) Eliziejus tris kartus pareiškė: „Kaip gyvas Viešpats ir kaip gyvas tu, nepaliksiu tavęs.“ (2 Karalių 2:2, 4, 6) Jis jau šešerius metus buvo Elijo pagalbininkas. Bet troško talkinti jam kuo ilgiau. Pasakojime skaitome: „Jiems einant toliau ir besikalbant, staiga... Elijas pakilo... į dangų.“ (11 eilutė) Elijas ir Eliziejus kalbėjosi iki pat paskutinio Elijo tarnybos Izraelyje momento. Jaunesnis pranašas, matyt, troško pasisemti iš vyresnio, labiau patyrusio, kuo daugiau pamokymų bei padrąsinimo. Aišku, jis brangino savo vyresnį draugą.

‘Kaip tėvus ir motinas’

Nesunku suprasti, kodėl Eliziejus mylėjo senąjį pranašą kaip draugą — netgi kaip dvasinį tėvą. (2 Karalių 2:12) Prieš baigdamas  tarnybą Izraelyje Elijas pasakė Eliziejui: „Sakyk, ką galiu tau padaryti, kol nesu nuo tavęs paimtas.“ (9 eilutė) Taigi iki pat pabaigos Elijas rūpinosi savo įpėdinio dvasine gerove bei Dievo darbo tąsa.

Šiandien malonu matyti tokį pat tėvišką ir motinišką vyresnių susirinkimo brolių bei seserų rūpinimąsi, — jie dosniai dalijasi žiniomis bei išmintimi su jaunesniaisiais. Pavyzdžiui, ilgamečiai savanoriai, tarnaujantys Jehovos liudytojų filialuose, noriai padeda naujiems Betelio šeimos nariams įgyti tarnybai būtinų įgūdžių. Panašiai keliaujantieji prižiūrėtojai su žmonomis, lankantys susirinkimus daug metų, džiugiai dalijasi patirtimi su tais, kurie ruošiami imtis keliaujamosios tarnybos. Be to, visuose Jehovos liudytojų susirinkimuose yra vyresnių brolių bei seserų, dešimtmečius ištikimai tarnaujančių Jehovai ir mielai besidalijančių išmintingais patarimais bei patirtimi su susirinkimo naujokais. (Patarlių 2:7; Filipiečiams 3:17; Titui 2:3-5)

Šie brangūs pagyvenę krikščionys nuoširdžiai rūpinasi kitais, tad rodyti pagarbą jiems — tikras malonumas. Taigi sekdami Eliziejaus pavyzdžiu pagyvenusius bendratikius didžiai gerbsime. Kaip primena apaštalas Paulius, ir toliau elkimės su ‘senesniu žmogumi... kaip su tėvu’, su ‘vyresnio amžiaus moterimis — kaip su motinomis’. (1 Timotiejui 5:1, 2) Taip darydami labai prisidėsime, kad susirinkimai pasaulyje tinkamai veiktų ir klestėtų.

[Iliustracija 30 puslapyje]

Eliziejus troško talkinti Elijui kuo ilgiau

[Iliustracijos 31 puslapyje]

Jaunuoliai daug pasisemia iš pagyvenusių krikščionių