Pasitikėk Jehova

„Tu mano viltis, Viešpatie; nuo pat jaunystės tavimi pasitikiu.“ (PSALMYNO 71:5)

1. Prieš kokį grėsmingą priešininką stojo piemuo Dovydas?

GALIJOTAS buvo kone trimetrinis vyras. Nenuostabu, kad Izraelio kareiviai bijojo su juo susiremti. Kas rytą vakarą ištisomis savaitėmis šis didžiulis filistinas tyčiojosi iš Izraelio pulkų ir ragino atsiųsti kokį stipruolį susikauti su juo. Galop milžino iššūkį priėmė ne kareivis, o paprastas vaikinukas. Jis buvo piemuo, vardu Dovydas — nykštukas, palyginus su priešininku. Tikriausiai svėrė mažiau už Galijoto šarvus bei ginkluotę! Vis dėlto jaunuolis išėjo prieš tą milžiną ir tapo garsiu drąsumo pavyzdžiu. (1 Samuelio 17:1-51)

2, 3. a) Kodėl Dovydas su pasitikėjimu stojo prieš Galijotą? b) Apie kokius du žingsnius, ugdančius pasitikėjimą Jehova, pakalbėsime?

² Iš kur Dovydas sėmėsi drąsos? Įsiklausyk į žodžius, kuriuos, matyt, jis pats parašė: „Tu mano viltis, Viešpatie; nuo pat jaunystės tavimi pasitikiu.“ (Psalmyno 71:5) Taip, nuo jaunumės Dovydas besąlygiškai pasitikėjo Jehova. Jis stojo prieš Galijotą sakydamas: „Tu ateini prieš mane su kalaviju, ietimi ir durklu, o aš — vardu Galybių Viešpaties, Izraelio gretų Dievo, kuriam tu metei iššūkį.“ (1 Samuelio 17:45) Galijotas pasikliovė savo didžiule galia ir ginklais, o Dovydas — Jehova. Argi šis jaunuolis, remiamas visatos Viešpaties, turėjo išsigąsti žmogaus, kad ir kokio stambaus bei gerai ginkluoto?

³ Ar skaitydamas apie Dovydą nepanorai, kad ir tavo pasitikėjimas Jehova būtų tvirtesnis? Ko gero, to trokšta daugelis iš  mūsų. Pakalbėkime apie du žingsnius, kuriuos reikia žengti, kad pasitikėtume Jehova. Pirma, būtina gerai išmokti įveikti vieną kliūtį, daugeliui trukdančią įgyti tokį pasitikėjimą. Antra, turime aiškiai suprasti, ką reiškia pasitikėti Jehova.

Įveikime kliūtį, daugeliui trukdančią pasitikėti Jehova

4, 5. Kodėl daugeliui žmonių sunku pasitikėti Dievu?

⁴ Kas trukdo žmonėms pasitikėti Dievu? Labai dažnai kai kuriuos kamuoja klausimas: kodėl nutinka blogybės? Daugelis yra mokomi, kad kančias užtraukia Dievas. Atsitikus nelaimei, dvasininkai galbūt sako, kad Dievas pasiėmė jos aukas į dangų. Be to, nemažai religinių vadovų moko, jog Dievas iš anksto nulėmė visa, kas dedasi pasaulyje — net kiekvieną nelaimę ir nedorybę. Sunku būtų pasitikėti šitokiu kietaširdžiu Dievu. Šėtonas, kuris netikintiems apakina protą, palaiko visus tokius „demonų mokymus“. (1 Timotiejui 4:1, Brb; 2 Korintiečiams 4:4)

⁵ Šėtonas trokšta, kad žmonės prarastų pasitikėjimą Jehova. Tas Dievo priešas nenori, kad sužinotume tikrąsias kentėjimų priežastis. O jei sužinojome jas iš Rašto, Šėtonas stengiasi, kad tai pamirštume. Todėl patartina retkarčiais iš naujo apžvelgti tris pagrindines kančių priežastis. Taip patikinsime savo širdį, kad Jehova nesukelia vargų, kuriuos patiriame. (Filipiečiams 1:9, 10)

6. Kokia viena kentėjimų priežastis nurodyta 1 Petro 5:8?

⁶ Viena kančių priežastis — Šėtono pastangos palaužti Jehovai atsidavusių žmonių ištikimybę. Jis mėgino sužlugdyti Jobo ištikimybę, bet nepajėgė. Vis dėlto Šėtonas ir toliau siekia to paties. Būdamas šio pasaulio valdovas, jis stengiasi „praryti“ ištikimus Jehovos tarnus. (1 Petro 5:8) Taigi ir kiekvieną iš mūsų! Šėtonas nori, kad nustotume tarnavę Jehovai. Todėl neretai sukelia persekiojimus. Nors tokie kentėjimai skausmingi, dera juos ištverti. Savo ištverme įrodome, kad Šėtonas — melagis, ir tuo džiuginame Jehovą. (Jobo 2:4; Patarlių 27:11) Jehova stiprina, kad atlaikytume persekiojimus, ir taip auga mūsų pasitikėjimas juo. (Psalmyno 9:9, 10)

7. Kokia kančių priežastis nurodoma Galatams 6:7?

⁷ Kita kančių priežastis nusakoma principu: „Ką žmogus sėja, tai ir pjaus.“ (Galatams 6:7) Kartais žmonės „sėja“, nuspręsdami ką nors neišmintingai, ir „pjauna“ pasekmę — kentėjimus. Gal neatsargiai vairuoja ir pakliūva į avariją. Daugelis ima rūkyti ir vėliau galbūt suserga širdies ligomis arba plaučių vėžiu. Tie, kas pasirenka amoralų gyvenimą, gali sugadinti šeimos santykius, netekti savigarbos, užsikrėsti lytiškai plintančia liga ar nenoromis pastoti. Dėl tokių vargų kai kurie kaltina Dievą, nors iš tikrųjų yra savo blogų sprendimų aukos. (Patarlių 19:3)

8. Kodėl, pasak Mokytojo 9:11, žmonės kenčia?

⁸ Trečia kentėjimų priežastis paminėta Mokytojo 9:11 (Brb): „Aš pastebėjau pasaulyje, kad lenktynes laimi ne greitieji, karus ne drąsieji, duonos turi ne išmintingieji, turtus ne protingieji ir palankumą ne sumanieji. Visa priklauso nuo laiko ir atsitiktinumo.“ Kartais žmonės atsiduria netinkamoje vietoje netinkamu laiku. Bet kurį iš mūsų — tiek stiprų, tiek silpną — gali netikėtai užgriūti kentėjimai ar net ištikti mirtis. Štai Jėzaus dienomis Jeruzalėje griuvo bokštas ir žuvo 18 žmonių. Jėzus  pasakė, kad tai ne Dievo bausmė už jų nuodėmes. (Luko 13:4) Ne, Jehova nekaltas dėl tokių kančių.

9. Kokį žmonijos kančių aspektą daugeliui sunku suprasti?

⁹ Suprasti kai kurias kančių priežastis yra svarbu. Tačiau daugeliui sunku suvokti kita — kodėl Dievas leidžia kentėti?

Kodėl Jehova leidžia kentėti?

10, 11. a) Kas, pasak Romiečiams 8:19-22, atsitiko „visai kūrinijai“? b) Kaip išsiaiškinti, kas pajungė kūriniją tuštybei?

¹⁰ Kelios eilutės iš apaštalo Pauliaus Laiško romiečiams atsako į šį svarbų klausimą. Paulius rašė: „Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo vaikai. Mat kūrinija buvo pajungta tuštybei — ne savo noru, bet pavergėjo valia — su viltimi, kad ir pati kūrinija bus išvaduota iš pragaišties vergovės ir įgis Dievo vaikų garbės laisvę. Juk mes žinome, kad visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina.“ (Romiečiams 8:19-22)

¹¹ Kad perprastume šių eilučių esmę, pirmiausia atsakykime į kelis svarbius klausimus. Kas pajungė kūriniją tuštybei? Vieni sako, kad Šėtonas, kiti — kad Adomas. Tačiau negalėjo būti nei tas, nei kitas. Kodėl ne? Kadangi tas, kas pajungė kūriniją tuštybei, padarė tai „su viltimi“. Jis suteikia viltį, kad ištikimieji galiausiai bus ‘išvaduoti iš pragaišties vergovės’. Nei Adomas, nei Šėtonas negalėjo pasiūlyti tokios vilties. Tik Jehova galėjo. Tad aišku, jog jis ir pajungė kūriniją tuštybei.

12. Kas klaidingai laikoma „visa kūrinija“ ir kaip į šį klausimą galima atsakyti?

¹² O kas yra šioje ištraukoje paminėta „visa kūrinija“? Kai kurių manymu, tai gamta kartu su gyvūnija ir augmenija. Tačiau ar gyvūnai ir augalai gali įgyti „Dievo vaikų garbės laisvę“? Ne. (2 Petro 2:12) Vadinasi, „visa kūrinija“ reiškia tik žmoniją. Būtent ją vargina nuodėmė ir mirtis dėl maišto Edene ir jai žūtbūtinai reikia vilties. (Romiečiams 5:12)

13. Kokių pasekmių susilaukė žmonės dėl maišto Edene?

¹³ Kokias gi pasekmes žmonija patyrė dėl savo maišto? Paulius apibūdina vieninteliu  žodžiu — tuštybė. * Viename žinyne rašoma, kad šiuo žodžiu nusakomas „dalyko, neatliekančio skirtos funkcijos, bevertiškumas“. Žmonės buvo sukurti gyventi amžinai, darbuotis drauge kaip tobula vieninga šeima, prižiūrėti žemės rojų. Vietoj to, jų gyvenimas trumpas, skausmingas ir dažniausiai be prošvaisčių. Pasak Jobo, „žmogus, gimęs iš moters, gyvena trumpai, bet turi daug vargo“. (Jobo 14:1) Išties tuštybė!

14, 15. a) Kuo buvo teisingas Jehovos nuosprendis žmonijai? b) Kodėl Paulius pasakė, kad kūrinija buvo pajungta tuštybei „ne savo noru“?

¹⁴ Kyla esminis klausimas: kodėl „visos žemės Teisėjas“ pajungė žmoniją tokiam skausmingam, liūdnam būviui? (Pradžios 18:25) Ar jis buvo teisus taip darydamas? Prisiminkime mūsų pirmųjų tėvų poelgį. Sukildami prieš Dievą jie parėmė Šėtoną, užginčijusį Jehovos visavaldystės teisėtumą. Taip palaikė tvirtinimą, kad žmonija gali geriau tvarkytis be Jehovos pagalbos, savarankiškai, vedama sukilusio dvasinio kūrinio. Nuteisdamas maištininkus, Jehova suteikė tai, ko jie norėjo. Jis leido žmogui pačiam vadovautis veikiamam Šėtono. Tad ar tokiomis aplinkybėmis nebuvo teisingiausia pajungti žmoniją tuštybei ir sykiu suteikti jai viltį?

¹⁵ Žinoma, kūrinija pajungta tuštybei „ne savo noru“. Mes gimstame nuodėmės ir sugedimo vergais neturėdami kito pasirinkimo. Bet Jehova dėl savo gailestingumo leido Adomui ir Ievai gyventi ir susilaukti vaikų. Nors mes, jų palikuoniai, esame pavergti nuodėmės ir mirties tuštybei, galime pasirinkti tai, ko Adomas ir Ieva nepanoro. Galime paklusti Jehovai žinodami, kad jo valdymas yra teisingas ir tobulas, o žmogaus savivalda be Dievo sukelia vien skausmą, liūdesį, veda į tuštybę. (Jeremijo 10:23; Apreiškimo 4:11) Šėtono įtaka tik dar labiau apsunkina padėtį. Istorija patvirtina šias tiesas. (Mokytojo 8:9)

16. a) Kodėl galime būti tikri, kad Jehova nėra kaltas už šiandienines pasaulio kančias? b) Kokią viltį Jehova meilingai suteikė ištikimiems žmonėms?

¹⁶ Jehova, aišku, pagrįstai pajungė žmoniją tuštybei. Bet ar tai reiškia, kad jis atsakingas už tuštybę ir kančias, kurias kiekvienas dabar patiriame? Pagalvok apie teisėją, kuris paskelbia nuosprendį. Nusikaltėlis galbūt labai kenčia atlikdamas bausmę, tačiau ar jis gali tvirtinti, kad teisėjas kaltas dėl jo kančių? Žinoma, ne! Jehova nesukelia jokio blogio. Jokūbo 1:13 sakoma: „Dievas negali būti gundomas į pikta ir pats nieko negundo.“ Be to, nepamirškime, kad Jehova paskelbė nuosprendį „su viltimi“. Jis meilingai pasirūpino, kad ištikimi Adomo ir Ievos palikuoniai pamatytų tuštybės galą ir džiaugtųsi „Dievo vaikų garbės laisve“. Dievui ištikimi žmonės visiems laikams bus išvaduoti iš baimės, kad kūrinija vėl gali įklimpti į skausmingos tuštybės liūną. Jehova viską teisingai sutvarkys, todėl jo visavaldystės teisėtumas bus įtvirtintas amžių amžiams. (Izaijo 25:8)

17. Kaip mus turi paveikti supratimas, kodėl žmonija šiandien kenčia?

¹⁷ Ar apžvelgę šias žmonijos kančių priežastis galime dėl blogio kaltinti Jehovą arba juo nebepasitikėti? Priešingai, toks  tyrinėjimas įkvepia mus pritarti Mozės žodžiams: „Jis yra Uola; tobuli Jo darbai, visi Jo keliai pilni teisybės. Dievas ištikimas, be jokios neteisybės, Jis teisus ir teisingas.“ (Pakartoto Įstatymo 32:4, Brb) Apmąstydami šias mintis, vis pasitikrinkime, ar gerai jas suprantame. Tai padės susidūrus su išmėginimais pasipriešinti Šėtono pastangoms pasėti mūsų prote dvejones. O kaip su pradžioje minėtu antruoju žingsniu? Ką reiškia pasitikėti Jehova?

Ką reiškia pasitikėti Jehova

18, 19. Kokiais žodžiais Biblija skatina pasitikėti Jehova, tačiau kokias klaidingas mintis kai kas apie tai puoselėja?

¹⁸ Dievo Žodis skatina: „Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu. Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus.“ (Patarlių 3:5, 6, Brb) Koks puikus patikinimas. Juk visatoje niekas nėra vertas tokio pasitikėjimo kaip mūsų mylimas dangiškasis Tėvas. Tiesa, šiuos Patarlių knygos žodžius lengva skaityti, bet ne taip paprasta pritaikyti.

¹⁹ Daugelis klaidingai supranta, ką reiškia pasitikėti Jehova. Kai kas mano, jog tai vien palaimingas, spontaniškai širdyje įsižiebiantis jausmas. Kitų požiūriu, pasikliauti Dievu reiškia tikėtis, kad jis apsaugos nuo bet kokių sunkumų, pašalins visus rūpesčius, išspręs mūsų kasdienes problemas taip, kaip norime, ir tuoj pat. Tačiau tokie lūkesčiai nepagrįsti. Pasitikėjimas — daugiau nei jausmai, be to, jis nėra tuščias. Suaugusieji pasitikėjimą rodo sąmoningais, apgalvotais sprendimais.

20, 21. Ką reiškia pasitikėti Jehova? Pateik pavyzdį.

²⁰ Dar kartą įsigilinkime, kas sakoma Patarlių 3:5. Čia pasitikėjimas Jehova supriešinamas su mūsų pačių supratimu — taip užsimenama, kad negalime vienu metu laikytis abiejų nuostatų. Ar tai reiškia, jog nereikia protauti? Ne, nes Jehova apdovanojo mus gebėjimu mąstyti ir tikisi, kad juo naudosimės jam tarnaudami. (Romiečiams 12:1) Tačiau kuo remsimės dėl ko nors apsispręsdami? Jei mūsų nuomonė nesutampa su Jehovos požiūriu, ar pasikliausime nepalyginamai aukštesne jo išmintimi? (Izaijo 55:8, 9) Pasitikėti Jehova reiškia samprotauti vadovaujantis jo mąstysena.

²¹ Tai suprasti padeda vienas pavyzdys. Įsivaizduok mažylį, įsitaisiusį automobilio užpakalinėje sėdynėje, keliaujantį su tėvais. Šie sėdi priekyje, tėtis vairuoja. Jei kelionėje kyla sunkumų — dėl maršruto, oro ir kelio sąlygų — kaip elgiasi klusnus, tėvais pasitikintis vaikas? Ar jis šaukia tėčiui, kur sukti? Ar abejoja tėvų sprendimais, ar priešgyniauja nenorėdamas prisisegti diržo? Ne, jis visiškai pasitiki tėvais,  nors šie ir netobuli. O Jehova yra tobulas Tėvas. Argi neturime besąlygiškai juo pasitikėti, ypač kai susiklosto sudėtingos aplinkybės? (Izaijo 30:21)

22, 23. a) Kodėl turime pasitikėti Jehova prislėgti sunkumų ir kaip tai daryti? b) Ką aptarsime kitame straipsnyje?

²² Tačiau Patarlių 3:6 patariama Jehovą ‘pripažinti visuose savo keliuose’ — ne tik sudėtingomis aplinkybėmis. Tad turime rodyti pasitikėjimą Dievu savo kasdieniais sprendimais. Iškilus sunkumams, nepulkime į neviltį, nepanikuokime ir nesipriešinkime Jehovai, siūlančiam geriausią išeitį. Į išmėginimus žvelkime kaip į progą palaikyti Jehovos visavaldystę, įrodyti Šėtono melagingumą, išsiugdyti klusnumą bei kitas Dievui patinkančias savybes. (Hebrajams 5:7, 8)

²³ Kad ir kokios kliūtys pasitaikytų, galime pasitikėti Jehova. Tai darome melsdamiesi, ieškodami patarimų Dievo Žodyje ir jo organizacijoje. O kaip rodyti pasitikėjimą Jehova, kai susiduriame su šiuolaikinėmis problemomis? Tai aptarsime kitame straipsnyje.

[Išnaša]

Kaip atsakytum?

• Kaip Dovydas parodė, kad pasitiki Jehova?

• Kokios yra trys žmonijos kančių priežastys ir kodėl naudinga retkarčiais jas apžvelgti?

• Koks buvo Jehovos nuosprendis žmonijai ir kodėl jis teisingas?

• Ką reiškia pasitikėti Jehova?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 8 puslapyje]

Dovydas pasitikėjo Jehova

[Iliustracija 10 puslapyje]

Jėzus pasakė, jog ne dėl Jehovos kaltės nugriuvo vienas bokštas Jeruzalėje