Kodėl reikia melstis be paliovos?
Kodėl reikia melstis be paliovos?
„Be paliovos melskitės! Už viską dėkokite.“ (1 TESALONIKIEČIAMS 5:17, 18, Brb)
1, 2. Kaip Danielius parodė, jog brangina galimybę melstis, ir kokią įtaką tai turėjo jo santykiams su Dievu?
PRANAŠAS Danielius buvo įpratęs melstis Dievui tris kartus per dieną. Atsiklaupęs aukštutiniame kambaryje prie lango į Jeruzalės pusę, jis išsakydavo Dievui savo prašymus. (1 Karalių 8:46-49; Danieliaus 6:11 [6:10, Brb]) Net kai karaliaus įsakymu nebuvo leista kreiptis į nieką kitą, išskyrus Medijos valdovą Darijų, Danielius nė akimirkos nesvyravo. Nepaisydamas pavojaus, šis atsidavęs vyras nenustojo meldęsis Jehovai.
2 Kaip Jehova vertino Danielių? Angelas Gabrielius, pasirodęs atsakyti į vieną Danieliaus maldą, pavadino jį „labai brangiu žmogumi“, arba „mylimu vyru“. (Danieliaus 9:20-23; Jr) Ezechielio pranašystėje Jehova paminėjo Danielių kaip vieną iš teisiųjų. (Ezechielio 14:14, 20) Akivaizdu, jog per maldą Danielius išsiugdė artimus santykius su savo Dievu. Tai pripažino net Darijus. (Danieliaus 6:16, Brb)
3. Remiantis vieno misionieriaus patirtimi, kaip malda gali padėti likti ištikimam?
3 Nuolatinė malda gali ir mums padėti ištverti sunkius išmėginimus. Taip nutiko misionieriui Haroldui Kingui, Kinijoje nuteistam penkerius metus kalėti vienutėje. Apie nelaisvę brolis Kingas pasakojo: „Nuo bendratikių mane galėjo atskirti, tik ne nuo Dievo... Todėl visiems pro šalį praeinantiems matant atsiklaupdavau kameroje triskart per dieną kaip Biblijoje aprašytasis Danielius ir garsiai melsdavausi... Atrodo, tuomet Dievo dvasia vadovaudavo man, nes prisimindavau naudingiausius dalykus ir gaudavau paguodos. Kiek dvasinės stiprybės ir nuraminimo teikė malda!“
4. Kokius klausimus apie maldą apsvarstysime?
4 Biblijoje sakoma: „Be paliovos melskitės! Už viską dėkokite.“ (1 Tesalonikiečiams 5:17, 18, Brb) Turėdami omenyje šį patarimą, apsvarstykime keletą klausimų: kodėl svarbu apmąstyti, kaip meldžiamės? dėl kokių priežasčių reikia melstis be paliovos? ką daryti, jei dėl silpnybių jaučiamės neverti kreiptis į Dievą?
Per maldą ugdyk draugystę
5. Kokia nepaprasta draugyste džiaugtis padeda malda?
5 Ar norėtum, kad Jehova tave laikytų draugu, kaip patriarchą Abraomą? (Izaijo 41:8; Jokūbo 2:23) Jehova nori, kad ugdytume su juo panašią draugystę. Jis pats kviečia mus artintis prie jo. (Jokūbo 4:8) Ar tas kvietimas neturėtų skatinti apmąstyti unikalią maldos dovaną? Kaip nelengva susitarti dėl priėmimo pas aukštą vyriausybės pareigūną, juo labiau su juo susidraugauti! O visatos Kūrėjas skatina laisvai artintis prie jo malda, kada tik norime ar jaučiame poreikį. (Psalmyno 37:5) Melsdamiesi be perstojo, ugdysimės su Jehova artimą draugystę.
6. Kaip Jėzaus pavyzdys moko, jog būtina ‘nuolatos melstis’?
6 Tačiau maldą galime lengvai apleisti! Kova su gyvenimo sunkumais kartais tiek atitraukia dėmesį, kad nebesistengiame kalbėtis su Dievu. Jėzus ragino mokinius ‘nuolatos melstis’ ir pats taip darė. (Mato 26:41; NW) Nors būdavo užimtas kiekvieną dieną, skirdavo laiko kalbėtis su dangiškuoju Tėvu. Norėdamas pasimelsti, kartais Jėzus keldavosi „labai anksti, dar neprašvitus“. (Morkaus 1:35) Kai kada savo mintis Jehovai išsakydavo vakare, pasitraukęs į nuošalią vietą. (Mato 14:23) Jėzus visada rasdavo laiko melstis, tad turime rasti ir mes. (1 Petro 2:21)
7. Kokios aplinkybės turėtų skatinti kasdien kreiptis į dangiškąjį Tėvą?
7 Tinkamų momentų kreiptis į Dievą turime daug kartų per dieną: kai prislegia sunkumai, kyla kokia pagunda ar reikia apsispręsti. (Efeziečiams 6:18) Jeigu visose gyvenimo srityse ieškome Dievo vadovavimo, draugystė su juo tikrai stiprės. Jei du draugai sprendžia problemas kartu, argi jų ryšys netvirtėja? (Patarlių 17:17, Brb) Taip ir tada, kai glaudžiamės prie Jehovos ir jaučiame jo paramą. (2 Metraščių 14:10 [14:11, Brb])
8. Ką sužinome apie galimą maldos trukmę iš Nehemijo, Jėzaus ir Onos pavyzdžių?
8 Kokie mes laimingi, kad Dievas nenustatė, kiek ilgai ir kaip dažnai galime kalbėtis su juo! Nehemijas, prieš išsakydamas Persijos karaliui savo prašymą, tylomis trumpai pasimeldė. (Nehemijo 2:4, 5) Jėzus prašydamas Jehovą jėgos prikelti Lozorių irgi pasakė trumpą maldą. (Jono 11:41, 42) O štai Ona išliedama širdį „ilgai meldėsi Viešpaties akivaizdoje“. (1 Samuelio 1:12, 15, 16) Mūsų maldos gali būti trumpos arba ilgos, nelygu poreikiai ir aplinkybės.
9. Kodėl maldose turime šlovinti Jehovą ir dėkoti jam už visa gera?
9 Biblijoje yra daug maldų, kuriose nuoširdžiai pripažįstama aukščiausia Jehovos padėtis ir dėkojama už jo nuostabius darbus. (Išėjimo 15:1-19; 1 Metraščių 16:7-36; Psalmyno 145) Apaštalas Jonas vizijoje matė 24 vyresniuosius — pateptuosius krikščionis, jau užimančius jiems skirtą vietą danguje, — giedančius: „Vertas esi, mūsų Viešpatie ir Dieve, priimti šlovę, pagarbą ir galybę, nes tu visa sutvėrei, tavo valia visa yra ir buvo sutverta.“ (Apreiškimo 4:10, 11) Mes irgi turime motyvą nuolatos šlovinti Kūrėją. Kaip džiaugiasi tėvai, kada vaikas nuoširdžiai jiems už ką nors padėkoja! Pagarbiai apmąstydami Jehovos geradarybes ir iš širdies dėkodami už jas, pagerinsime savo maldas.
Kodėl ‘melstis be paliovos’?
10. Kaip malda stiprina tikėjimą?
10 Nuolatinė malda būtina mūsų tikėjimui. Pasakęs palyginimą, kaip reikia „visuomet melstis ir nepaliauti“, Jėzus paklausė: „Ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?“ (Luko 18:1-8) Prasminga, nuoširdi malda ugdo tikėjimą. Kai patriarchas Abraomas paseno ir vis dar neturėjo palikuonio, išsakė šį rūpestį Dievui. Atsakydamas Jehova pirmiau liepė jam pažvelgti į dangaus skliautą ir pamėginti suskaičiuoti žvaigždes. Paskui užtikrino: „Tokie gausūs bus tavo palikuonys.“ Kokia pabaiga? Abraomas „patikėjo Viešpačiu, ir tai jam Viešpats įskaitė teisumu“. (Pradžios 15:5, 6) Jeigu maldoje atveriame Jehovai širdį, priimame iš Biblijos jo patikinimus ir jam paklūstame, jis sustiprins mūsų tikėjimą.
11. Kaip malda gali padėti įveikti sunkumus?
11 Malda taip pat padeda įveikti problemas. Gal tavo gyvenimą sunkina kokios nors naštos? Biblijoje sakoma: „Pavesk savo rūpesčius Viešpačiui, ir jis tave palaikys; teisiajam palūžti jis niekada neleidžia.“ (Psalmyno 55:23 [55:22, Brb]) Kai sunku apsispręsti, galime sekti Jėzaus pavyzdžiu. Prieš paskirdamas 12 apaštalų, jis visą naktį meldėsi Dievui. (Luko 6:12-16) Ir vakare prieš mirtį Jėzus meldėsi taip karštai, kad „jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai, varvantys žemėn“. (Luko 22:44) Ar buvo išgirstas? Taip, jis „buvo išklausytas dėl savo pagarbios baimės“. (Hebrajams 5:7) Karštos ir nepaliaujamos maldos padės mums ištverti sunkias aplinkybes ir išbandymus.
12. Kaip malda rodo Jehovos rūpinimąsi kiekvienu iš mūsų?
12 Kita priežastis artintis malda prie Jehovos ta, kad tuomet jis artinasi prie mūsų. (Jokūbo 4:8) Kai maldoje atveriame Jehovai širdį, argi nejaučiame jo dėmesio ir švelnaus rūpinimosi? Kiekvienas pats patiria Dievo meilę. Jehova neįgaliojo jokio kito asmens, o pats klausosi kiekvienos maldos, kuria jo tarnas į jį kreipiasi. (Psalmyno 66:19, 20; Luko 11:2) Jis skatina ‘pavesti jam visus savo rūpesčius, nes jis mumis rūpinasi’. (1 Petro 5:6, 7)
13, 14. Dėl kokių priežasčių turime melstis be paliovos?
13 Malda gali sužadinti didesnį uolumą viešai liudyti, be to, sustiprins, jeigu dėl apatijos ar priešiškumo norisi viską mesti. (Apaštalų darbų 4:23-31) Ji padeda apsisaugoti ir nuo „velnio klastų“. (Efeziečiams 6:11, 17, 18) Kovodami su kasdieniais sunkumais galime nuolat melsti Dievą stiprybės. Jėzus pavyzdinėje maldoje paminėjo prašymą, kad Jehova ‘gelbėtų mus nuo piktojo’, tai yra Šėtono Velnio. (Mato 6:13, Jr, išnaša)
14 Jei nenustojame melsti pagalbos valdyti savo nuodėmingus polinkius, Jehova padės. Esame patikinami: „Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų mėginti virš jūsų jėgų, bet su išmėginimu duos ir išeitį, kad galėtumėte atsilaikyti.“ (1 Korintiečiams 10:13) Apaštalas Paulius pats jautė Jehovos globą įvairiausiomis aplinkybėmis. „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina“, — pasakė jis. (Filipiečiams 4:13; 2 Korintiečiams 11:23-29)
Melskis, net jei slegia silpnybės
15. Kas gali atsitikti, kai mūsų elgesys nebeatitinka Dievo normų?
15 Kad Dievas išklausytų, neturime atmesti Jo Žodžio patarimų. „Gauname, ko prašome, nes laikomės jo įsakymų ir darome, kas jam patinka“, — rašė apaštalas Jonas. (1 Jono 3:22) Tačiau kas gali atsitikti, jei imame ignoruoti Dievo moralės normas? Adomas ir Ieva nusidėję pasislėpė Edeno sode. Galbūt mums irgi norisi slėptis „nuo Viešpaties Dievo veido“ ir nebesimelsti. (Pradžios 3:8) Patyręs keliaujantysis prižiūrėtojas Klausas sako: „Nuklydusiųjų nuo Jehovos ir jo organizacijos pirmasis klaidingas žingsnis dažniausiai būna tas, kad jie nustoja melstis.“ (Hebrajams 2:1) Taip buvo su Hosė Ancheliu. Jis prisipažįsta: „Beveik aštuonerius metus retai tesimeldžiau Jehovai. Jaučiausi nevertas kalbėtis su juo, nors vis dar laikiau jį savo dangiškuoju Tėvu.“
16, 17. Pateik pavyzdžių, kaip nuolatinė malda gali padėti įveikti dvasinę silpnybę.
16 Kai kurie iš mūsų gali jaustis neverti melstis dėl kokios nors dvasinės silpnybės ar nusižengimo. Tačiau būtent tada malda itin svarbi. Jona bėgo nenorėdamas vykdyti užduoties. Bet ‘nelaimėje šaukėsi Viešpaties, ir jis jam atsiliepė. Iš Šeolo pilvo šaukėsi Jona, ir Jehova išgirdo jo balsą’. (Jonos 2:3 [2:2, Brb]) Jona meldėsi, Jehova atsakė į jo maldą, ir pranašas atsigavo dvasiškai.
17 Hosė Anchelis irgi karštai meldė pagalbos. Jis prisimena: „Išliejau Dievui širdį, prašiau atleidimo, ir jis man padėjo. Jei ne malda, tikriausiai nebūčiau grįžęs į tiesos kelią. Dabar meldžiuosi kasdien ir tų valandėlių laukiu.“ Niekad neturime bijoti atvirai išsakyti Dievui, ką padarėme, ir nuolankiai prašyti atleisti. Kai karalius Dovydas išpažino savo nuodėmę, Jehova atleido jam. (Psalmyno 32:3-5) Jehova nori ištiesti ranką, ne pasmerkti. (1 Jono 3:19, 20) Ir susirinkimo vyresniųjų maldos gali padėti dvasiškai, nes tokie prašymai „daug pajėgia“. (Jokūbo 5:13-16; Brb)
18. Kokį pasitikėjimą turi Dievo tarnai, kad ir kiek toli būtų nuklydę?
18 Koks tėvas atstumtų vaiką, kuris nusižengęs nuolankiai prašo pagalbos ir patarimo? Alegorija apie sūnų palaidūną rodo: kad ir kiek toli būtume nuklydę, dangiškasis Tėvas džiaugsis, jei sugrįšime. (Luko 15:21, 22, 32) Visi nusidėjusieji raginami šauktis Jehovos, nes „jis labai atlaidus“. (Izaijo 55:6, 7) Nors Dovydas buvo padaręs keletą sunkių nuodėmių, kreipėsi į Jehovą: „Išgirsk mano maldą, Dieve, nesislėpk nuo mano maldavimo!“ Ir dar pasakė: „Vakare, auštant ir vidudienį skųsiuosi ir vaitosiu, ir jis išgirs mano balsą.“ (Psalmyno 55:2, 18 [55:1, 17, Brb]) Kaip tai paguodžia!
19. Kodėl neturime manyti, kad užsitraukėme Dievo nemalonę, jeigu atrodo, jog mūsų maldos lieka neišgirstos?
19 O jeigu į mūsų maldas ilgai neatsakoma? Tuomet turime įsitikinti, ar mūsų prašymai atitinka Jehovos valią ir ar siunčiami Jėzaus vardu. (Jono 16:23; 1 Jono 5:14) Mokinys Jokūbas paminėjo, kad kai kurie krikščionys negavo atsakymo į maldas, nes prašė „nedoriems tikslams“. (Jokūbo 4:3, Vl) Kita vertus, jei atrodo, jog maldos lieka neišgirstos, neturime daryti skubotos išvados, kad tai Dievo nepritarimo ženklas. Kartais ištikimi garbintojai turi nepaliauti prašyti, kol Jehova akivaizdžiai atsako. „Prašykite, ir jums bus duota“, — pasakė Jėzus. (Mato 7:7) Vadinasi, turime būti „ištvermingi maldoje“. (Romiečiams 12:12)
Melskis reguliariai
20, 21. a) Kodėl šiomis „paskutinėmis dienomis“ turime nepaliaujamai melstis? b) Ką patirsime kasdien artindamiesi prie Jehovos malonės sosto?
20 Įtampa ir sunkumai šiomis „paskutinėmis dienomis“ didėja, nes užėjo „sunkūs laikai“. (2 Timotiejui 3:1) Įvairūs išbandymai greit sudrumsčia dvasios ramybę. Tačiau jei nepasiduodame toms įkyrioms bėdoms, pagundoms bei nusivylimui ir melstis nepaliaujame, pajėgsime sutelkti jėgas į dvasinius siekius. Kasdien melsdamiesi Jehovai įgysime jėgų.
21 Jehova, „maldos klausytojas“, niekada nėra per daug užimtas, kad mus išklausytų. (Psalmyno 65:2, Jr) Tad mes irgi niekada nebūkime per daug užimti kalbėtis su juo. Draugystė su Dievu — didžiausias turtas. Visada ją branginkime. „Visiškai pasitikėdami artinkimės prie malonės sosto, kad patirtume gailestingumą ir rastume malonę gauti pagalbą deramu laiku.“ (Hebrajams 4:16)
Kaip atsakytum?
• Kokia pamoka iš pranašo Danieliaus apie maldos vertę?
• Kaip galime sustiprinti draugystę su Jehova?
• Kodėl turime melstis nepaliaujamai?
• Kodėl bevertiškumo jausmas neturi būti kliūtis melstis Jehovai?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 16 puslapyje]
Nehemijas prieš kalbėdamas su karaliumi trumpai tylomis pasimeldė
[Iliustracija 17 puslapyje]
Ona „ilgai meldėsi Viešpaties akivaizdoje“
[Iliustracijos 18 puslapyje]
Jėzus prieš paskirdamas 12 apaštalų meldėsi visą naktį
[Iliustracijos 20 puslapyje]
Progų melstis atsiranda kasdien