Kokios pagalbos iš Dievo galime tikėtis?

AŠTUNTAJAME amžiuje p. m. e. trisdešimt devynerių metų Judo karalius Ezekijas sužinojo, kad mirtinai serga. Sukrėstas žinios, jis maldavo Dievą išgydymo. Per pranašą Dievas atsakė: „Girdėjau tavo maldą ir mačiau tavo ašaras... Penkiolika metų pridėsiu prie tavo dienų!“ (Izaijo 38:1-5)

Kodėl Dievas taip pasielgė? Prieš daug šimtmečių teisiajam karaliui Dovydui jis pažadėjo: „Tavo namai ir tavo karalystė bus amžinai tvirti mano akivaizdoje; tavo sostas bus amžinai  tvirtas.“ Dievas dar atskleidė, jog iš Dovydo linijos kils Mesijas. (2 Samuelio 7:16; Psalmyno 89:21, 27-30 [89:20, 26-29, Brb]; Izaijo 11:1) Ezekiją liga ištiko dar nesusilaukus sūnaus. Taigi karališkoji Dovydo linija galėjo nutrūkti. Dievas turėjo imtis priemonių, kad išsaugotų liniją, vedančią į Mesiją.

Ikikrikščioniškaisiais laikais, kad įvykdytų pažadus, Jehova ne kartą nusprendė įsikišti savosios tautos labui. Primindamas izraelitams apie išlaisvinimą iš Egipto vergijos, Mozė pasakė: „Dėl to, kad Viešpats jus pamilo ir kad ištesėtų jūsų tėvams duotą priesaiką, Jis išvedė jus galinga ranka.“ (Pakartoto Įstatymo 7:8, Brb)

Ir pirmajame amžiuje Dievas imdavosi veiksmų, kad jo tikslas būtų įgyvendintas. Štai Sauliui buvo duotas stebuklingas regėjimas, kad liautųsi persekiojęs Kristaus mokinius. Šis vyras atsivertė ir tapo apaštalu Pauliumi, o nuo tada daug darbavosi skelbdamas gerąją naujieną pagonims. (Romiečiams 11:13)

Ar Dievas įsikišdavo visada?

Ar Dievas dažnai įsikišdavo? Iš Raštų aišku, kad tai nebuvo įprasta. Nors tris hebrajų jaunuolius Dievas išgelbėjo iš liepsnojančios krosnies, o pranašą Danielių — iš liūtų duobės, kitų pranašų nuo mirties neapsaugojo. (2 Metraščių 24:20, 21; Danieliaus  3:21-27; 6:17-23 [6:16-22, Brb]; Hebrajams 11:37) Petras buvo stebuklingai išvaduotas iš kalėjimo, kur jį uždarė Erodas Agripa I. Bet apaštalą Jokūbą tas pats karalius nubaudė mirtimi, ir Dievas jam nesutrukdė. (Apaštalų darbų 12:1-11) Nors davė apaštalams galios gydyti ligonius, net prikelti mirusiuosius, jis nepatenkino ir Pauliaus prašymo pašalinti jį kamuojantį „dyglį kūne“, — tikriausiai kokią negalią. (2 Korintiečiams 12:7-9; Apaštalų darbų 9:32-41; 1 Korintiečiams 12:28)

Dievas taip pat neužkirto kelio tiems, kurie, sukurstyti Romos imperatoriaus Nerono, persekiojo Kristaus mokinius. Krikščionys buvo kankinami, gyvi deginami, atiduodami žvėrims. Toks priešiškumas vis dėlto pirmųjų krikščionių nenustebino ir nesusilpnino jų tikėjimo. Juk Jėzus įspėjo savo sekėjus, kad jie bus tempiami į teismus ir kad pasiruoštų kentėti, netgi mirti už tikėjimą. (Mato 10:17-22)

Kaip praeityje, taip šiandien Dievas gali išgelbėti savo tarnus iš pavojų, ir tiems, kurie jaučiasi buvę jo apsaugoti, neturime pagrindo prieštarauti. Vis dėlto aiškiai nustatyti, ar Dievas konkrečiu atveju buvo įsikišęs, ar ne, sunku. Štai keletas ištikimų Jehovos tarnų buvo smarkiai sužaloti per sprogimą Tulūzoje, tūkstančiai atsidavusių krikščionių mirė nacių ir komunistų stovyklose ar kitokiomis liūdnomis aplinkybėmis, ir Dievas to nesustabdė. Kodėl Dievas ne visuomet apgina tuos, kuriems yra palankus? (Danieliaus 3:17, 18)

„Laikas ir atsitiktinumas“

Ištikimybė Dievui negarantuoja saugumo, todėl per nelaimę nukentėti gali bet kas. Alenas ir Liliana per sprogimą Tulūzoje liko gyvi, bet žuvo 30 niekuo nekaltų žmonių, šimtai buvo sužeista. Žūva dešimtys tūkstančių — nuo smurtininkų rankos, dėl vairuotojų aplaidumo, karuose, tačiau dėl to negalima kaltinti Dievo. Biblijoje primenama, jog daug kas „priklauso nuo laiko ir atsitiktinumo“. (Mokytojo 9:11, Brb)

Be to, žmonės serga, sensta ir miršta. Netgi tie, kurie mano, jog Dievas stebuklingai išgelbėjo jiems gyvybę ar netikėtai grąžino sveikatą, galiausiai mirė. Ligas bei mirtį Kūrėjas pašalins ir „nušluostys kiekvieną ašarą“ nuo žmonių akių ateityje. (Apreiškimo 21:1-4)

Kad tai išsipildytų, reikia pagalbos ne išrinktiesiems, o daug griežtesnių priemonių. Biblijoje rašoma apie „didžiąją Viešpaties dieną“. (Sofonijo 1:14) Per tą plataus masto įvykį Dievas išraus visą blogį. Tada žmonėms atsivers galimybė gyventi amžinai tobulomis sąlygomis, o „to, kas buvo, niekas neatmins, tai nė į galvą niekam nebeateis“. (Izaijo 65:17) Netgi mirusieji bus prikelti ir taip pašalinta pati skaudžiausia nelaimė. (Jono 5:28, 29) Dievas, be galo mylintis ir geras, išspręs žmonijos problemas visiems laikams.

Kaip Dievas padeda šiandien

Tai nereiškia, kad šiandien Dievas tik abejingai stebi, kaip kūrinija kenčia. Neatsižvelgdamas į žmonių etninę ar socialinę  kilmę, jis visiems duoda galimybę pažinti jį ir turėti su juo artimus santykius. (1 Timotiejui 2:3, 4) Jėzus pasakė taip: „Niekas negali ateiti pas mane, jei mane pasiuntęs Tėvas jo nepatraukia.“ (Jono 6:44) Dievas patraukia prie savęs doros širdies žmones per Karalystės žinią, skelbiamą pasaulyje jo tarnų.

Be to, Dievas tiesiogiai veikia žmogaus gyvenimą, jeigu tas noriai leidžiasi jo vadovaujamas. Per šventąją dvasią Dievas ‘atveria širdis’ suprasti jo valią ir laikytis jo reikalavimų. (Apaštalų darbų 16:14) Suteikdamas galimybę pažinti jį, jo Žodį bei tikslus, Dievas parodo, jog meilingai rūpinasi kiekvienu iš mūsų. (Jono 17:3)

Ir dar: šiandien Dievas padeda savo tarnams ne stebuklingai juos gelbėdamas, o duodamas šventosios dvasios ir „visa viršijančios jėgos apstybės“ ištverti sunkumus. (2 Korintiečiams 4:7, Brb) Apaštalas Paulius rašė: „Aš visa įstengiu vienybėje su Tuo [Jehova Dievu], kuris stiprina mane.“ (Filipiečiams 4:13, Jr)

Taigi turime daug priežasčių kasdien dėkoti Dievui už gyvybę ir viltį gyventi amžinai pasaulyje be kančių. „Kuo gi Viešpačiui atsilyginsiu už visas Jo geradarystes? — klausė psalmininkas. — Aš paimsiu išgelbėjimo taurę, Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardo šauksiuosi.“ (Psalmyno 116:12, 13, Brb) Nuolat skaitydamas šio žurnalo numerius suprasite, ką Dievas padarė, ką daro ir padarys, kad laimingai gyventumėte šiandien ir turėtumėte tvirtą ateities viltį. (1 Timotiejui 4:8)

[Anotacija 6 puslapyje]

„To, kas buvo, niekas neatmins, tai nė į galvą niekam nebeateis.“ (Izaijo 65:17)

[Iliustracijos 5 puslapyje]

Bibliniais laikais Jehova nesustabdė pakėlusių ranką prieš Zachariją...

nei sutrukdė Erodui žudyti nekaltus žmones

[Iliustracija 7 puslapyje]

Greitai kančių nebebus; net mirusieji bus prikelti