Persekiojami dėl teisumo

„Palaiminti persekiojami dėl teisumo.“ (MATO 5:10)

1. Kodėl Jėzus stovėjo prieš Poncijų Pilotą ir ką pasakė?

„AŠ TAM esu gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą.“ (Jono 18:37) Šiuos žodžius Jėzus pasakė stovėdamas prieš Romos paskirtą Judėjos valdytoją Poncijų Pilotą. Jėzus ten buvo ne savo noru ir ne Piloto kvietimu, o todėl, kad žydų religiniai vadai melagingai apšaukė jį piktadariu, vertu mirties. (Jono 18:29-31)

2. Ką darė Jėzus, bet kas atsitiko?

² Jėzus gerai žinojo, kad Pilotas turi galią jį paleisti arba nuteisti mirti. (Jono 19:10) Nepaisydamas to, drąsiai kalbėjo Pilotui apie Karalystę. Nors gyvybei grėsė pavojus, Jėzus išnaudojo progą liudyti aukščiausiam tos provincijos valdžios atstovui. Vis dėlto buvo pasmerktas ir, prikaltas prie stulpo, mirė kankinio mirtimi. (Mato 27:24-26; Morkaus 15:15; Luko 23:24, 25; Jono 19:13-16)

Liudytojas ar kankinys?

3. Ką bibliniais laikais reiškė graikiškas terminas marʹtys ir ką jis reiškia dabar?

³ Šiandien kankinį daugelis tapatina su fanatiku ar ekstremistu. Pasiruošusieji mirti už savo įsitikinimus, ypač religinius, dažnai laikomi teroristais ar bent jau pavojingais visuomenei. Tačiau žodžiu „kankinys“ verčiamas graikiškas terminas marʹtys bibliniais laikais reiškė „liudytoją“ — žmogų, liudijantį tiesą, kuria jis tikras. Tik vėliau žodis įgijo kitą prasmę — „tas, kuris guldo gyvybę, kad paliudytų“, ar net liudija savo mirtimi.

4. Kokia prasme Jėzui taikytinas graikų kalbos žodis marʹtys?

⁴ Jėzui taikytina ankstesnioji graikiško žodžio marʹtys prasmė. Kaip paaiškino Pilotui, jis atėjo ‘liudyti tiesą’. Jėzaus liudijimas sukeldavo įvairių reakcijų. Kai kurie paprasti žmonės buvo labai sujaudinti to, ką girdėjo ir matė, tad įtikėjo Jėzų. (Jono 2:23; 8:30) Minios, o ypač  religiniai vadovai, irgi reagavo jautriai, bet nepalankiai. Jėzus pasakė netikintiems savo broliams: „Pasaulis negali jūsų nekęsti, o manęs jis nekenčia, nes aš liudiju, kad jo darbai pikti.“ (Jono 7:7) Liudydamas tiesą Jėzus užsitraukė tautos vadovų rūstybę ir mirties bausmę. Iš tiesų jis buvo „ištikimasis bei tiesakalbis Liudytojas (marʹtys)“. (Apreiškimo 3:14)

‘Būsite nekenčiami’

5. Ką savo tarnybos pradžioje Jėzus pasakė apie persekiojimą?

⁵ Smarkiai persekiojo ne vien Jėzų. Jis perspėjo mokinius, kad jiems bus taip pat. Tarnybos pradžioje, sakydamas Kalno pamokslą, jis pabrėžė: „Palaiminti persekiojami dėl teisumo; jų yra dangaus karalystė. Palaiminti jūs, kai dėl manęs esate niekinami ir persekiojami bei meluojant visaip šmeižiami. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje.“ (Mato 5:10-12)

6. Ką Jėzus pasakė išsiųsdamas 12 apaštalų?

⁶ Vėliau, išsiųsdamas 12 apaštalų, Jėzus juos perspėjo: „Sergėkitės žmonių, nes jie įskundinės jus teismams ir plaks savo sinagogose. Jūs būsite dėl manęs vedžiojami pas valdovus bei karalius liudyti jiems ir pagonims.“ Bet mokinius persekios ne tik religiniai vadai. Jėzus pridūrė: „Brolis išduos mirti brolį ir tėvas — sūnų, o vaikai sukils prieš gimdytojus ir žudys juos. Jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo. Bet kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas.“ (Mato 10:17, 18, 21, 22) Šių žodžių teisingumą aiškiai liudija pirmojo amžiaus krikščionių istorija.

 Jie ištvėrė

7. Kaip Steponas tapo kankiniu?

⁷ Netrukus po Jėzaus mirties liudydamas tiesą gyvybę atidavė Steponas. Jis, pirmas krikščionis kankinys, buvo „pilnas malonės ir galios [ir] darė žmonėse didžių ženklų ir stebuklų“. Jo tikėjimo priešai „negalėjo atsispirti išminčiai ir Dvasiai, kurios įkvėptas jis kalbėjo“. (Apaštalų darbų 6:8, 10) Apimti pavydo, jie nutempė Steponą į sinedrioną, aukščiausiąjį žydų teismą, kur jis stovėdamas prieš melagius kaltintojus įspūdingai paliudijo. Tačiau paskui šį ištikimą liudytoją nužudė. (Apaštalų darbų 7:59, 60)

8. Kaip mokiniai Jeruzalėje reagavo į persekiojimą, kilusį po Stepono mirties?

⁸ Po Stepono nužudymo „prasidėjo didelis Jeruzalės Bažnyčios persekiojimas. Visi, išskyrus apaštalus, išsisklaidė Judėjos ir Samarijos apylinkėse“. (Apaštalų darbų 8:1) Ar persekiojami krikščionys nebeliudijo? Priešingai, „išblaškytieji keliaudami skelbė gerosios naujienos žodį“. (Apaštalų darbų 8:4) Jie nedvejodami laikėsi to, ką anksčiau buvo pasakęs apaštalas Petras: „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių.“ (Apaštalų darbų 5:29) Kad ir persekiojami, tie ištikimi bei drąsūs mokiniai uoliai liudijo tiesą, nors žinojo dėl to sulauksią dar didesnių išbandymų. (Apaštalų darbų 11:19-21)

9. Kaip toliau buvo persekiojami Jėzaus sekėjai?

⁹ Persekiojimai iš tiesų sustiprėjo. Pirmiausia, kaip skaitome, Saulius — vyras, pritaręs Stepono nužudymui, — „tebealsuodamas grasinimais ir žudynėmis prieš Viešpaties mokinius, nuėjo pas vyriausiąjį kunigą ir išgavo raštus Damasko sinagogoms, kad, užtikęs to kelio sekėjus vyrus ir moteris, galėtų juos suiminėti ir gabenti į Jeruzalę“. (Apaštalų darbų 9:1, 2) Paskui, apie 44 m. e. m., „karalius Erodas pradėjo persekioti kai kuriuos Bažnyčios žmones. Jis nukirsdino Jokūbą, Jono brolį“. (Apaštalų darbų 12:1, 2)

10. Kas apie persekiojimą rašoma Apaštalų darbuose ir Apreiškime?

¹⁰ Toliau Apaštalų darbų knygoje pateiktas neišdildomas pasakojimas, kaip buvo teisiami, kalinami ir persekiojami ištikimi tarnai. Vieną iš jų, — Paulių (ankstesnis persekiotojas, tapęs apaštalu), — tikriausiai nukankino Romos imperatoriaus Nerono įsakymu apie 65 m. e. m. (2 Korintiečiams 11:23-27; 2 Timotiejui 4:6-8) Pagaliau Apreiškimo knygoje, parašytoje baigiantis pirmajam amžiui, skaitome, kaip jau senyvas apaštalas Jonas kalinamas Patmo saloje „dėl Dievo žodžio ir Jėzaus liudijimo“. Apreiškime taip pat minimas Pergame „nužudytas... ištikimasis liudytojas Antipas“. (Apreiškimo 1:9; 2:13)

11. Kaip pasitvirtino Jėzaus žodžiai apie persekiojimą pirmųjų krikščionių gyvenime?

¹¹ Taip pasitvirtino Jėzaus žodžiai mokiniams: „Jei persekiojo mane, tai ir jus persekios.“ (Jono 15:20) Pirmieji krikščionys buvo pasiruošę sunkiausiam, mirtinam,  išbandymui — būti nukankinti ar atiduoti žvėrims, kad įvykdytų Viešpaties Jėzaus Kristaus duotą pavedimą: „Tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir ligi pat žemės pakraščių.“ (Apaštalų darbų 1:8)

12. Kas rodo, kad krikščionių persekiojimai nesibaigė?

¹² Jei kas nors mano, kad su Jėzaus sekėjais žiauriai elgtasi tik praeityje, labai klysta. Paulius, pats ištvėręs daug sunkumų, rašė: „Visi, kurie trokšta maldingai gyventi Kristuje Jėzuje, bus persekiojami.“ (2 Timotiejui 3:12) Petras apie persekiojimus pasakė: „Juk jūs tam pašaukti, nes ir Kristus kentėjo už jus, palikdamas jums pavyzdį, kad eitumėte jo pėdomis.“ (1 Petro 2:21) Iki pat šios santvarkos „paskutinių dienų“ Jehovos tauta patiria neapykantą ir priešiškumą. (2 Timotiejui 3:1) Kiekviename žemės kampelyje, valdant diktatoriškiems režimams ar demokratinėms valdžioms, Jehovos liudytojai įvairiu laiku kentė persekiojimą tiek pavieniui, tiek bendrai.

Kodėl nekenčiami ir persekiojami?

13. Ką šiuolaikiniai Jehovos tarnai turi žinoti apie persekiojimus?

¹³ Nors šiandien daugumoje šalių galima skelbti bei rinktis palyginti laisvai ir taikiai, turime nepamiršti Biblijos priminimo: „Šio pasaulio scena keičiasi.“ (1 Korintiečiams 7:31, NW) Aplinkybės pasikeičia taip greitai, kad nebūdami protiškai, emociškai bei dvasiškai pasirengę, galėtume veikiai suklupti. Tad kaip apsisaugoti? Stipri apgintis — aiškiai turėti omenyje, kodėl taikūs, įstatymams klusnūs krikščionys nekenčiami ir persekiojami.

14. Kokią krikščionių persekiojimo priežastį nurodė Petras?

¹⁴ Apaštalas Petras apie persekiojimus kalbėjo pirmajame laiške, kurį parašė maždaug 62—64 m. e. m., kai krikščionys visoje Romos imperijoje kentė išbandymus ir sunkumus. Jis pasakė: „Mylimieji, nesistebėkite, kad degina jus ugnis, lyg jums būtų atsitikę kas nepaprasta, nes taip darosi jums išmėginti.“ Toliau Petras paaiškino, ką turi omenyje: „Tik tegul niekas iš jūsų nekenčia kaip žmogžudys, vagis, piktadarys ar įkyruolis. Bet jei nukenčia kaip krikščionis, tegul nesigėdija, o tegarbina šiuo vardu Dievą.“ Petras nurodė, kad jie kenčia ne už kokius nusižengimus, bet už tai, kas yra. Jeigu skęstų „tame pačiame palaidumo verpete“ kaip ir aplinkiniai, būtų mylimi bei pripažinti. Bet jie vargo, stengdamiesi gyventi taip, kaip dera Kristaus sekėjams. Šiandien tikrųjų krikščionių padėtis panaši. (1 Petro 4:4, 12, 15, 16)

15. Kaip šiandien prieštaringai elgiamasi su Jehovos liudytojais?

¹⁵ Daugelyje pasaulio šalių Jehovos liudytojai viešai giriami už vienybę ir darnų triūsą per kongresus, statybose, už sąžiningumą ir stropumą, dorą elgesį ir pavyzdingą šeimos gyvenimą, net už tvarkingą išvaizdą bei mandagumą. * Vis dėlto jų veikla iki šiol uždrausta ar suvaržyta net 28 šalyse, o kai kur liudytojai dėl tikėjimo patiria smurtą ir netektis.  Kodėl toks akivaizdus prieštaravimas? Kodėl Dievas tai leidžia?

16. Dėl kokios svarbiausios priežasties Dievas leidžia savo tarnams kęsti persekiojimą?

¹⁶ Svarbiausia, turime atsiminti Patarlių 27:11 žodžius: „Mano vaike, įgyk išminties ir pradžiugink mano širdį, kad turėčiau, ką atsakyti tam, kuris iš manęs šaiposi.“ Taigi visa tai — dėl seniai iškelto visavaldystės klausimo. Nors amžiams bėgant savo ištikimybę Jehovai įrodė daugybė jo tarnų, Šėtonas nenustoja šmeižti Jehovos, kaip darė ir teisiojo Jobo dienomis. (Jobo 1:9-11; 2:4, 5) Jis vis labiau niršta stengdamasis žūtbūt įrodyti esąs teisus būtent dabar, kai Dievo Karalystė įtvirtinta ir turi pavaldinių bei atstovų visoje žemėje. Ar jie liks ištikimi Dievui, kad ir kokį priešiškumą ar sunkumus tektų patirti? Tai klausimas, į kurį turi atsakyti kiekvienas Jehovos tarnas. (Apreiškimo 12:12, 17)

17. Ką Jėzus turėjo omenyje sakydamas „jums bus proga liudyti“?

¹⁷ Kalbėdamas mokiniams apie tai, kas įvyks „šios santvarkos pabaigoje“, Jėzus nurodė kitą priežastį, kodėl Jehova leidžia persekioti savo tarnus. Jis pasakė: „Dėl mano vardo... [jus] vedžios pas karalius ir valdytojus. Tada jums bus proga liudyti.“ (Mato 24:3, 9; Luko 21:12, 13) Pats Jėzus liudijo Erodui ir Poncijui Pilotui. Apaštalas Paulius irgi buvo ‘vedamas pas karalius ir valdytojus’. Vadovaujamas Viešpaties Jėzaus Kristaus, Paulius pasakė norįs liudyti pačiam galingiausiam to meto valdovui: „Šaukiuosi ciesoriaus!“ (Apaštalų darbų 23:11; 25:8-12) Ir šiandieną sunkiomis aplinkybėmis ne kartą buvo puikiai paliudyta visuomenei bei pareigūnams. *

18, 19. a) Kokia nauda, jei ištveriame išbandymus? b) Ką aptarsime kitame straipsnyje?

¹⁸ Jei įveikiame išbandymus ir vargus, nauda mums patiems. Kokia? Mokinys Jokūbas priminė bendratikiams: „Laikykite, broliai, tikru džiaugsmu, kad pakliūvate į visokius išmėginimus. Supraskite: jūsų tikėjimo išmėginimas gimdo ištvermę.“ Persekiojimai grūdina tikėjimą, ugdo kantrybę. Taigi jų per daug nebijome ir nesiekiame išvengti ar nutraukti nebiblinėmis priemonėmis. Priešingai, laikomės Jokūbo patarimo: „Ištvermė tegul atlieka tobulą darbą, kad būtumėte tobuli ir nepeiktini, be jokio trūkumo.“ (Jokūbo 1:2-4; Jr)

¹⁹ Nors Dievo Žodis padeda suprasti, kodėl ištikimi Dievo tarnai persekiojami ir kodėl Jehova tai leidžia, ištverti nelengva. Kaip semtis stiprybės, kad atsilaikytume? Ką daryti persekiojimams užėjus? Šiuos svarbius klausimus aptarsime kitame straipsnyje.

[Išnašos]

Kaip paaiškintum?

• Kokia prasme Jėzus buvo liudytojas?

• Kaip persekiojimai paveikė pirmojo amžiaus krikščionis?

• Kodėl, Petro žodžiais, pirmieji krikščionys buvo persekiojami?

• Dėl kokių priežasčių Jehova leidžia persekioti savo tarnus?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 10, 11 puslapiuose]

Pirmojo amžiaus krikščionys kentėjo ne už nusižengimus, o už tai, kas jie buvo

PAULIUS

JONAS

ANTIPAS

JOKŪBAS

STEPONAS