Jaunuoliai, elkitės, kaip verta Jehovos

KAI kuriems jauniems krikščionims tenka pagyventi atskirai nuo šeimos ir savo susirinkimo. To priežastys įvairios. Vieni nori išplėsti savo tarnybą. Kitiems reikia palikti namus dėl to, kad atsisako kištis į pasaulio reikalus. (Izaijo 2:4; Jono 17:16) Dar kitur Dievui ištikimi jaunuoliai „ciesoriaus“ valdžios nuteisiami kalėti ar atlikti visuomenei naudingą darbą. * (Morkaus 12:17; Titui 3:1, 2)

Įkalinti dėl neutralumo šie jaunuoliai galbūt ilgam laikui uždaromi su nusikaltėliais. Palikus šeimą dėl kitų priežasčių, jiems irgi tenka dirbti su abejotinos moralės žmonėmis. Kaip šie jauni krikščionys ar kiti, patekę į tokią padėtį, gali sėkmingai atlaikyti spaudimą bei sunkumus ir nepaliauti ‘elgtis vertai Dievo’? (1 Tesalonikiečiams 2:12) Kaip tėvai gali padėti jiems pasiruošti galimiems nemalonumams? (Patarlių 22:3)

Įvairūs išbandymai

„Atsidurti toli nuo rūpestingų tėvų ir meilingai globojančių supratingų vyresniųjų buvo baisu ir neramu“, — sako 21 metų Takis, 37 mėnesius gyvenęs atskirai nuo šeimos. * Jis priduria: „Kartais jausdavausi visiškas bejėgis.“ Dvidešimtmetis Petras nematė artimųjų daugiau nei dvejus metus. Jis prisipažįsta: „Pirmąkart gyvenime turėjau pats nutarti, kaip pramogausiu, su kuo bendrausiu, ir mano sprendimai ne visuomet būdavo išmintingi.“ Paskui paaiškina: „Kartais apimdavo nerimas, nes didesnė laisvė reikalavo daugiau atsakomybės.“ Krikščionių vyresnysis Tasas, dažnai bendraujantis su jaunuoliais, patekusiais į tokias situacijas, pažymi: „Bjauri netikinčių bendraamžių kalba, maištinga dvasia, smurtingas elgesys gali paveikti neapdairius bei silpnesnės valios jaunus krikščionis.“

Gyvendami ir dirbdami su Biblijos principų negerbiančiais žmonėmis, tokie jauni krikščionys turi saugotis pagundos mėgdžioti jų amoralius bei kitokius Raštui prieštaraujančius poelgius. (Psalmyno 1:1; 26:4; 119:9, Brb) Reguliariai studijuoti, lankyti sueigas ir skelbti gali atrodyti sunku. (Filipiečiams 3:16) Kelti dvasinius tikslus bei jų siekti tokiais atvejais irgi nelengva.

Be abejo, dievobaimingi jaunuoliai nori džiuginti Jehovą savo elgesiu ir kalba. Jie stengiasi likti ištikimi ir atsiliepti į dangiškojo Tėvo prašymą: „Mano vaike, įgyk išminties ir pradžiugink mano širdį, kad turėčiau, ką atsakyti tam, kuris iš manęs šaiposi.“ (Patarlių 27:11) Jie supranta, kad derama išvaizda bei elgsena turi įtakos,  kaip kiti vertins Jehovą ir jo tautą. (1 Petro 2:12)

Dauguma jaunuolių, o tai pagirtina, stengiasi būti kuo panašesni į pirmojo amžiaus bendratikius. Apaštalas Paulius meldėsi už juos, kad ‘elgtųsi, kaip verta Viešpaties, ir jam tobulai patiktų, nešdami visokių gerų darbų vaisių..., pilni ištvermės ir kantrybės, su džiaugsmu’. (Kolosiečiams 1:9-11) Biblijoje yra ne vienas pavyzdys, kaip dievobaimingi jaunuoliai svetimoje, atšiaurioje ir stabmeldiškoje aplinkoje įstengė elgtis vertai Dievo. (Filipiečiams 2:15)

‘Viešpats buvo su Juozapu’

Juozapas, mylimas Jokūbo ir Rachelės sūnus, dar visai jaunas atsidūrė toli nuo saugių dievobaimingo tėvo namų. Jį pardavė į vergiją Egipte. Juozapas paliko puikų darbštaus, patikimo ir dorovingo jaunuolio pavyzdį. Nors vergavo Potifarui — vyrui, negarbinusiam Jehovos, buvo sąžiningas ir stropus, todėl šeimininkas galiausiai jam patikėjo visus namų reikalus. (Pradžios 39:2-6) Juozapas liko ištikimas Jehovai ir įkalintas už dorą elgesį nepasakė: „Veltui stengiausi!“ Netgi kalėjime rodė puikias savybes, tad netrukus jam pavedė rūpintis daugeliu kalėjimo priežiūros sričių. (Pradžios 39:17-22) Dievas laimino Juozapą ir, kaip sakoma Pradžios 39:23, „Viešpats buvo su juo“.

Atskirtam nuo dievobaimingos šeimos, Juozapui būtų buvę lengva prisitaikyti prie šalia gyvenančių pagonių elgsenos ir perimti amoralų egiptiečių gyvenimo būdą! Tačiau net per didžiausius gundymus jis laikėsi Dievo principų ir liko moraliai tyras. Kai Potifaro žmona jaunuolį ne sykį viliojo su ja sugulti, jis ryžtingai atsakydavo: „Kaipgi galėčiau taip nedorai pasielgti ir nusidėti Dievui?“ (Pradžios 39:7-9)

Šiandien jauniems liudytojams būtina laikytis Biblija pagrįstų perspėjimų dėl netinkamų draugijų, nedorovingų pramogų, pornografijos bei nepadorios muzikos. Jie suvokia, kad „Dievo akys yra visur, jos stebi blogus ir gerus žmones“. (Patarlių 15:3)

Mozė atsisakė „nuodėmės malonumų“

Mozė užaugo faraono rūmuose, kur vyravo stabmeldystė ir malonumų vaikymasis. Biblijoje apie jį sakoma: „Mozė tikėdamas  atsisakė vadintis faraono dukters sūnumi. Jis verčiau pasirinko su Dievo tauta kęsti priespaudą, negu laikinai džiaugtis nuodėmės malonumais.“ (Hebrajams 11:24, 25)

Draugystė su pasauliu gali suteikti tam tikrų patogumų, bet jie laikini. Geriausiu atveju jais džiaugsies tik tiek, kiek šis pasaulis egzistuos. (1 Jono 2:15-17) Ar ne išmintingiau sekti Moze? Biblijoje sakoma, kad „jis liko nepajudinamas, tarsi regėtų Neregimąjį“. (Hebrajams 11:27) Mozė sutelkė mintis į dvasinį savo dievobaimingų protėvių paveldą. Jehovos tikslas tapo jo gyvenimo tikslu. (Išėjimo 2:11; Apaštalų darbų 7:23, 25)

Kai Dievui atsidavę jaunuoliai patenka į bedievišką ir nepalankią aplinką, jie gali stiprinti santykius su Jehova studijuodami Bibliją, kad geriau pažintų „Neregimąjį“. Dalyvaudami visose krikščioniškos veiklos srityse, neapleisdami sueigų bei lauko tarnybos, šie liudytojai pajėgs susitelkti į dvasinius dalykus. (Psalmyno 63:7 [63:6, Brb]; 77:13 [77:12, Brb]) Jie turi iš visų jėgų ugdytis tokį stiprų tikėjimą ir viltį kaip Mozė. Jiems reikia mąstyti bei elgtis kaip nurodo Jehova ir džiaugtis draugyste su juo.

Ji balsu šlovino Dievą

Toli nuo savo šeimos pavyzdingai elgėsi ir jauna izraelitė, sirų paimta į nelaisvę Dievo pranašo Eliziejaus dienomis. Ji patarnavo raupsuoto sirų armijos vado Naamano žmonai. Mergaitė pasakė savo poniai: „Kad nueitų mano šeimininkas Samarijon pas pranašą, ... jis išgydytų jo raupsus.“ Liudijimo paskatintas, Naamanas nukeliavo į Izraelį pas Eliziejų ir buvo apvalytas nuo raupsų. Be to, jis tapo Jehovos garbintoju. (2 Karalių 5:1-3, 13-19)

Mergaitės pavyzdys rodo, kad jaunuoliams netgi toli nuo namų reikia kalbėti taip, kad Dievui būtų šlovė. Jeigu ji būtų  mėgusi „kvailą šneką“ ar „nepadorius juokus“ (NW), argi atsiradus progai būtų galėjusi nesidrovėdama pasakyti tokių gerų dalykų? (Efeziečiams 5:4; Patarlių 15:2) 20-metis Nikas, kalintas už neutralumą, prisimena: „Su kitais jaunais broliais toli nuo tėvų ir susirinkimo vyresniųjų už bausmę dirbdamas priverstinius žemės ūkio darbus, pastebėjau, kad mūsų šnekos darėsi vis niekingesnės. Tai, žinoma, neteikė šlovės Jehovai.“ Laimei, Nikui bei kitiems broliai padėjo laikytis Pauliaus patarimo: „Ištvirkavimas, visoks netyrumas ar godulystė tenebūna jūsų net minimi, kaip dera šventiesiems.“ (Efeziečiams 5:3)

Jehova buvo jiems realus

Trijų Danieliaus draugų hebrajų pavyzdys senovės Babilone liudija, koks teisingas Jėzaus pasakytas principas: kas ištikimas smulkmenose, tas ištikimas ir dideliuose dalykuose. (Luko 16:10) Kai reikėjo apsispręsti dėl Mozės įstatyme draudžiamų valgių, tie jaunuoliai galėjo pasiteisinti, kad yra svetimos šalies belaisviai ir neturi pasirinkimo. Tačiau atsakingai žiūrėdami net į, regis, menkus dalykus, kaip jie buvo palaiminti! Jaunuoliai pasirodė sveikesni ir išmintingesni už visus kitus belaisvius, valgiusius karaliaus gardumynus. Ištikimybė tokiose smulkmenose, be abejonės, sustiprino juos, tad užklupus didesniam išbandymui — pagarbinti stabą, — jie turėjo drąsos nepaklusti. (Danieliaus 1:3-21; 3:1-30)

Šiems trims jaunuoliams Jehova buvo labai realus. Kad ir toli nuo namų bei Dievo garbinimo centro, jie ryžtingai atsisakė susitepti pasauliu. (2 Petro 3:14) Santykius su Jehova jie taip brangino, kad dėl to būtų nedvejodami paaukoję gyvybę.

Jehova tavęs nepaliks

Be artimųjų, kuriuos myli ir kuriais pasitiki, jaunuoliai, aišku, gali svyruoti, baimintis, jaustis nesaugūs. Tačiau išbandymuose ir varguose jie tegul tvirtai tiki, kad „Viešpats neapleis savo tautos“. (Psalmyno  94:14) Jei tokie krikščionys ‘kenčia už teisumą’, Jehova pasiruošęs padėti jiems eiti „teisumo keliu“. (1 Petro 3:14, Brb; Patarlių 8:20)

Jehova nuolat stiprino Juozapą, Mozę, jaunąją izraelitę bei tris ištikimus hebrajus ir dosniai jiems atlygino. Šiandien per savo šventąją dvasią, Žodį bei organizaciją jis palaiko tuos, kurie ‘kovoja gerąją tikėjimo kovą’, ir žada juos apdovanoti „amžinuoju gyvenimu“. (1 Timotiejui 6:11, 12) Taigi elgtis vertai Jehovos tikrai įmanoma ir tai daryti išmintinga. (Patarlių 23:15, 19)

[Išnašos]

[Rėmelis 25 puslapyje]

TĖVAI, RUOŠKITE SAVO VAIKUS!

„Lyg strėlės galiūno rankoje yra jaunystėje žmogui gimę sūnūs.“ (Psalmyno 127:4) Strėlė nepasieks taikinio paleista bet kaip. Ji turi būti meistriškai nutaikyta. Taip ir vaikai be deramo tėvų vadovavimo nebus pasiruošę atlaikyti išbandymus, kai teks gyventi atskirai. (Patarlių 22:6)

Jaunuoliai yra linkę veikti impulsyviai ar pasiduoti „jaunatvės aistroms“. (2 Timotiejui 2:22) Biblija perspėja: „Rykštė ir pabarimas duoda išminties, o vaikas, paliktas sau, yra motinos gėda.“ (Patarlių 29:15) Jeigu vaikui leidžiama elgtis nevaržomai, jis nebus pasiruošęs savarankiško gyvenimo sunkumams.

Krikščionys tėvai turi konkrečiai ir atsakingai paaiškinti vaikams, kokie gyvenimo sunkumai bei tikrovė laukia jų šioje santvarkoje. Nenuteikdami vaiko pesimistiškai ar neigiamai, jie gali apibūdinti nemalonias situacijas, kurios kartais pasitaiko atsiskyrus nuo šeimos. Toks parengimas, pagrįstas Dievo duota išmintimi, suteiks „neprityrusiems gudrybės..., jaunuoliui pažinimo ir įžvalgumo“. (Patarlių 1:4, Jr)

Įdiegdami vaikų širdyse dieviškas vertybes ir moralės principus, tėvai paruošia juos ištverti gyvenimo sunkumus. Reguliarios šeimos Biblijos studijos, nuoširdus bendravimas bei tikras rūpinimasis savo atžalų gerove padeda išvengti nesėkmių. Tėvai turi nuosaikiai, tačiau ir dalykiškai bei supratingai mokyti vaikus Biblijos principų, kad ateityje sugebėtų tvarkytis patys. Savo pavyzdžiu tėvai gali parodyti, kad tikrai įmanoma gyventi pasaulyje, bet nebūti jo dalimi. (Jono 17:15, 16)

[Iliustracija 23 puslapyje]

Kai kuriems jaunuoliams tenka palikti tėvų namus

[Iliustracijos 24 puslapyje]

Atsispirdami pagundai kaip Juozapas, jaunuoliai gali išlikti moraliai tyri

[Iliustracijos 26 puslapyje]

Mokykis iš belaisvės izraelitės, kuri balsu teikė šlovę Jehovai