„Neįsikinkykite į nelygų jungą“

KAIP matote iliustracijoje, kupranugariui ir jaučiui drauge arti labai nepatogu. Įkinkyti į jungą, skirtą dviem vienodo dydžio bei stiprumo gyvuliams, abu kamuojasi. Rodydamas rūpinimąsi tokiais kinkomais gyvuliais, Dievas izraelitams prisakė: „Nearsi poron įkinkytais jaučiu ir asilu.“ (Pakartoto Įstatymo 22:10) Tas pats pasakytina apie jautį ir kupranugarį.

Paprastai ūkininkas galvijų taip neapsunkindavo. Bet jeigu nebūdavo jaučių poros, galbūt įkinkydavo į jungą gyvulius, kuriuos turėdavo. Matyt, taip padarė ir XIX amžiaus žemdirbys, pavaizduotas šiame paveikslėlyje. Dėl skirtingo dydžio ir svorio silpnesniajam būdavo nelengva pataikyti į žinginę, o stipresniajam kliūdavo didesnė našta.

Apaštalas Paulius paminėjo nelygų jungą norėdamas mus pamokyti kai ko svarbaus. „Neįsikinkykite į nelygų jungą su netikinčiais, — jis rašė. — Ką gi bendra turi teisybė su neteisybe? Arba kokią draugystę turi šviesa su tamsa?“ (2 Korintiečiams 6:14, Jr) Kaip krikščionis galėtų įsikinkyti į nelygų jungą?

Pavyzdžiui, jeigu susituokia su asmeniu, kuris nepritaria jo įsitikinimams. Tokia sąjunga būtų neparanki našta abiem, nes pora nesutartų pagrindiniais klausimais.

Įkurdamas santuoką Jehova skyrė žmonai padėjėjos vaidmenį. (Pradžios 2:18, Brb) Per pranašą Malachiją Dievas irgi kalbėjo apie žmoną kaip apie draugę. (Malachijo 2:14) Mūsų Kūrėjas nori, kad sutuoktiniai darniai darbuotųsi laikydamiesi vienos dvasinės krypties, lygiai dalindamiesi ir našta, ir palaimomis.

Tuokdamasis „tik Viešpatyje“, krikščionis rodo gerbiąs mūsų dangiškojo Tėvo patarimą. (1 Korintiečiams 7:39) Tai vieningos santuokos pagrindas — tokios santuokos, kuri teikia gyrių ir šlovę Dievui, nes pora tarnauja jam tarsi ‘po vienu jungu’. (Filipiečiams 4:3, NW)

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 32 puslapyje]

Kupranugaris ir jautis: From the book La Tierra Santa, Volume 1, 1830