Moterys, džiuginusios Jehovos širdį
Moterys, džiuginusios Jehovos širdį
„Teatlygina gausiai tau Viešpats už tavo poelgį. Tebūna visas tavo atlygis iš Viešpaties.“ (RŪTOS 2:12)
1, 2. Kuo mums naudinga apmąstyti Biblijos pasakojimus, kaip moterys džiugino Jehovos širdį?
DĖL Dievo baimės dvi moterys nepaklūsta faraonui. Tikėjimo skatinama, viena paleistuvė rizikuoja savo gyvybe ir paslepia du Izraelio žvalgus. Nuovoka bei nuolankumas kritišku momentu padeda vienai moteriai išgelbėti daugelį ir sulaikyti nuo kraujo kaltės Jehovos pateptąjį. Tikėjimas Jehova Dievu ir svetingumas paskatina vieną našlaujančią motiną atiduoti paskutinį duonos kąsnį pranašui. Tai tik keletas iš daugelio Rašte minimų moterų, džiuginusių Jehovos širdį.
2 Jehovos požiūris į tokias moteris ir palaimos, kurias joms išlieja, rodo, kad jam svarbu ne lytis, o dvasinės žmogaus savybės. Šių dienų pasaulyje labiausiai vertinama išvaizda bei turtas, todėl nelengva pirmąją vietą skirti dvasingumui. Tačiau tai įmanoma, kaip savo pavyzdžiu liudija milijonai dievobaimingų moterų, sudarančių didelę Dievo tautos dalį. Šios krikščionės, kaip ir dievobaimingos moterys, minimos Biblijoje, rodo tikėjimą, nuovoką, svetingumą bei kitus puikius bruožus. Krikščionys vyrai, aišku, irgi nori rodyti savybes, kokiomis senovėje pasižymėjo tos pavyzdingos moterys. Kad geriau suprastume kaip, išsamiai aptarkime Biblijos pasakojimus apie pradžioje minėtas moteris. (Romiečiams 15:4; Jokūbo 4:8)
Moterys, kurios nepakluso faraonui
3, 4. a) Kodėl Šifra ir Pūva nepakluso faraonui, įsakiusiam nužudyti kiekvieną gimusį žydų berniuką? b) Kaip Jehova atlygino abiem pribuvėjoms už drąsą ir dievobaimingumą?
3 Po Antrojo pasaulinio karo Niurnbergo (Vokietija) teisme daugelis kaltinamų masinėmis žudynėmis bandė teisintis, esą privalėjo vykdyti nurodymus. Palygink juos su dviem izraelitų pribuvėjomis, Šifra ir Pūva, gyvenusiomis senovės Egipte valdant tironui, kurio vardas nepaminėtas. Bijodamas gausėjančios žydų tautos, faraonas liepė dviem pribuvėjoms nužudyti kiekvieną gimusį žydų berniuką. Ką darė abi moterys, išgirdusios tokį baisų įsakymą? „Pribuvėjos... nevykdė, ką Egipto karalius buvo joms įsakęs, palikdavo gyvus ir berniukus.“ Kodėl šios izraelitės nepasidavė žmogaus baimei? Kadangi jos „bijojo Dievo“. (Išėjimo 1:15, 17, kursyvas mūsų; Pradžios 9:6)
4 Pribuvėjos glaudėsi prie Jehovos ir jis įrodė esąs jų „skydas“, saugantis nuo faraono keršto. (2 Samuelio 22:31; Išėjimo 1:18-20) Tačiau tuo Jehovos palaimos nesibaigė. Jis apdovanojo Šifrą ir Pūvą šeimomis. Dievas pagerbė šias moteris dar ir tuo, kad įkvėpė rašytoją paminėti jas bei jų darbus jo Žodyje būsimoms kartoms, o faraono vardą užklojo laiko dulkės. (Išėjimo 1:21; 1 Samuelio 2:30b; Patarlių 10:7)
5. Kaip šiandien daugelis moterų laikosi to paties požiūrio kaip Šifra ir Pūva ir koks Jehovos atlygis jų laukia?
5 Ar šiandien yra tokių moterų kaip Šifra ir Pūva? Be abejo! Kasmet tūkstančiai jų drąsiai, nebijodamos netekti laisvės ar net žūti skelbia gyvybę gelbstinčią biblinę žinią šalyse, kur „valdovo įsakymas“ tai draudžia. (Hebrajams 11:23; Apaštalų darbų 5:28, 29) Meilės Dievui ir artimui skatinamos, šios narsios moterys nesileidžia, kad kas sutrukdytų dalytis gerąja Karalystės naujiena su kitais. Ne vienai iš tų krikščionių teko patirti priešiškumą bei persekiojimus. (Morkaus 12:30, 31; 13:9-13) Kaip Šifros ir Pūvos geradarystės, taip šių šaunių, drąsių moterų darbai Jehovai gerai žinomi; jis parodys savo meilę išsaugodamas jų vardus „gyvenimo knygoje“, jei jos bus ištikimos iki galo. (Filipiečiams 4:3; Mato 24:13)
Buvusi paleistuvė pradžiugina Jehovos širdį
6, 7. a) Ką Rahaba žinojo apie Jehovą bei jo tautą ir kaip tai ją paveikė? b) Kaip Dievo Žodyje pagerbta Rahaba?
6 Tai buvo 1473 m. p. m. e. Kanaaniečių mieste Jeriche gyveno paleistuvė, vardu Rahaba. Matyt, ji gerai žinojo, kas kur dėjosi, nes dviem izraelitų žvalgams ieškant pas ją priebėgos, detaliai jiems papasakojo apie stebuklingą Izraelio išėjimą iš Egipto, nors tai buvo įvykę prieš 40 metų! Ji taip pat buvo girdėjusi apie neseniai Izraelio iškovotas pergales prieš amoritų karalius Sihoną ir Ogą. Atkreipk dėmesį, kaip ta informacija paveikė ją. Moteris pasakė žvalgams: „Žinau, kad Viešpats [„Jehova“, NW] yra šį kraštą jums atidavęs..., nes Viešpats [„Jehova“, NW], jūsų Dievas, iš tikrųjų yra Dievas aukštai danguje ir čia, žemėje.“ (Jozuės 2:1, 9-11) Tai, ką Rahaba sužinojo apie Jehovą ir jo darbus Izraelio labui, palietė jautrią jos širdies stygą bei paskatino įtikėti jį. (Romiečiams 10:10)
7 Rahabą tikėjimas skatino veikti. Ji taikingai priėmė izraelitų žvalgus ir pakluso jų nurodymams, kaip apsisaugoti, kada Izraelis puls Jerichą. (Hebrajams 11:31; Jozuės 2:18-21) Neabejotina, kad savo darbais Rahaba pradžiugino Jehovos širdį, nes Jėzaus mokinys Jokūbas buvo įkvėptas užrašyti jos vardą greta Abraomo, Dievo draugo, kaip sektiną pavyzdį krikščionims. Jokūbas rašė: „Taip pat ir paleistuvė Rahaba: argi ji ne darbais buvo nuteisinta, kai priėmė pasiuntinius ir kitu keliu juos išleido?“ (Jokūbo 2:25)
8. Kaip Jehova palaimino Rahabą už jos tikėjimą bei klusnumą?
8 Jehova atlygino Rahabai daugeriopai. Pirma, jis stebuklingai išsaugojo ją ir tuos, kas prisiglaudė jos namuose — „jos tėvo šeimą bei visus gimines“. Be to, Dievas leido šiems žmonėms gyventi tarp izraelitų, kurie turėjo su jais elgtis kaip su saviškiais. (Jozuės 2:13; 6:22-25; Kunigų 19:33, 34) Ir tai dar ne viskas. Jehova suteikė jai garbę tapti Jėzaus Kristaus pramote. Kaip nuostabiai Dievas parodė savo ištikimą meilę kanaanietei, kuri anksčiau garbino stabus! * (Psalmyno 130:3, 4)
9. Ką šiandien paskatina daryti ne vieną moterį Jehovos požiūris į Rahabą bei kai kurias pirmojo amžiaus krikščiones?
9 Kaip Rahaba, taip ir kai kurios moterys nuo pirmojo amžiaus iki mūsų dienų prieš tapdamos krikščionėmis atsisakė amoralios elgsenos, kad įtiktų Dievui. (1 Korintiečiams 6:9-11) Ne viena jų, be abejo, augo senovės Kanaaną primenančioje aplinkoje, kur vyravo nedorybė ir į tai buvo žiūrima kaip į normalų dalyką. Tačiau tos moterys pasikeitė skatinamos tikėjimo, pagrįsto tiksliomis Rašto žiniomis. (Romiečiams 10:17) Todėl joms tinka žodžiai, jog „Dievui negėda vadintis jų Dievu“. (Hebrajams 11:16) Kokia garbė!
Palaiminta už nuovoką
10, 11. Ką sužinojusi apie Nabalą ir Dovydą Abigailė ėmė skubiai veikti?
10 Daugelis ištikimų senovės moterų parodė puikią nuovoką ir už tai jas labai vertino Jehovos tarnai. Viena iš tokių buvo Abigailė, turtingo žemvaldžio Nabalo žmona. Ši supratinga moteris išgelbėjo žmonių gyvybes ir padėjo Dovydui, būsimam Izraelio karaliui, išvengti kraujo kaltės. Apie Abigailę pasakojama 1 Samuelio knygoje, 25 skyriuje.
11 Pasakojimo pradžioje sužinome, kad Dovydas su savo vyrais yra įsikūrę netoli Nabalo bandų ir dieną naktį sergi jas ne dėl atlygio, o iš broliško 2-20 eilutės)
gerumo tautiečiui. Baigiantis maisto atsargoms, Dovydas pasiunčia pas Nabalą dešimt jaunuolių ko nors paprašyti. Tai puiki proga Nabalui atsidėkoti Dovydui ir pagerbti Jehovos pateptąjį, tačiau jis pasielgia priešingai. Labai įpykęs, Nabalas kalba apie Dovydą įžeidžiamai ir išvaro jaunuolius tuščiomis. Tai išgirdęs, Dovydas surenka 400 ginkluotų vyrų ir traukia atkeršyti. Sužinojusi apie šiurkštų sutuoktinio atsaką, Abigailė skubiai pasiunčia Dovydui dosnią siuntą norėdama suminkštinti jo širdį. Paskui pati eina jo pasitikti. (12, 13. a) Kaip Abigailė parodė nuovoką ir ištikimybę Jehovai bei jo pateptajam? b) Ką Abigailė padarė grįžusi namo ir kuo viskas baigėsi?
12 Sutikusi Dovydą, Abigailė nuolankiai maldauja pasigailėti rodydama pagarbą Jehovos pateptajam. „Viešpats tikrai pastatys mano valdovui tvirtus namus, nes tu kovoji Viešpaties kovas“, — ji tvirtina ir priduria, kad Jehova paskirs Dovydą Izraelio vadovu. (28-30 eilutės, Brb) Sykiu Abigailė gan drąsiai pasako, jog nesuvaldomo keršto vejamas Dovydas užsitrauks kraujo kaltę. (26, 31 eilutės) Abigailės nuolankumas, didelė pagarba ir aiškus mąstymas padeda Dovydui atsitokėti. Jis taria: „Tebūna palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, atsiuntęs tave šiandien manęs pasitikti! Tebūna pagirta tavo sveika nuožiūra, ir palaiminta būk tu, sulaikiusi mane šiandien nuo kraujo kaltės.“ (32, 33 eilutės)
13 Grįžusi namo, Abigailė kupina ryžto pasakyti vyrui apie Dovydui nusiųstas dovanas. Tačiau matydama, kad Nabalas „visiškai girtas“, palaukia, kol šis išsiblaivys, ir tada viską papasakoja. Kaip reagavo Nabalas? Jis tarsi suakmenėjo, — galimas daiktas, buvo paralyžiuotas. Po dešimties dienų Dievo ištiktas Nabalas miršta. Išgirdęs tai, Dovydas paprašo Abigailės rankos, nes ja žavisi ir labai gerbia. Moteris sutinka už jo tekėti. (34-42 eilutės)
Ar gali būti kaip Abigailė?
14. Kokias Abigailės savybes verta ugdytis?
14 Ar jūs, moterys ir vyrai, norėtumėte labiau išsiugdyti kai kurias Abigailės savybes? Tikriausiai trokštate būti nuovokesni, kada kyla sunkumų. O gal norėtumėte kalbėti ramiai, supratingai tada, kai aplinkiniai įsikarščiavę. Jei taip, kodėl neišsakius viso to Jehovai? Jis žada duoti išminties, įžvalgos ir gebėjimo mąstyti visiems, kas „prašo tikėdamas“. (Jokūbo 1:5, 6; Patarlių 2:1-6, 10, 11)
15. Kokiomis aplinkybėmis krikščionėms ypač praverčia tokios kaip Abigailės savybės?
15 Tokios puikios savybės ypač praverčia moteriai, kurios sutuoktinis netikintis ir mažai arba iš viso nepaiso Biblijos principų. Galbūt jis net išgėrinėja. Tikėtina, jog tokie vyrai pasikeis. Juk daugelis pasikeitė, matydami savo žmonos romumą, didelę pagarbą bei dorumą. (1 Petro 3:1, 2, 4)
16. Kad ir kokios būtų aplinkybės šeimoje, kaip krikščionė parodo, jog brangina savo santykius su Jehova labiau už viską?
16 Kad ir kokius sunkumus tektų ištverti namie, nepamiršk: Jehova visada yra šalia ir tave palaikys. (1 Petro 3:12) Stiprinkis dvasiškai. Melsk išminties ir širdies ramybės. Glauskis kuo arčiau Jehovos reguliariai studijuodama Bibliją, apmąstydama ją, melsdamasi ir bendraudama su kitais krikščionimis. Abigailės meilės Dievui ir pagarbos jo pateptajam tarnui nenuslopino sutuoktinio nenoras viską vertinti dvasiniu požiūriu. Ji vadovavosi teisingais principais. Net jei vyras pavyzdingas Dievo tarnas, krikščionė žmona žino, kad pačiai reikia nuolatos uoliai ugdytis ir saugoti savo dvasingumą. Tiesa, Raštas įpareigoja vyrą rūpintis sutuoktinės dvasingumu bei materialine gerove, tačiau ir ji privalo darbuotis ‘savo išganymui su baime ir drebėdama’. (Filipiečiams 2:12; 1 Timotiejui 5:8)
Ji gavo „pranašo užmokestį“
17, 18. a) Koks neįprastas tikėjimo išbandymas teko Sareptos našlei? b) Kaip našlė atsiliepė į Elijo prašymą ir kuo Jehova jai atlygino?
17 Tai, kaip Jehova pasirūpino viena varginga našle pranašo Elijo laikais, liudija, kad jam labai brangūs visi, kas palaiko teisingą garbinimą aukodamiesi patys ir negailėdami savo lėšų. Elijo dienomis dėl ilgalaikės sausros daug kam grėsė badas; tarp tokių buvo ir viena Sareptos našlė su mažamečiu sūnumi. Jiedu kaip tik ruošėsi pavalgyti iš savo paskutinių atsargų, kai užėjo keliauninkas — pranašas Elijas. Neįtikėtina: nors jis matė, kokia sunki našlės padėtis, vis dėlto paprašė iškepti jam paplotėlį iš aliejaus ir miltų likučio! Pranašas pridūrė: „Mat Viešpats, Izraelio Dievas, taip kalbėjo: ‘Miltai puode neišseks nei ąsotyje aliejaus nepritrūks iki tos dienos, kurią Viešpats atsiųs žemei lietaus.’“ (1 Karalių 17:8-14)
18 Išgirdęs tokį stulbinantį prašymą, ką pats būtum daręs? Našlė iš Sareptos, matyt, suprato Eliją esant Jehovos pranašą ir „padarė kaip Elijas buvo pasakęs“. Kuo Jehova atlygino jai už vaišingumą? Jis stebuklingai teikė maisto tai moteriai, jos sūnui ir Elijui per visą sausmetį. (1 Karalių 17:15, 16) Jehova davė našlei „pranašo užmokestį“, nors ši nebuvo izraelitė. (Mato 10:41) Dievo Sūnus irgi pagyrė aną moterį nurodydamas ją kaip pavyzdį netikintiems savo tėviškės, Nazareto, gyventojams. (Luko 4:24-26)
19. Kaip šiandien krikščionės rodo tokią kaip našlės iš Sareptos dvasią ir ką Jehova mano apie jas?
19 Šiandien daugelis moterų rodo tokią kaip našlės iš Sareptos dvasią. Štai kas savaitę nesavanaudės krikščionės — dauguma neturtingos ir kupinos šeimos rūpesčių — svetingai priima keliaujančiuosius prižiūrėtojus ir jų žmonas. Kitos vaišina savo susirinkimo Luko 21:4) Ar Jehova mato šitas aukas? Be abejo! „Dievas nėra neteisingas. Jis nepamirš jūsų darbų, jūsų meilės, kurią parodėte jo vardui, kai tarnavote ir tebetarnaujate šventiesiems.“ (Hebrajams 6:10)
visalaikius tarnus, šelpia stokojančius arba kitaip — tiek triūsu, tiek lėšomis — prisideda prie Karalystės darbo. (20. Ką aptarsime kitame straipsnyje?
20 Pirmajame amžiuje ne vienai dievobaimingai moteriai teko garbė patarnauti Jėzui bei jo apaštalams. Kitame straipsnyje aptarsime, kaip jos džiugino Jehovos širdį ir kaip šiais laikais krikščionės nuoširdžiai jam tarnauja net sunkiomis aplinkybėmis.
[Išnaša]
^ pstr. 8 Mato užrašytoje Jėzaus genealogijoje paminėtos keturios moterys: Tamara, Rahaba, Rūta ir Marija. Dievo Žodyje jos visos aukštai vertinamos. (Mato 1:3, 5, 16)
Pakartojimui
• Kaip Jehovos širdį džiugino šios moterys:
• Šifra ir Pūva,
• Rahaba,
• Abigailė,
• našlė iš Sareptos?
• Kuo naudinga mums apmąstyti šių moterų pavyzdį? Pailiustruok.
[Studijų klausimai]
[Iliustracijos 9 puslapyje]
Daugelis ištikimų moterų tarnavo Dievui nepaisydamos „valdovo įsakymo“
[Iliustracija 10 puslapyje]
Kodėl Rahaba yra puikus tikėjimo pavyzdys?
[Iliustracija 10 puslapyje]
Kokias Abigailės savybes norėtum ugdytis?
[Iliustracija 12 puslapyje]
Nemažai krikščionių šiandien rodo tokią dvasią, kaip našlė iš Sareptos