Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

„Būkite dėkingi!“

„Būkite dėkingi!“

„Būkite dėkingi!“

„Jūsų širdyse teviešpatauja Kristaus ramybė... Būkite dėkingi!“ (KOLOSIEČIAMS 3:15)

1. Kokia priešingybė yra tarp krikščionių susirinkimo ir Šėtono valdomo pasaulio?

JEHOVOS liudytojų susirinkimuose, kurių visame pasaulyje yra 94600, vyrauja dėkingumo dvasia. Kiekviena sueiga prasideda ir baigiasi padėkos Jehovai malda. Dažnai girdime „ačiū“, „prašom“ ar panašius žodžius iš jaunų ir pagyvenusių, neseniai pasikrikštijusių ir ilgamečių liudytojų, kai jie drauge garbina Dievą ar džiugiai bendrauja. (Psalmyno 133:1) Kokia tai priešingybė savanaudiškumui, vyraujančiam tarp tų, „kurie nepažįsta Dievo ir nepaklūsta... Evangelijai“! (2 Tesalonikiečiams 1:8) Gyvename nedėkingame pasaulyje. Tai nestebina, juk šios sistemos dievas — Šėtonas Velnias yra didžiausias egoizmo propaguotojas. Išdidumu ir maištingumu jis sugadino žmoniją. (Jono 8:44; 2 Korintiečiams 4:4; 1 Jono 5:19)

2. Koks perspėjimas mums svarbus ir kokius klausimus apsvarstysime?

2 Gyvendami Šėtono pasaulyje turime saugotis neperimti jo požiūrio. Pirmajame amžiuje apaštalas Paulius Efezo krikščionims priminė: „Kadaise gyvenote, laikydamiesi šio pasaulio papročių, paklusdami kunigaikščiui, viešpataujančiam ore, dvasiai, veikiančiai neklusnumo vaikuose. Tarp jų kadaise ir mes visi gyvenome, sekdami savo kūno geismais, vykdydami kūno ir minčių troškimus, ir iš prigimties buvome rūstybės vaikai kaip ir kiti.“ (Efeziečiams 2:2, 3) Šiandien daugelis elgiasi panašiai. Kaip tad išlikti dėkingiems? Kokią pagalbą siūlo Jehova? Kaip parodyti, jog esame nuoširdžiai dėkingi?

Kodėl turime būti dėkingi

3. Už ką esame dėkingi Jehovai?

3 Dėkingi privalome būti Jehovai Dievui, Kūrėjui ir Gyvybės Davėjui, ypač kai apmąstome jo gausias dovanas. (Jokūbo 1:17) Kasdien dėkojame Jehovai už gyvybę. (Psalmyno 36:10 [36:9, Brb]) Visur matome daugybę jo kūrinių, tokių kaip saulė, mėnulis, žvaigždės. Gyvybę palaikančių mineralų apstybė, tiksliai subalansuotas gyvybei svarbių dujų mišinys, sudarantis žemės atmosferą, sudėtingi gamtos ciklai — visa tai liudija, kiek turime būti dėkingi mūsų mylinčiam dangiškajam Tėvui. „Viešpatie, mūsų Dieve, tu daug mums padarei! — giedojo karalius Dovydas. — Nuostabūs tavo darbai ir užmojai! Panašaus į tave nėra! Niekada nepajėgčiau jų visų apsakyti, nes jų tiek daug.“ (Psalmyno 40:6 [40:5, Brb])

4. Kodėl turime dėkoti Jehovai už džiugų bendravimą mūsų susirinkimuose?

4 Nors žemėje dabar ne rojus, Jehovos tarnai jau gyvena dvasiniame rojuje. Susirinkimo sueigose, kongresuose bei asamblėjose matome, kaip mūsų bendratikiai rodo Dievo dvasios vaisius. Skelbdami menkai tikintiems ar visai netikintiems žmonėms, kai kurie liudytojai nurodo Pauliaus laiško galatams žodžius. Pirmiau atkreipia dėmesį į „kūno darbus“, o paskui klausia pašnekovų, ką šie pastebėjo. (Galatams 5:19-23) Dauguma sutinka, jog išvardyti dalykai būdingi dabartinei visuomenei. Sužinoję, kokie yra Dievo dvasios vaisiai, ir pakviesti apsilankyti vietinėje Karalystės salėje, kad patys įsitikintų jų akivaizdumu, daugelis greit pripažįsta: „Dievas iš tiesų yra tarp jūsų!“ (1 Korintiečiams 14:25, Brb) Ir tai matoma ne tik susirinkimuose. Kad ir kur keliautum, tokią linksmą bei džiugią dvasią pajusi susitikęs bet kurį iš šešių milijonų Jehovos liudytojų. Šis ugdantis bendravimas — tikra paskata dėkoti Jehovai, nes tokie santykiai įmanomi dėl jo teikiamos dvasios. (Sofonijo 3:9; Efeziečiams 3:20, 21)

5, 6. Kaip galėtume parodyti dėkingumą už didžiausią Dievo dovaną — išperkamąją auką?

5 Didžiausia ir tobuliausia Jehovos suteikta dovana yra jo Sūnaus, Jėzaus, išperkamoji auka. „Jei Dievas mus taip pamilo, — rašė apaštalas Jonas, — tai ir mes turime mylėti vieni kitus.“ (1 Jono 4:11) Taigi dėkingumą už išpirkimą parodome ne tik reikšdami meilę bei padėką Jehovai, bet ir rodydami meilę kitiems. (Mato 22:37-39)

6 Kaip būti dėkingiems, daugiau sužinome apsvarstę Jehovos elgesį su senovės Izraeliu. Įstatyme, duotame per Mozę, Jehova savo tautą daug ko pamokė. Per „įstatyme išreikštą pažinimą bei tiesą“ galime geriau suprasti, kaip laikytis Pauliaus patarimo: „Būkite dėkingi!“ (Romiečiams 2:20; Kolosiečiams 3:15)

Trys pamokos iš Mozės įstatymo

7. Kaip dešimtinė suteikė izraelitams galimybę parodyti dėkingumą Jehovai?

7 Mozės įstatyme Jehova nurodė, kokiais trim būdais izraelitai gali išreikšti jam padėką už gerumą. Pirmasis — dešimtinė. Dešimtoji dalis žemės gėrybių kartu su „dešimtinėmis jaučių bandos ir avių kaimenės“ turėjo būti „šventos Viešpačiui“. (Kunigų 27:30-32; Vl) Kai izraelitai paklusdavo, Jehova juos gausiai laimindavo. „Atneškite visą dešimtinę į sandėlį, kad būtų maisto mano Namuose, ir taip mane išmėginkite, — sako Galybių Viešpats. — Aš tikrai atidarysiu jums dangaus langus ir pilte apipilsiu jus visokeriopa palaima.“ (Malachijo 3:10)

8. Kuo skyrėsi savanoriškos aukos nuo dešimtinės?

8 Be dešimtinės, Jehova dar nurodė izraelitams aukoti, kiek patys nuspręstų. Per Mozę jis pasakė: „Įėję į kraštą, į kurį jus vedu, kada tik valgysite krašto duoną, atidėkite atnašą Viešpačiui.“ Jie turėjo duoti „pirmones iš savo valgių“ kaip „atnašą Viešpačiui“ per kartų kartas. Atkreipk dėmesį, kad nebuvo nurodyta, kiek pirmienų reikia aukoti. (Skaičių 15:18-21) Tačiau jei izraelitai atsidėkodami atnašaudavo Jehovai, tai garantavo jo palaimas. Panaši atnaša minima ir Ezechieliui siųstame šventyklos regėjime: „Visų pirmagimių ir visų jūsų dovanų, visų jūsų atnašų pirmienos priklausys kunigams. Ir pirmienas savo tešlos jūs duosite kunigams, idant palaima nužengtų ant jūsų namų.“ (Ezechielio 44:30)

9. Ko Jehova pamokė nurodydamas nerinkti derliaus likučių?

9 Trečia, Jehova nurodė po pjūties nerinkti derliaus likučių. „Kai pjaunate savo krašto derlių, — pasakė Dievas, — nepjausi iki pat savo lauko pakraščių nei rinksi likusias derliaus varpas. Savo vynuogyno plikai nenuskinsi ir savo vynuogyne nukritusių vynuogių nerankiosi, paliksi jas vargšui ir ateiviui; aš esu Viešpats, jūsų Dievas.“ (Kunigų 19:9, 10) Konkretus kiekis čia irgi neminimas. Kiek palikti vargšams, kiekvienas izraelitas nuspręsdavo pats. Išmintingasis karalius Saliamonas tinkamai paaiškino: „Kas dosnus vargšui, tas skolina Viešpačiui; jis atmokės jam už gerą darbą.“ (Patarlių 19:17) Taip Jehova mokė užjausti ir suprasti beturčius.

10. Kas ištiko Izraelio tautą, kai ji neberodė dėkingumo?

10 Kai izraelitai klusniai atnešdavo dešimtinę, duodavo savanoriškas atnašas bei rūpindavosi vargšais, Jehova juos laimino. Bet nustoję rodyti dėkingumą, Jehovos palankumą prarado. Tai privedė prie nelaimės ir tremties. (2 Metraščių 36:17-21) Kokia iš to pamoka?

Kaip parodyti dėkingumą

11. Koks geriausias būdas parodyti Jehovai dėkingumą?

11 Ir šiandien šlovę Jehovai teikiame bei dėkingumą parodome tam tikromis aukomis. Tiesa, krikščionys nepavaldūs Mozės įstatymui ir neįpareigoti atnašauti gyvulių ar javų. (Kolosiečiams 2:14) Tačiau apaštalas Paulius krikščionis hebrajus ragino: „Visuomet atnašaukime Dievui šlovinimo auką, tai yra jo vardą garbinančių lūpų vaisių.“ (Hebrajams 13:15) Savo gabumais bei ištekliais teikdami šlovės auką Jehovai viešoje tarnyboje ar bendratikių „sueigose“, parodysime mūsų mylinčiam dangiškajam Tėvui, Dievui Jehovai, nuoširdų dėkingumą. (Psalmyno 26:12) Ko galime pasimokyti iš to, kaip izraelitai reikšdavo padėką Jehovai?

12. Turėdami omenyje krikščioniškus įpareigojimus, ko galime pasimokyti iš senovėje privalomos dešimtinės?

12 Visų pirma, kaip supratome, dešimtinė buvo privaloma; ją atiduoti turėjo kiekvienas izraelitas. Mes, krikščionys, esame įpareigoti dalyvauti tarnyboje bei lankyti krikščionių sueigas. Ši veikla ne pasirinktinė. Savo didžiojoje pranašystėje apie pabaigos laiką Jėzus pabrėžė: „Ši geroji naujiena apie karalystę bus paskelbta visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas.“ (Mato 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972; 28:19, 20) Apie krikščionių sueigas apaštalas Paulius įkvėptas rašė: „Sergėkime vieni kitus, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus. Nepraleiskime savųjų susirinkimų, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau įžvelgiate besiartinančią dieną.“ (Hebrajams 10:24, 25) Dėkingumą Jehovai rodome, kai džiugiai vykdome įpareigojimą skelbti bei mokyti, taip pat reguliariai bendraudami su broliais susirinkimo sueigose ir laikydami tai garbe.

13. Ko galime pasimokyti iš reikalavimų dėl savanoriškų atnašų ir derliaus likučių?

13 Taip pat naudinga apsvarstyti kitus du būdus, kuriais izraelitai galėdavo išreikšti dėkingumą, — savanoriškas aukas ir derliaus likučius. Dešimtinė buvo aiškiai apibrėžtas įpareigojimas, o savanoriškų atnašų ir derliaus likučių dydis nebuvo nustatytas. Taip Jehovos tarnas galėjo parodyti, kiek yra jam dėkingas. Panašiai ir mes. Nors žinome, kad eiti į tarnybą bei lankyti krikščionių sueigas — pagrindinė kiekvieno Jehovos tarno pareiga, ar darome tai iš širdies ir noriai? Ar laikome tai galimybe išreikšti nuoširdų dėkingumą už visas Jehovos dovanas? Ar dalyvaujame šioje veikloje aktyviai, kiek leidžia aplinkybės? O gal mums tai tėra pareiga, kurią privalome vykdyti? Žinoma, į šiuos klausimus turime atsakyti patys sau. Apaštalas Paulius apie tai rašė: „Tegul kiekvienas ištiria savo darbą, ir tuomet galės didžiuotis pats sau, nesilygindamas su kitu.“ (Galatams 6:4)

14. Kokios tarnybos Jehova iš mūsų tikisi?

14 Jehova Dievas gerai žino mūsų aplinkybes ir supranta, kiek pajėgiame. Jis vertina savo tarnų nuoširdžias aukas, tiek dideles, tiek mažas. Jis nesitiki, kad visi aukosime vienodai, nes tai neįmanoma. Kalbėdamas apie materialines aukas, apaštalas Paulius Korinto krikščionims pasakė: „Kai esama tikro troškimo, girtinas, kas duoda kiek gali, o ne kiek negali.“ (2 Korintiečiams 8:12) Šis principas tinka ir kalbant apie mūsų tarnybą Dievui. Ar ji priimtina Jehovai, lemia ne tai, kiek skiriame jai laiko, o kiek džiugiai ir nuoširdžiai atliekame. (Psalmyno 100:1-5; Kolosiečiams 3:23)

Ugdykis ir palaikyk pionieriaus dvasią

15, 16. a) Kaip dėkingumas susijęs su pionieriaus tarnyba? b) Kaip neįstengiantys tarnauti pionieriais gali parodyti pionieriaus dvasią?

15 Vienas palaimingas būdas rodyti dėkingą dvasią yra visalaikė tarnyba. Skatinami meilės Jehovai bei dėkingumo už nepelnytą jo gerumą, daugelis pasiaukojusių tarnų nemažai ką pakeitė savo gyvenime, kad turėtų daugiau laiko tarnauti Jehovai. Kai kurie tarnauja reguliariaisiais pionieriais, kas mėnesį skirdami apie 70 valandų skelbti gerąją naujieną ir mokyti žmones tiesos. Kiti, kurių sąlygos ne tokios palankios, kartkartėmis gali liudyti po 50 valandų per mėnesį tarnaudami pagalbiniais pionieriais.

16 Tačiau kaip su tais Jehovos tarnais, kurie neįstengia tarnauti nei reguliariaisiais, nei pagalbiniais pionieriais? Jie gali rodyti dėkingumą ugdydamiesi bei palaikydami pionieriaus dvasią. Kaip? Drąsindami tuos, kas imasi pionieriaus tarnybos, skiepydami savo vaikams troškimą tapti visalaikiais tarnais bei uoliai skelbdami, kiek leidžia sąlygos. Mūsų atsidavimas tarnybai labai priklauso nuo to, kiek esame dėkingi Jehovai už tai, ką jis padarė, daro ir padarys ateityje.

Parodyk dėkingumą „savo turtu“

17, 18. a) Kaip galime išreikšti dėkingumą „savo turtu“? b) Kaip Jėzus įvertino našlės auką ir kodėl?

17 „Pagerbk Viešpatį savo turtu, — sakoma Patarlių 3:9 (Brb), — ir pirmaisiais viso derliaus vaisiais.“ Jehovos tarnai nebeduoda dešimtinės. Paulius rašė Korinto susirinkimui: „Kiekvienas tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs, ne gailėdamas ar tarsi verčiamas, nes Dievas myli linksmą davėją.“ (2 Korintiečiams 9:7) Savo noru aukodami pasauliniam Karalystės skelbimo darbui irgi parodome dėkingumą. Būdami nuoširdžiai dėkingi, remsime tą veiklą reguliariai, galbūt kažkiek atidėdami kas savaitę, kaip pirmieji krikščionys. (1 Korintiečiams 16:1, 2)

18 Dėkingumą Jehovai rodo ne aukos dydis, o aukotojo dvasia. Tai pastebėjo Jėzus šventykloje žvelgdamas į žmones, dedančius dovanas į aukų skrynią. Pamatęs, kaip viena vargšė našlė „įmetė du smulkius pinigėlius“, jis tarė: „Iš tiesų sakau jums, šita neturtinga našlė įmetė daugiau už visus. Anie visi metė į aukų skrynią iš to, kas jiems atlieka, o ji iš savo neturto įmetė viską, ką turėjo pragyvenimui.“ (Luko 21:1-4)

19. Kodėl verta permąstyti, kaip rodome dėkingumą?

19 Tegu šis straipsnis, primenantis būti dėkingiems, paskatins pergalvoti, kaip mes rodome šią savybę. Galbūt įmanoma padidinti mūsų šlovinimo auką Jehovai ar dosniau paremti pasaulinį skelbimo darbą? Jeigu duodame kiek pajėgdami, būkime tikri: kilniaširdis mylintis Tėvas Jehova bus patenkintas mūsų dėkingumu.

Ar atsimeni?

• Kodėl turime būti dėkingi Jehovai?

• Ko galime pasimokyti iš reikalavimų duoti dešimtinę, savanoriškai aukoti ir palikti derliaus likučius?

• Kaip ugdomės pionierišką dvasią?

• Kaip galime atsidėkoti Jehovai „savo turtu“?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 15 puslapyje]

„Kiekvienas geras davinys ir tobula dovana ateina iš aukštybių“

[Iliustracijos 16 puslapyje]

Kokios trys pamokos iš Įstatymo atsispindi šiose iliustracijose?

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Ką galime aukoti?